Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių argumentų atsisakė, bet prirašė šimtus puslapių publicistinių išvedžiojimų, siekdamas pagrįsti šią „tiesą“ ir pabrėžti neva giliai patriotinę Lietuvos valdovų pervadinimo akcijos prasmę (bei, atitinkamai, nepatriotinius šios teorijos nepripažįstančiųjų kėslus).
Čia vis dėlto daugelį šios knygos aspektų paliksiu nuošaly, o pakomentuosiu tik naujausią jį palaikančio dr. Dainiaus Razausko pasisakymą šia tema. Pasisakymas buvo žodinis, išsakytas be iš anksto apgalvoto teksto, ir tai davė įdomų rezultatą. Nes, nepaisant noro palaikyti A. Bučį, D. Razauskas nejučia pradėjo jam prieštarauti ir pateikė keletą įdomių pastebėjimų. Žinoma, pasakyta buvo ne viskas, ir reikia šį tą prie viso to pridėti.
Pradžiai reikėtų atkreipti dėmesį į įvadinę D. Razausko mintį: Daug dalykų daro sąmonei didelį įspūdį ir sąmonė išsižiojusi sustingsta arba bėga iš paskos dėl to, kad ji nebrandi, neišlavinta. Reikia mokytis, mąstyti, mąstyti ir mokytis, skaityti, rašyti. Dabar, jeigu jau rašto kultūra, tai reikia ir įsisavinti ją dorai. Apmąstyti, perinterpretuoti, permąstyti, perprotauti viską ir reikia mąstyti savo galva. Ir jeigu kažkokią nuomonę priimi, tai tik dėl to, kad ji tave įtikino, kad tu ją permąstei iš pagrindų ir supratai, kad čia yra tiesa. Ir nepasiduoti jokiai kitai įtakos formai, jokiai kitai įtakai. O iš tikrųjų, kol mes išsižioję bėgam, ieškom, kieno gi mintimis apie save mąstyti. Ieškom atspindžių, kieno gi akyse man atsispindėti ir ieškoti savo patvirtinimo, kad aš geras, gražus, protingas… Protingas negali būti patvirtintas iš išorės – protingas yra tas, kuriam nereikia patvirtinti iš išorės. Nereikia stengtis sau patikti – štai kur bėda. Nes jeigu tu sau patinki labai, arba nori sau labai patikti, tu ieškosi, kas patvirtintų, kam, kieno akyse, tu patinki. Va čia yra didžiausia bėda. Čia yra silpnybė – tarp kitko, labai skaudi, labai apmaudi silpnybė lietuvių. Na, gal čia nėra išimtinai lietuviška savybė, bet lietuviai ant jos pasikabina ir palūžta visą laiką. Nereikia patikti. Reikia mąstyti, ieškoti tiesos ir jos laikytis.
Sunku nesutikti su šiomis D. Razausko nuostatomis, tad tolesniuose samprotavimuose bandysiu jomis vadovautis. Tik keista, kad jis neįžvelgia fundamentalaus skirtumo tarp šios savo nuostatos ir A. Bučio bei kitų „karalininkų“ išeities pozicijos. A. Bučys pradeda nuo anekdotiško pasakojimo apie tai, kaip vienas Lietuvos karininkas negalėjęs išaiškinti kolegai britų karininkui, kas buvo Lietuvos valdovai ir kodėl jie vadinami „grand dukes“, o ne „kings“, nes tam karininkui nesuprantama, kaip suverenūs valdovai gali vadintis kaip nors kitaip, o ne žodžiu „king“, kaip kad vadinamas Anglijos ar Didžiosios Britanijos karalius. Tad „karalininkų“ siekių pagrindas yra visai priešingas – „oi, mūsų nesupras užsienyje! Žiūrėkite, vienas neišsilavinęs britų karininkas jau nesuprato! Todėl tuojau pat turime pervadinti savo valdovus, kad kiekvienas anglas be vargo suprastų!“
Keisčiausia, kad šitas mūsų valdovų titulų keitimo vajus, iš esmės skirtas tam „kad anglams būtų lengviau suprasti“, dar vaizduojamas ir kaip didis patriotinis žygis bei „kritiško, savarankiško“ mąstymo apraiška…
Įdomūs D. Razausko samprotavimai apie tai, kaip lietuviškai titulavosi patys XIII–XIV a. Lietuvos valdovai. Anot jo, galėjęs būti naudojamas ir lietuviškas (baltiškas) titulas „rikys“, kuriam giminiškas žodis „rikiuoti“, reiškęs valdymą, ir skolinys iš germanų kalbų, kurį turime iki šiol, „kunigas“, kilęs iš žodžio, gotų kalboje žinomo kaip „kuni“ – „giminė, gentis“. Pridėkim dar, kad net ir dabartinėje anglų kalboje tas ryšys yra akivaizdus: „kin“ – „giminė“, „king“ (iš senesnės formos „kining“) – „karalius“. Lietuvių kalboje iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtą, bet germanų kalbose dėsningai pakitusią šaknį „kun-“ atitinka šaknis „gen-“, kurią turime žodyje „gentis“. Tad germanų „kuningą“ D. Razauskas išverčia kaip „gentininką“ (pagal žodžių „šeima“ ir „šeimininkas“ santykio analogiją). Anot D. Razausko, „kuningo modelis rodytų, kad valdovas yra savas, savos genties gentininkas“.
Šių samprotavimų kontekste D. Razauskas prieina prie rytų slavų titulo „kniaz’“ (reikėtų pridėti, kad jis – ne tik rytų slavų, o bendraslaviškas, plg. serbochorvatų „knez“, lenkų „książę“, čekų „kněz“ ir kt.). Šis žodis slavų kalbose – irgi skolinys iš germanų „kuningo“. Būtent šio akivaizdaus etimologinio ryšio konstatavimas priverčia D. Razauską pradėti prieštarauti A. Bučiui: „Tas rytų slavų „kniaz’“, tarp kitko, – sako D. Razauskas, – to paties „konungo“ yra skolinys, ir pirminė jo reikšmė yra „karalius“. Ir kai koks nors Vladimiras Saulutė karūnuojamas Kijevo „kniaz’“, dar didžiuoju „kniaz’“, iš esmės reikėtų versti „didžiuoju karaliumi“ anais laikais. Nes „caro“ dar termino nebuvo. Tai rytų slavų „kniaz’“ tuo metu reiškė aukščiausiąją valdžią, o „velikij kniaz’“ („didysis kuningas“) tai būtų „didysis karalius“. Tai vėlgi iš esmės tai Bučiui lyg ir prieštarauja – aš ne visai su juo sutinku (čia daug išlygų yra apie kaganatą, totorių-mongolų [valdymą] ten užsimena – čia taip, labai daug visokių išlygų, čia reikia smulkiau viską nagrinėti), bet iš principo ir rytų slavų kalba įvardijimas mūsų aukščiausiojo valdovo irgi nereiškia jį esant kunigaikštį, tarp kitko. Ir labai griežtai įrodomas dalykas.“
Su šiais D. Razausko teiginiais irgi galima būtų iš principo sutikti, jeigu ne vienas keistas dalykas: pripažindamas, kad ir lietuvių „kunigas“ (be abejo ir jo priesaginis vedinys bei sinonimas „kunigaikštis“), ir slavų „knez“ yra germanų „kuningo“ vediniai ir giminaičiai, jis kažkodėl tvirtina, kad „kniaz’“ turėtų būti suprantamas „karaliaus“ ar „suverenaus valdovo“ prasme, o štai lietuvišką „kunigaikštį“ esą būtinai reikia versti į „karalių“, nes, matyt, jis pats kaip „suverenus valdovas“ jau nebegali būti suprastas…
Čia reikėtų kai ką patikslinti. Visų pirma, nei germanų „kuning“, nei slavų „knez“ nėra nei išimtinai suvereniems, nei išimtinai priklausomiems nuo ko nors valdovams įvardyti skirtas žodis. Kai „karalininkai“ su pasimėgavimu cituoja vokiškus šaltinius, Lietuvos valdovams taikančius žodį „kunig“, iš kurio dabartinėje vokiečių kalboje išaugo žodis „König“ („karalius“), jie užmiršta, kad tie patys viduramžių vokiečiai to meto Lietuvoje matė ir daugiau „kunigų“, kurių kai kurie anaiptol nebuvo aukščiausi Lietuvos valdovai, o tik jų pavaldiniai (kaip kad tas 1290 m. Kuršą teriojęs „kunic Maseke“ – kunigaikštis Mažeika). Lygiai taip pat rusėnų kalba rašyti šaltiniai ir Lietuvos valdovus, ir jų pavaldinius dažniausiai apibūdina žodžiu „kniaz’“, ir tik situacijose, kai būtinai reikėjo pabrėžti aukščiausiojo valdovo statusą, prie Lietuvos valdovo titulo pridedėdavo žodį „velikij“ („didysis“). Vokiečiai, beje, elgėsi taip pat – pridėdavo žodį „obirster“ („aukšiausiasis“) arba „grosir“ („didysis“), kaip antai Jogailos 1380 m. Dovydiškių sutarties titule „obirster kung der Littouwen“ ar 1382 m. Dubysos sutarties „grosir konig czu lyttauwen“. Atitinkamai šitie titulai į lotynų kalbą buvo verčiami „rex“, „magnus rex“, kur visur A. Bučiui vaidenasi „didieji karaliai“, nes jis nesugeba suvokti, jog tai tėra to paties „didžiojo kunigaikščio“ titulo vertimai. Vaizdžiausiai tai matosi 1383 m. balandžio Jogailos dokumento titule: „Jagalo… magnus Rex vel dux litwanorum Russieque dominus et heres…“ Čia pavartoti du sinonimai „magnus Rex vel dux“, kuriuos šiandien stereotipiškai verstume „didysis karalius arba kunigaikštis“, bet iš tiesų jie nereiškia jokios alternatyvos lietuvių kalboje, o tik raštininko dvejonę, kokiu žodžiu – „rex“ ar „dux“ – reikėtų lotyniškai perteikti lietuvišką žodį „kunigaikštis“ ar „kunigas“. Todėl neturėtų stebinti Jogailos titulatūros įvairavimas skirtinguose dokumentuose vokiečių ir lotynų kalbomis: vienuose dokumentuose „obirster Herczoge“ (1379 m. Trakų sutartis), kitur – „obirster kung“ (1380 m. Dovydiškių sutartis), vienur „magnus rex“ (1383 m. sausio 6 d. Jogailos laiškas), kitur – „magnus dux“ (1385 m. Krėvos sutarties aktas). Tai – tik vertimo paieškos, skirtingus raštininkus atvedančios prie skirtingų sprendimų.
Dėl viso to mums įprastas lotyniškų terminų vertimas į lietuvių kalbą, kaipo „dux – kunigaikštis“, „rex – karalius“, tėra labai sąlygiškas vertimas, pagrįstas dabartinės lietuvių kalbos tradicijomis, o ne tų laikų, kai buvo rašomi šie dokumentai, realybe. Matyti žodį „rex“ Gedimino titule ir su patosu šaukti, girdi, „pažiūrėkit, kaip IŠ TIKRŲJŲ save vadino Gediminas – taigi karaliumi, ne kokiu nors didžiuoju kunigaikščiu!“ yra grynas diletanto, nesuvokiančio lotyniškų ir vokiškų terminų atitikties lietuvių kalbos žodžiams problemos, požiūris.
Lotyniškuose terminuose „rex“ ir „dux“ savaime nėra nieko „karališko“ ar „kunigaikštiško“. Šie žodžiai yra veiksmažodžių „regere“ („valdyti“) ir „ducere“ (vesti“) vediniai, todėl, neutraliai verčiant, „rex“ būtų „valdovas“, o „dux“ – „vadas“. Be abejo, konkrečiose situacijose jie būdavo sutapatinami su germanų žodžiu „kuning“ ar jo skoliniais slavų bei baltų kalbose. Ir vieno atsakymo, su kokiu žodžiu jį reikėtų tapatinti konkrečiu atveju, nėra. Tai priklauso nuo laiko, vietos ir konteksto.
D. Razausko samprotavimuose liko nepaaiškinta, iš kur atsirado tas pastaruoju metu mistifikuojamas žodis „karalius“? Kalbininkams ir istorikams tai seniai nėra paslaptis. „Karalius“ – tai slavizmas. Slavų kalbose tai – titulas, padarytas iš Karolio Didžiojo vardo. Kitaip sakant, jis reiškia „toks valdovas, kaip Karolis Didysis“, taigi suverenus valdovas. Iš esmės galima sakyti, kad šis žodis yra bendraslaviškas (plg. serbochorvatų „kralj“, rusų, ukrainiečių „король“, lenkų „król“, čekų „král“ ir kt.), nors rytų slavų vartojamas rečiau, nes beveik netaikytas saviems valdovams (išskyrus Mindaugo amžininką Danilą Haličietį, priėmusį karūną iš popiežiaus, tarpininkaujant lenkams). Žodis taip pat pateko ir į kai kurių slavų kaimynų kalbas, kaipo lietuvių „karalius“ ar vengrų „király“.
Kokiomis aplinkybėmis žodis „karalius“ pateko į lietuvių kalbą, nėra pakankamai aišku, nes lietuviškų raštų viduramžiais nebuvo. XVI a., kai jie atsiranda, matome žodį „karalius“ Lenkijos valdovui ir žodžius „kunigas“ ar „kunigaikštis“, „didysis kunigaikštis“ saviems valdovams įvardyti. Elementari logika visgi sakytų, kad net ir Mindaugas tokio titulo naudoti negalėjo, nes karūną gavo iš vokiečių, kuriems tai buvo „kunigo“ karūna, o slavai su tuo nieko bendra neturėjo. Tačiau neabejotina, kad, kai 1386 m. Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, jis tapo ir Lietuvoje žinomas kaip „karalius“. Kodėl ne „krulius“ ar „kralius“, kaip tai būtų tiesiogiai pasiskolinus šį žodį iš lenkų ar vakarų slavų? Todėl, kad į lietuvių kalbą jis pateko ne tiesiogiai iš lenkų kalbos, o iš rusėnų kalbos, kuri LDK buvo naudojama kaip valdovo kanceliarijos kalba. Ten ir Jogaila, ir kiti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos karaliai buvo įvardijami titulu „король“.
Taikyti ankstesniems Lietuvos valdovams Jogailos Lenkijoje gautą titulą būtų anachronizmas, bet galbūt jį galima būtų pateisinti tuo, kad dabar kalbame ne XIII–XIV a. lietuvių kalba, o šiuolaikine lietuvių kalba, kurioje yra nusistovėjusios įprastos šių žodžių vartojimo tradicijos?
Kad turime kalbėti dabartine lietuvių kalba, o dažnai ir neturime kitos išeities, nes nelabai tą viduramžių lietuvių kalbą ir pažįstame, abejonių nekelia. Tačiau tradicijas priimti reikėtų ne selektyviai, renkantis tai, kas patinka vardan anglų karininko ar turisto besistengiantiems „karalininkams“, o vertinti visą tradicinę lietuviškų valdovų titulų sistemą. Lietuviškai Lietuvos valdovai didžiaisiais kunigaikščiais vadinami nuo pat pirmųjų lietuviškų jų titulo užrašymų XVI a. Nuo pat ankstyviausių lietuviškos istoriografijos ištakų Simono Daukanto darbuose iki pat šios dienos visi Lietuvos valdovai vadinami tik didžiaisiais kunigaikščiais (Mindaugo atvejį paliekant nuošaly). Iš tiesų ta tradicija yra gerokai senesnė, nei siekia lietuviški tekstai. XIV a. gale Vytauto Lietuvoje net buvo sukurtas „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“, kuriame visi Lietuvos valdovai nuo Gedimino imtinai nuolat tituluojami „didžiaisiais kunigaikščiais“ (rusėnų „velikij kniaz’“). Tai – pačios lietuviškosios istoriografijos ištakos. Lietuvos istoriografija jokio kito titulo niekada Lietuvos valdovams ir nėra taikiusi.
Bet gal čia Vytautas liepė visus klastingai pervadinti „didžiaisiais kunigaikščiais“, nes pats jau buvo „tik“ „didysis kunigaikštis“, neva pažemintas iki šio titulo Jogailos? „Karalininkai“ būtent taip ir įsivaizduoja. Išvedžioja tai, nutylėdami sau nepalankius faktus, nes turime didžiojo kunigaikščio Algirdo dokumentus, rašytus ta pačia rusėnų kalba, kaip ir „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“, kurie aiškiai liudija, kad šis titulas lygiai taip pat buvo sėkmingai naudojamas iki Vytauto ir bet kokių kalbų apie unijas su Lenkija. 1366 m. sutartyje su Lenkijos karaliumi Kazimieru Lietuvos kunigaikščių intituliacija yra tokia: „А се я, князь великии Олгерд, с своею братием, с Кейстутем, с Явнутем, с Любортом и с своими детми“ („O štai aš, didysis kunigaikštis Algirdas, su savo broliais, su Kęstučiu, su Jaunučiu, su Liubartu ir su savo vaikais“). Įdomu, kad šį dokumentą surašiusiam Algirdo raštininkui buvo puikiai žinomas slaviškas valdovo titulas „король“, kurį jis taikė tik Lenkijos karaliui, o ir iš viso, manyti, kad paties Algirdo dokumente Algirdas neva būtų pristatytas „pažemintu titulu“ – absurdiška. 1372 m. sutartis su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Ivanovičiumi iš Lietuvos pusės sudaroma trijų kunigaikščių – Algirdo, Kęstučio ir Smolensko didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus – vardu. „[Се] ѩзъ, кнѧзь великии Олгѣрдъ, своимъ брат(о)мъ, со кнѧз(е)мъ с Кестутьемъ, и кнѧз(ь) великии Св(ѧ)тъславъ Иванович [по]слали есмы своихъ пословъ…“ („[Štai] aš, didysis kunigaikštis Algirdas, [su] savo broliu, su kunigaikščiu Kęstučiu, ir didysis kunigaikštis Sviatoslavas Ivanovičius, pasiuntėme savo pasiuntinius…“). Vėl matome tiktai „didįjį kunigaikštį“. Tiesą sakant, kitokio titulo rusėnų kalba Lietuvos valdovams apskritai niekas niekada nėra taikęs (išskyrus žinoma, jo sutrumpinimą iki tiesiog „kunigaikščio/kniaz’“). O juk rusėnų kalba, skirtingai nei lotynų ar vokiečių, buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus kalba. Jos terminija, be abejo, buvo geriausiai suderinta ir su raštuose nenaudojama lietuvių kalba.
Tačiau „karalininkų“ terminologinės naujovės nėra toks jau nekaltas lingvistinis žaidimas. Jos atveda prie visiškai neteisingos ir bent vieną Lietuvos valdovą iš tiesų pažeminančios išvados. Esą Vytautas Didysis, didžiausias ir reikšmingiausias Lietuvos valdovas per visą šalies istoriją, buvo jau žemesnio rango „didysis kunigaikštis“, lyginant su ankstesniais „karaliais“. Tai yra, kaip matome, atviras melas, bet neišvengiamai reikalingas, nes be jo „karalininkų“ teorijos pasmerktos subyrėti kaip kortų namelis. Todėl jie iš kailio neriasi konstruodami niekada neegzistavusį „istorinį įvykį“ – Lietuvos valdovų titulo pakeitimą į „menkesnį“ valdant būtent Vytautui.
Grįžkime prie paradoksalaus D. Razausko pasakymo, kad, esą rytų slavų titulą „velikij kniaz’“ tiksliau reikėtų versti „didžiuoju karaliumi“, o ne „didžiuoju kunigaikščiu“. Esą konungo, kuningo, kniaziaus pirminė reikšmė esanti „karalius“. Kaip tą suprasti, ypač žinant, kad ir lietuviško „kunigo“ („kunigaikščio“) pirminė prasmė ir kilmė yra lygiai ta pati, kaip „kniaziaus“? Maža to, o kas gi yra toji reikšmė? Pasirodo, „suverenus valdovas“… Bet, atleiskite, o ar visa Lietuvos istoriografinė tradicija, kalbanti apie Lietuvos „didžiuosius kunigaikščius“ XIII–XIV a., tą titulą „didysis kunigaikštis“ kada nors yra aiškinusi ir supratusi kaip nors kitaip? Ar kas nors kada nors kur nors teigė, kad didieji kunigaikščiai Vytenis, Gediminas, Algirdas buvo nesuverenūs ir nuo ko nors priklausė? Ne, neaiškino. „Didysis kunigaikštis“ visada reiškė suverenų valdovą – tokia ir yra autentiška lietuviška istoriografinė ir kalbinė tradicija ir autentiška šio titulo prasmė, galiojanti, beje, ir šiandien, kad ir kaip tuo sunku būtų patikėti „karalininkams“, įtikėjusiems savo pačių fantazijoms apie „esminį“ skirtumą tarp didžiojo kunigaikščio ir karaliaus statusų.
Vienintelis motyvas atsisakyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių titulavimo tradicijos lieka naivus kaip kūdikio ašara – „anglai ne taip supras“. Anglai, jei kalbame apie išsilavinusius anglus, visada viską suprato ir supras – jiems nekyla tokių klausimų, nei „nuo kokio karaliaus priklausoma Gedimino laikų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“, nei „nuo kokio karaliaus priklausoma dabartinė Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė“. O mažaraščiai ne tik anglai, bet ir lietuviai, niekada nieko nesuprato ir nesupras. Ar verta dėl jų paaukoti visą Lietuvos istoriją?
Verta pasidžiaugti demokratija šiame dienraštyje.
Jei diletanto sapalionės yra demokratija, tada aš esu žydų karaliaus Dovydo palikuonis, taigi galiu pretenduoti į Lietuvos karaliaus pareigybes. Sakote, tokių nėra?! O kas neleidžia tokias pareigybes įteisinti?! ?
Diskusijos brandina, Gerbiamasai, todėl mane tai džiugina. Ir Jūs, kaip Stebėtojas, iš to turėtumėt laimėti, jei įmanysite.
Laimėti ar nelaimėti aš galiu loterijoje, o ne skaitydamas visokias nesąmones.
+++!!!
“Matyti žodį „rex“ Gedimino titule ir su patosu šaukti, girdi, „pažiūrėkit, kaip IŠ TIKRŲJŲ save vadino Gediminas – taigi karaliumi, ne kokiu nors didžiuoju kunigaikščiu!“ yra grynas diletanto, nesuvokiančio lotyniškų ir vokiškų terminų atitikties lietuvių kalbos žodžiams problemos, požiūris.
Pridėk ir mane, Tomai, ir a.a. prof. Z. Zinkevičių prie tų “diletantų”. Tik kitąkart, cituodamas Gedimino titulatūrą, nenutylėk jos pabaigos, t.y. kad “rex” jis titulavosi “lietuvių ir rusėnų žemių, bet “dux” – Žiemgalos. Jei “rex” ir “dux” reikšmių jis nebūtų skyręs, jam būtų užtekę vieno iš tų žodžių visai titulatūrai.
Remtis vien rusėnų istoriografine tradicija irgi kažin ar logiška, nes ten Mindaugas ir iki karūnacijos, ir po jos vadintas vienodai – “kniaziumi”. Pagal paties logiką, ir mes jį taip turėtume vadinti, vadovaudamiesi ir “istoriografine tradicija”, ir žodžio “kunigas” pirmine semantika. Jei lietuvių kalboje būtų likęs tik šis valdovo titulas (kunigaikštis), būtų pusė bėdos – būtų galima jį laikyti “karaliaus” atitikmeniu. Tik reikėtų sugalvoti titulo pavadinimą jo vasalams. Maskvėnai, galutinai atsikratę Ordos vasaliteto, “didžiojo kunigaikščio” titulą pakeitė “caro” (<cezario) vardu, o kunigaikščius "nužemino" iki caro vasalų.
"Jos atveda prie visiškai neteisingos ir bent vieną Lietuvos valdovą iš tiesų pažeminančios išvados. Esą Vytautas Didysis, didžiausias ir reikšmingiausias Lietuvos valdovas per visą šalies istoriją, buvo jau žemesnio rango „didysis kunigaikštis“, lyginant su ankstesniais „karaliais“.
Jos atveda tik prie vienos išvados – Vytautas tapo Jogailos vasalu. Horodlės sutartis pačiam puikiai žinoma. Taip pat žinoma, kad maždaug tuo metu, t.y. tik nuo XV a. pradžios pasirodė Lietuvos pavadinimas "Magnus Ducatus Lithuaniae"; iki tol Lietuva Vakarų (ne rusėnų!) dokumentuose vadinta tiesiog Lietuva. Ir dar pačiam puikiai žinoma, jog iki 1385 / 1386 metų Lietuvos valdovai nebuvo kitų valstybių valdovų vasalais. Vadinasi, turėjo karališką, ne kunigaikštišką statusą. Tai puikiai suvokė ir pats Vytautas – ne be pagrindo jis siekė karūnos, kuri būtų padėjusi jam atsikratyti vasaliteto, o Lietuvai būtų grąžinusi iki tol turėtą karalystės statusą. Ne be pagrindo tam taip priešinosi Lenkijos diduomenė.
Ir pabaigai dar kartą: "diletanto, nesuvokiančio lotyniškų ir vokiškų terminų atitikties lietuvių kalbos žodžiams problemos, požiūris."
Dabartinėje kalboje turime du titulatūros terminus – "karalių" ir "kunigaikštį". Jų reikšmės skiriasi. Jos atspindi ir statusą, ir subordinaciją. Lietuvos valdovų statusas iki Vytauto buvo kitoks, karališkas. Ignoruoti tai ir suplakti jį su vėlesniu vasaliniu kunigaikščio statusu irgi yra diletantizmas.
??
Ačiū prof. Alvydui Butkui už pareikšta nuomone, pagarba…
+++!!!
Aš nesiremiu “vien rusėnų istoriografine tradicija” – tai jūs sąmoningai pastebite vien ją, nes jums ji atrodo lengvesniu taikiniu, nei tarkim, Algirdo dokumentai.
Spėlioti, ką reiškė Gedimino “dux Semigallie” galima, žinoma, be galo. Gal tą patį kunigaikštį, kaip abu žodžiai “rex vel dux” mano straipsnyje cituoto Jogailos titulo atveju, gal Razausko rikį, ar kokį valdymierą, viršaitį, ar dar ką nors. Tikiuosi, jums nekyla abejonių, kad bet kuriuo atveju, jis lietuviškai nesititulavo nei “reksu”, nei “duksu”?
Vėlgi, jokių titulų išgalvoti nesiūlau, jie seniai įsitvirtinę – Lietuvos didysis kunigaikštis yra suverenas, o kunigaikščiai (ne didieji) – jo vasalai (tiesą sakant, keliais atvejais pasititulavo ir jie “didžiaisiais”, bet ne Lietuvos).
Vytauto tapimas formaliu Jogailos vasalu visai nesusijęs su titulo problema, ką parodžiau konkrečiais šaltiniais. Tai, kad jūs juos ignoruojate, jų nepanaikina ir nesunaikina. Tai – tik jūsų asmeninė suvokimo problema, ir nieko daugiau.
Spėlioti galima iki absurdo, apsimetant analfabetu ir pateikti tai kaip rimtą mokslinę analizę.
“gal Razausko rikį, ar kokį valdymierą, viršaitį, ar dar ką nors. Tikiuosi, jums nekyla abejonių, kad bet kuriuo atveju, jis lietuviškai nesititulavo nei “reksu”, nei “duksu”?
Nekyla. Dėl Razausko “rikio” irgi sutinku – lietuvių kalboje jo nebuvo, antraip būtų užsilikęs tarmėse. Visi pavyzdžiai žodyne yra iš vėlyvų rašytinių autorinių šaltinių – daugiausia Daukanto, mėgusio skolinius iš latvių, kiek mažiau – iš prūsų k.
Mano prielaida – lietuviškas valdovo pavadinimas buvo “viešpats”, vėliau tapęs Jahvės ar Kristaus vardo priedėliu, kaip anglų “lord”, lotynų “dominus”, latvių “kungs”, vokiečių “Herr” ar rusų “господь”. Žodžio “viešpat(i)s” ‘valdovo’ reikšmę fiksuoja ir senieji raštai, ir tarmės. Apie tai esu rašęs, tad rašyti dar kartą nebūtų prasmės.
Gal ne visai temą ir gal neteisinga taip klausti, tačiau vis dėlto pasinaudosiu proga paklausti: antropologai valdovo institutą kildina iš dvasininkų (šventikų, žynių), o ką šiuo klausimu mano kalbininkai?
Skaičiau Jūsų straipsnį anksčiau, perskaičiau dar kartą.
Matau dvi esmines klaidas, kurias darote nesuvokdamas laiko eigos.
1. V. Toporov jau kadaise yra pasakęs, kad ‘rusų kalba atsirado iš pakraštinių baltų kalbos tarmių’.
2. Vokietijoje šiuo metu vokiečių mokslininkai ištisai remiasi lietuvių kalba, kurios germanų pakraštinė tarmė yra iš lietuvių kalbos, tai jie daro netiesiogiai, bijodami atvirai pripažinti, bet naudojami germanų kalbos žodžiai yra lietuviški.
Juokingai atrodo, kai Jūs rašote, kad suomių / estų ‘kuningas’ yra atėjęs iš švedų kalbos.
Visos skandinavų tarmės yra lietuvių kalbos tarmės, kuriomis kalbėta prieš krikštą.
Profesoriau, išmokite žvelgti Tiesai į akis ir nemeluokite bent sau kalbotyroje.
“”Vokietijoje šiuo metu vokiečių mokslininkai ištisai remiasi lietuvių kalba..”” Pagal juos vandoliai ar graikų laikų rugijai priskiriami rytų germanams, o gal teisingiau būtų pietų baltams ar šiaurės dakams?
Žiūrint į senąją vokiečių kalbą ji kaip ir visai iš kito “raugo”, tik gal jau paribio ir tik su atskirais įnašais, gal ir klystu, gal reikia ne žiūrėti, o mokėti ir bandyti skaityti. Su anglų saksais daug aiškiau, ne lietuviai čia randa tik lotyniškąją įtaką.
Ne šiaip sau priskretau prie prof. A. Butkaus su Schwentine upe per Kiel miestą – lietuviškas tai žodis Schwentine ar ne ?
Čia yra raktas ir nuostabus tiltas Vilnius – Šventynė – Landinijus į anglų (angulių) kalbą, kurios lietuviškų žodžių, atneštų 5 amž. atsikėlusių angulių nuo Šventynės upės, ir šėkšnų (saksų), yra šimtai, duosiu pvz. ‘bauble’, pasižiūrėkite Oksfordo didžiajame anglų kalbos žodyne.
Netgi normandai (vikingų palikuonys, kurių tėvai lietuviakalbiai iš Pamario (Pommern), Prūsijos, Kuršo, Žemaitijos, …), užkariavę 1066 m. D. Britaniją, atnešė daugybę lietuviškų žodžių.
Daugybė lietuviškų žodžių Normandijoje iki šiandien išlikę kaip tarmiški, daugybė bajorų turi gražias lietuviškas pavardes ( Habart – Žemaitijoje Gabartas, …), nemažai vietovardžių nesunkiai atpažįstami kaip lietuviški : Audrelle, Locquinghen, …
Nuo Juliaus Gajaus Kaizario laikų liaudynų kalba skverbėsi į D. Britaniją, išliko daugybė lietuviakalbių britonų ir atneštųjų žodžių su anguliais / šėkšnomis ir vikingų palikuonių, skaitykite William Camden, ‘Britannia’, 1605 m., yra internete.
Vanduliai, rugijai (varungiai) – tai vis lietuviakalbių žmonių genčių vardai, iki 1168 m. daugiau šiaurinė buvusios DDR dalis kalbėjo lietuvių tarmėmis, Pamaryje išliko lietuviški vietovardžiai, žmonių vardai (Swantus, Swante, Thews, Dews,..) ir pavardės (Stojenthin, Drews, Kebschull, …) lietuviškos iki 1717 m. surašymo.
Pats Berlin vardas yra pradinis Varulynas (varulii yra užrašyta gentis), liaud. Berolina, šiandieninio Berlyno rajonų pavadinimai lietuviški : Köln (Kėlinas – brastos vieta), Köpenick (Kaupenigk), Treptow, …, vandenvardžiai : Spree, …
Nesunku susirasti internete žemėlapyje pasižiūrėti Klempenow apylinkę ir suprasti, kodėl pirmiausia buvo Klempenava, kodėl teka Maurine (be jokio atlietuvinimo, o tai irgi artima anguliams upė, tiesiog savo lietuviška priesaga -yn- yra sesutė Šventynei) upė, kodėl Žvėrynus virto Schwerin, …
Galiu duoti gal ir tūkstantį buv. DDR lietuviškų vietovardžių, kiek mažiau buv. BRD, kita tiek senųjų vardų iš metraščių. Kalbuosiu telefonu su malonia vokiete Alke, kol paklausiu – ką reiškia Jūsų vardas vokiškai vokiškai. Ji nežino, o paaiškinu, kad iš lietuviško ‘alkas’, ir nustemba, ir susinervina.
Visi germaniški vardai prasidėjo iš lietuviškų : Diederich iš Diderikis, Ludwig iš Liaudavykas, …
Prieš Romos virtimą imperija ir prieš krikštą visa Europa kalbėjo lietuvių tarmėmis. Prasidėjo nulietuvėjimas nuo Taurėjos žlugimo 1186 m. pr. Kr., tas nuostabiai matosi graikų kalboje, per Tamsos amžių, trukusį virš 400 metų, vis labiau šveplėjusiai iki klasikinės laikų.
Pakraštinės lietuvių kalbos tarmės yra germanų kalbos.
M.Planko (Planck) istoriniai žmonijos paleantologijos tyrimai vargiai paneigiami, nes vadovaujasi moksline dnr. Pagrindinis žemdirbių migracinis srautas šylant orams ėjo nuo heleninių kultūrų (Anataolijos Giobekli Tepe) į atsilaisvinusias drėgnas žemes šiauriau, o ne atvirkščiai. Kaip ir dabar atkasamos žinyčios su 12 žvėrinčių stulpų, tai žemdirbiams naudinga vieta stebyklai (gamtos stebėsenai, bendruomenei susiburti) vėliau keliasi į Sarmisegetusą bei kitus šiaurinius tęstinumus. Kokią kalbą nešėsi ši migracija pakankamai aišku, bet ar nebuvo dar ir senojo medžiotojų “raugo” germanų plotuose? Akivaizdu, kad ir antroji didelė ir staigi migracijos banga (prieš 4t.m. pgl. M.P. instit.) neatneša kalbinio pakitimo, tik paaiškina srauto nusiritimą per Danijos pusiasalį į skandinaviją žiemą užšalusia “Balta” jūra. Sanskrito kryptis jau atversta, o kaip su skandinaviškąja.
Todėl ir tyli Schwentine, nes pagal sistemą tai proLabos Svetlanos įtaka, rugius mums atnešė raguoti sclav gotai, riurkai sukūrė Rusią,, t.t. sunku jam.
Tomas su kniaziaus-kunigaikščio sistema mus tarsi apgina nuo slaviškojo “karaliaus”. Išversta ir dar apversta, atsižymėta, tai stebina nors pagalvojus, gal ir ne.
P.S. vienas carius yra viešai pareiškęs, kad investuos į dalį akcijų arba bent į regionines frančizes ir ieško darbuotojų temų administravimui. Pabandykite viki padiskutuoti kruliaus ar vyčio tema, būsite iš karto ištrinti.
“Tai dar vienas liaudies etimologijos pavyzdys, kuri mirgėte mirga nuo panašaus pobūdžio asociacijų. ( …, regionas – iš regėti ).”
Nežinau, ar kvatotis iš prof. A. Butkaus, ar ašarėlę išlieti.
Liaud. ‘regere’ (tarti regėre) yra atsiradęs iš lietuvių ‘regėti’, tik ‘regėti’ yra pirmesnis, o iš jo atsiradęs ‘regėre’ yra vėlesnis.
Labai gerai būtų, kad profesorius bent pasivartytų J. Lelio ‘Lotynų-lietuvių kalbų bendrybių žodyną’, suprastų, kas po ko eina kalbų virsme.
Tęsiant toliau, tai ‘region’ liaud. palikimas prancūzams galimas suprasti dvejopai :
1) iš ‘regėti’ būtų ‘regėjonas’, kaip ‘uzbonas’, ‘vargonas’, ‘barzdonas’, ‘sijonas’ (dėkingas už atsakymą, kad panaudojau nelietuviškus žodžius (barbarizmus), tada prašyčiau veiksmažodžius) jiems pasakyti;
2) iš ‘regere’ atsiradęs ‘region’.
Tai kuo skiriasi matomas plotas nuo valdomo ploto ? Jums galima prasmės slinktis ?
Taip ir nutinka, kai profesoriai save siekia iškelti į dausas, patys sau dievais virsta ir niekina visus, kas nesiruošia atsiklausti, o sako neatsiklausę, netgi akad. Z. Zinkevičius užsipuolė V.Valiukevičių dėl madjarų kalbos lietuvybių, nors iš tikrųjų gal 40 nuošimčių madjarų žodžių yra lietuviški, pagal madjarų garsyną pertvarkyti.
E. Roterdamiečio ‘Pagyra kvailybei’ duoda atsakymą į profesorių ir akademikų atmetimus viskam, kas ne jų šiandienos supratimui.
Dar kartą apie prof. A. Butkaus straipsnį “Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos”, Alke 2018 05 05 00:52
Mane stebina prof. A. Butkaus nesugebėjimas laikytis nustatytų kalbotyros dėsningumų ir Aristotelio logikos.
Kalbininkų tarpe tai yra visuotinis dėsningumas – pritempti iki norimo ‘teisingo’ vaizdo, tiesiog visuotinė kalbininkų liga.
Išmanant besarmatiškai meluoti diletantams, tokiems kaip aš inžinierius, kuriam logika yra pirmiausia sąlyga mokslo darbui. Lyg tai esu gaidžio smegenų ir man niekada nesuprasti ‘kalbinykų’ fokusų ‘triušiukas iš skrybėlės’.
Paimu pora sakinių iš straipsnio.
“Kunigas. Skolinys iš vokiečių aukštaičių kunig ‘karalius; kilmingasis’. Tos pat kilmės yra dabartinis švedų žodis kung ‘karalius’, vokiečių König ‘t. p’, anglų king ‘t. p.’ Pasak K. Būgos, lietuviai žodį kunig galėjo gauti apie 1200 m., kai jį taip tarė vokiečiai; apie tą laiką jis turėjo patekti ir į prūsų kalbą, plg. pr. konagis ‘karalius’ (Būga RR II, 91).”
“Senesnė germaniška spėjama forma buvusi *kunja ‘gentis’, o iš jos – *kuning < *kuningaz ‘vyras iš kilmingos genties’. Iš čia ir estų / suomių kuningas ‘karalius’."
Viskas sumalta be loginės sekos, atmetant objektyvų laiką. Bandysiu atkuisti.
Eilinį kartą 'kuningaz' neatpažįstamas kaip lietuvių kalbos pakraštinės germanų tarmės žodis 'kuningas', kuris tapačiai iki šiandien yra išlaikytas suomių ir estų. Jie niekaip negalėjo šio žodžio gauti iš švedų 'kung', nes iš sutrupėjusio žvyro niekada neatsiranda akmuo, taip ir iš 'kung' niekada negali atsirasti 'kuningas', labai panašiai išlaikė ir prūsai savo 'konagis', nors gali būti užrašytas jau gautas iš vok. 'König'.
Geležinė kalbotyros taisyklė : jei žodis neturi veiksmažodžio, tai yra skolinys, ir antroji dalis (L.Hjelmslev) – jei skolinys neturi veiksmažodžio, tai jo reikia ieškoti lietuvių kalboje.
Dabar – esu jau rašęs —– Pažvelkime į ‘king’, ‘kong’, ‘koning’, ‘König, ‘kunigas’, ‘kuningas’ (suomių), ‘kniaz’, ‘knez’, … – turėkime omeny, kad O ar U dažnai yra atsiradęs iš AU, tada turėsime bendravardiklinį visoms lietuvių tarmėms KAUNINGAS,
kurio v. ‘kauti’, ‘ kautis’
ir priesaga ING, kuri rašoma atskira runa, o lietuvių kalboje ir šiandien liepiamoji nuosaka išlaikė ING / INK, praeityje tai buvo naudojama nusakyti veiksmo žmogui, savybei, būdui.
Vokiečių išlaikytas ‘König’ yra išdavikas, pasakantis, kad pirma ‘ö’ buvo AU, duosiu daugiau pvz. -‘Köpenick’ pirmiausia užrašytas kaip ‘Kaupeningk’, vardinti pavyzdžių galima tikrai nemažai.—–
Ne visada galima rasti veiksmažodį pagal žodžio garsus, jis turi teisę būti nusitrynęs ir sunkiai atsekamas logine grandine, jei būtų lengva, tai nereikėtų nei Č. Gedgaudo, nei Tvanksto
Profesoriau, Jums puikiai žinoma, kad reikalingas veiksmažodis, tai jokia 'kunja' negali padėti atsirasti 'kuningaz', JOKIA, 'kunja' turi visai kitą veiksmažodį savo kilmei (v. gimti, šį kartą paliksiu be išsamesnio paaiškinimo), Jūs besarmatiškai meluojate, norėdamas pasipuikuoti išmanymu prieš diletantus, lyg jie nežino ir negali žinoti kalbotyros taisyklių, rašote jovalą, kuriam linksi Jūsų kolegos, taip pat suokalbiškai apgaudinėjantys diletantus skaitytojus tapačiai.
Kiek tai truks Jūsų melas ir sau, ir diletantams ? Kol Jūsų dab. studentai išmirs, kaip M. Plankas paaiškino ?
Gal pirmas žingsnelis iš liūno ir jovalo būtų Schwentine upės vardo, tekančios per Kiel miestą Vokietijoje, nustatymas ir priskyrimas kažkuriai kalbai, gal Jums, profesoriau, žinomai ?
Tomai nieko cia nereikia spelioti viskas aiskiai isguldyta: Lietuviu ir rusenu karalius ir Ziemgalos kunigaikstis…
BRAVO BRAVO !!! Alvydui Butkui !!!
Sveikas ir gyvas Lietuvis! Aiskiau ir ne pasakysi ! Pagarba Dieve palaimink !
O gi stai Tomas Baranauskas masto kaip vasalas pasiklydes ar prisidenges istoriko apsiaustu
pasiutu is slavisko audinio….deja deja..prabusk Tomai !
O gal kreipkimės į Visų Laikų Istoriką Bumbuliaucką? Kaip jis pasakys, taip ir bus!!! Beje, kažkur skaičiau, kad rusiškas “kniazj” (kunigaikštis) yra kilęs iš mongoliško “konaz”, kas visiškai nereiškė aukščiausiojo rusų valdovo titulo, o, priešingai, reiškė, kad “kniazius” pavaldus Ordos chanui… O ką, jei Lietuvos valdovus vadintume chanais?! Juk vadiname LR Atkuriamojo Seimo pirmininką prezidentu… Na, bet verčiau palaukime Visų Laikų Istoriko išvadų. ?
P.S. Aš nesu nei istorikas, nei kalbininkas, taigi galiu klysti dėl titulo “konaz” kilmės ir dėl to prašau gerbiamų “Alko” skaitytojų man atleisti… ? Kaip ten bebūtų “kniaziai” (kunigaikščiai), man atrodo, niekada nebuvo suverenūs, t.y., niekam nepavaldūs savo valstybių aukščiausieji valdovai… ?
Na nustebino Tomas Baranauskas! Rimvydas Petrauskas spaudžia dešinę!
Nesėkmingas T. Baranausko bandymas šiek tiek smėlio lietuviams į akis papilti. Matomai, vyksta koks tai idėjiškas šio istoriko “persiorientavimas”, ką jau padarė ir nemaža dalis kitų Lietuvos “istorikų”. Pvz. A. Bumblauskas…
Sveikinu Tomai, geras tekstas. Profesionalus. Apgalvotas. Pasvertas. Ir…. gana šmaikštus. Taip ir toliau. Panašu, kad jaunasis Baranauskas palaipsniui tampa rimtu lietuvių medievistu. Ypač, kada VU istfake ir LII medievistika palengva miršta, panašu..
Durak, da?! ?
Ir dar: kirba mintis dėl Kęstučio vardo prasmės ir rašybos. Šaltiniuose neretai sutinkama ,Keistučio’ forma, kurią mes kažkodėl būtinai transkribuojame verčiame į Kęstutis. Tačiau turint galvoje, kad jis faktinai valdė Žemaitiją, kur dvigarsis ,ei’ gana dažnas ir įprastas, skirtingai nei šaknis ,Kęst’ ar ne teisingiau būtų palikti ,Keistutis’. Juoba, kad tokia forma koreliuotų ir su žemaičių vartojamais būdvardžiais ,keistas’ ,keists’ bei veiksmažodžiu ,keistis’, kurie ir galėjo tapti pagrindu žmogaus vardui. Kitaip tariant, ar ne natūraliau XIV a. vidury-antroj pusėj įsivaizduoti žemaičius savo valdovą Trakų kunigaikštį kažkur apie Varnius šaukiant „ėi, Keistuti” nei ,ei Kęstuti’?
Jo herbe, jo vardas prasideda raide S… Kaip kunigaikščiui Skaistutis tinka labiau nei Keistutis… Nors jau čia buvo ginčytasi ir šiuo klausimu. Aš tai dar neapsisprendęs, laukiu svaresnių įrodymų…
o mano Lietuviu kalbos mokytoja pokario Lietuvos kaimo mokykloje aiskino kad nosines raides atsirado “uzsikabinus” uz ju krentant salia buvusioms raidems . pvz.: Azuolas anksciau buvo rasomas Arzuolas krentant “r”, Kestutis nuo Keistutis krentant “i” ir t.t.t……
Taciau Dzukijoje ypac Lazdiju rajone vis dar galima isgirsti kai seni zmones Kestus, Kestucius saukia Keistas, Keistutis….
RZ variantas dar iš tų laikų, kai ,,matavome” savo kalbai kaimynų, kt. kalbų rašybą. RZ lenkams reiškia Ž garsą..
Nosinę rašome iškrentant N raidei – ji iškrito senais laikais (taip atkuriamas jo senasis skambesys), arba iki dabar, kaitant žodį, N tai strykteli į žodį, tai pasislepia (lįsti – lenda – lindo – lįs). Nosinyte trumpai ir elegantiškai užfiksuotas žodžio šaknies kismas dabar ir praeityje. Kitos kalbos tam naudoja nepakeistą, senąją jų rašybą, todėl taip skiriasi šiandieninio to žodžio skambesys ir senoji istorinė rašytinė forma.
Mūsų kalbininkams JAU reikia galvoti apie tai, kaip ir tolesnę LK žodžių raidą štai taip tobulai trumpai žymėti, neprarasti esamo stiliaus. Jau dabar jaučiamos kryptys. Svarbu nepaskubėti, saugoti, kad IŠ SAVĘS kalba įgautų ateities formas, o ne hibridines kalbas mėgdžiodami ŽODŽIO GENĄ laužytume; palaukti, kol naujasis skambesys įsitvirtins, bet ir nedelsti. Todėl matematikai, kaligrafai ir lituanistai jau šiandien turi suremti kaktas, nes uždavinys tikrai nelengvas, o mūsų kalbos norminimo pirmeiviai labai aukštai kartelę užkėlė – ne kiekvienam prilygti, bet žemiau nusmukti neturime teisės.
Senuosiuose dviskiemeniuose varduose nėra tokios šaknies “Keis-“, yra tik “Geis-” (arba “Eis-“), tačiau šaknis “Kęs-” yra.
kitame komentare (“Kęstučio”), greičiausiai, turimas omenyje ne pats herbas, o įrašas jo antspaude. Pirmoji “S” raidė ten tėra lotyniško žodžio “Sigillum” santrumpa, o toliau seka Kęstučio vardas su aiškiu nosiniu garsu šaknyje (t.y. jokio “ai” ar “ei”) – “Kynstutt”…
Klysti, Tomai Baranauskai jei manai kad anglai suprastu tamstos isvedziojimus.
Anglijoje o ir visoje Jungtineje Karalysteje yra labai aiskiai apibreztos kunigaiksciu (ir jokiu budu ne hercogu kaip megino “itvirtinti” tulas A.Uzkalnis )statusas ir net teritorijos ir eile prie Karaliskojo sosto:
Duke of Wales prince Charles, Duke of Cambridge prince Wiljams, Duke of York prince Andrew, Duke of Essex Edward, Duke of Kent prince Michael ir t.t.t.t. o titula Duke prie prince gauna tik vede – taip Duke titula gaus ir III-ju eileje prie sosto gimimu igyjes Wiljams& Kate sunus princas George……..
Čia Lietuva, čia baranauskais ir bumblauskais lyja… ?
Beje, rusų ‘kniaz’ laikyti skoliniu iš germanų ‘kuningo’ vargu ar yra kalbinio, istorinio, socialinio pagrindo. Tai greičiau yra radęsis iš giminingų slavams žodžių konj/kinj ‘arklys, žirgas’. Jį galima įžvelgti kaip sudurtinį žodį reiškusį ‘arkjodys/žirgjodys’ (sudarytas iš arklys + joti) .
Tokiu atveju visas Baranausko išvedžiojimas subyra kaip kortų namelis.
“Tai greičiau yra radęsis iš giminingų slavams žodžių konj/kinj ‘arklys, žirgas’.”
V. Toporovas teigė, kad šitokia prielaida neturi pagrindo.
Vilna, laikykite mano komentarą pašalintu.
“Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai.”
Carolus Magnus arba Karolus Imperator Augustus (748-814) valdė 768-814 metais.
Vardo kilmė, norime tai pripažinti ar ne (prieš lenkus, rusus, vokiečius, prancūzus, …) išvedama iš lietuviškų žodžių ‘karalius’ arba ‘karolis’, kaip skeptro galvos pavadinimo.
Slavų kalba kaip esperanto buvo sukurta Metodijaus ir kiek padedant Kirilui tik 860-863 metais ir panaudota Bulgarijos ir Moravijos karalysčių krikštui pagal Konstantinopolio apeigas, už ką metropolitas Fotijas buvo atskirtas Romos nuo bažnyčios.
Madjarai pasirodė 895 m. ir sunaikino konstantinopoliškas apeigas, sugrįžo į Romos apeigų bažnyčią po 100 metų. Tas perskrodimas Romai leido plėsti katalikybę šiauriau madjarų ir atsikovoti dab. Slovėniją ir Hrvatiją.
Taip vadinama germanų kalba tėra tik pakraštinės lietuvių kalbos tarmės, kaip ir atneštąja slavų kalba buvo apkrikštyti lietuviakalbiai, kalbėjo iki krikštų lietuvių tarmėmis, kurie tikrai žinojo ‘karaliaus’ žodžio reikšmę iki 863 m. ir išlaikė savo tarmių rėmuose iki šiandien.
Iki 860 m. tiek rytų, tiek vakarų Europoje buvo naudojami tie patys žodžiai, kad ir pvz. : Moravijos karalius Šventyvaldis (Sviatopolk, Sfentoplukos, …), tiek ir Limburgo (NL/BE) valdovas Šventyvaldis (Zwentibold).
Pažvelkime į ‘king’, ‘kong’, ‘koning’, ‘König, ‘kunigas’, ‘kuningas’ (suomių), ‘kniaz’, ‘knez’, … – turėkime omeny, kad O ar U dažnai yra atsiradęs iš AU, tada turėsime bendravardiklinį visoms lietuvių tarmėms KAUNINGAS, kurie v. ‘kauti’, ‘ kautis’ ir priesaga ING, kuri rašoma atskira runa, o lietuvių kalboje ir šiandien liepiamoji nuosaka išlaikė ING / INK, praeityje tai buvo naudojama nusakyti veiksmo žmogui, savybei, būdui.
Vokiečių išlaikytas ‘König’ yra išdavikas, pasakantis, kad pirma ‘ö’ buvo AU, duosiu daugiau pvz. -‘Köpenick’ pirmiausia užrašytas kaip ‘Kaupeningk’, vardinti pavyzdžių galima tikrai nemažai.
Su katalikybe Lietuvoje buvo paniekintas karališkasis ‘kauningas’ / ‘kuningas’ / ‘kunigas’ ir kiekvienas dvasiškis pradėtas vadinti, taip iškertant iš atminties tikrąją žodžio prasmę.
Dabartinė anglų kalba yra nutrupėjusi, virstanti vienskiemene kalba lyg kinų. Reikia suprasti kinus – jie visi yra paveldėję Down sindromą (viso didesnė pusė Žemės gyventojų jį turi paveldėtą iš protėvių), todėl kalba skiemenine kalba, be to, negali ištarti garso R, tik L, lyg mūsų mažamečiai vaikai.
Pats žodis ‘anglas’ yra iš angulių (iš lietuvių tarmės atsiradusi liaudynų kalba naudojo ir Romoje ‘angula’ kaip kampas, matome šio ‘angula’ savastį iki nuo Romos iki dab. Danijos prieš 3000-2500 metų), gyvenusių prie Šventynės upės (vok. Schwentine), šiandien tekančios per Kiel miestą.
Prof. Alvydui Butkui noriu priminti nesulauktą atsakymą : kokios kalbos žodis yra Schwentine upė, tekanti per Kiel miestą Vokietijoje ?
Autoriui : ‘skolinys iš germanų kalbų’ – kas čia per nusikalbėjimas, jei germanų kalbos tėra tik pakraštinės lietuvių kalbos tarmės ?
Daugybė žodžių, kuriais švaistomasi straipsnyje, yra gražūs lietuviški žodžiai, naudoti lietuviakalbių prieš 3000 metų nuo Gibraltaro iki Uralo.
Kiek supratau iš straipsnio, tai autorius atranda duoningą istoriją : perpasakoti tamsiems lietuviams lenkų, rusų, vokiečių, anglų, …, knygas, sekant A. Bumblausko, R. Petrausko, A. Nikžentaičio ir kitų gerai prasisukusiųjų pėdomis.
Sėkmės akademiko J. Žiugždos pramintais takais.
Ačiū, kad pasisakėte, nes tokiu klausimu jau vien tik pasišventimo nepakanka, reikia turėti pakankamai žinių ir patirties. O istorija ne tikslieji mokslai, nemažą dalį istorikų išvadų lemią, išankstinės nuostatos, pasirinkti ar įteigti “atskaitos taškai”, tai taip Tomui ir “atsitiko”…
Danams Kiel miestas ir zemes apie ji yra tas pats kas mums Baltstoge, Seinai ir Suvalkai…..
Londone visai salia Tower pilies stovintis paminlas Cezariui irgi si ta sako?
O ir romenu laiku keliai ir daugybe kitos atributikos Britanijoje mena Britu salu atradimo istorija…..
O kad Lietuviu kalba yra seniausia Europoje islikusi gyvoji kalba, nesigincija niekas kas yra pakankamai issilavines visoje Europoje.
Man vis knieti suzinoti Romansh kalbos Sveicarijoje kuria kalba vos 40 000 zmoniu ir kuri laikoma artima romenu kalbai valstybines kalbos statuso suteikimas salia kantonu – italu, prancuzu, vokieciu kalbu? Gal gerbiamas Tvankstas galetu paaiskinti?
atsiprasau, turetu buti isnykusiai romenu kalbai
Pusiau literatūrinis atsakymas – ,,Vilius Telis” bei ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų”
Ežero skaisčios bangos liūliavo
Žaliu smaragdu;
Laivą be irklo varė, lingavo
Vėsos dvelkimu.
Saulė už Alpių leidos sutingus;
Varpai Liucernos
Dievui aukojo darbus vargingus
Žmogaus ir gamtos.
Trumpai drūtai ūkiškai, mūsų šiuolaikišku supratimu – nes tai ,,kooperatinė” 4 kaimyninių kovingiausių ir principingiausių tautinių grupių (4 didžiųjų kalbų tarmėmis kalbėjusių) iniciatyva sukurta konfederacijos modelio valstybė (prieš tai, žinoma, rimtai pakariavus ir atsiskyrus nuo karalysčių, kurioms priklausė).
Gal pradžioje retoromanų ir gerokai daugiau buvo, tik ilgainiui šia kalba kalbančių sumažėjo iki tiek? Tačiau bet kuriuo atveju tie iniciatoriai pagal sutartį yra 4 lygiateisiai ,,kooperatyvo savininkai”, todėl savo teritorijoje kiekvienai šių 4 tautų jų gimtoji yra ir oficiali kantono kalba. – Puikus gyvenimo kaimynystėje be sukčiavimo šia tema pavyzdys: sutarta prieš tiek amžių, tai žodžio garbingai laikomasi, nė viena kitoms ant galvų nelipa.
O mums tie 40.000 retoromanų pamoka – jei jaunimas ir toliau taip sparčiai į ,,pažangą” keliaus, tai ir lietuvių ne ką daugiau už retoromanus liks.
Dekui, Zemyna uz nuostabiu eiliu priminima. Buvo laikai kai daugybe is ju mokejau mintinai taciau metai daro savo…….. Gaila, kad ir Maironis okupacijos metais metais buvo “apkarpytas” o kai kurie kuriniai netgi uzdrausti…..
Del musu jaunimo siek tiek papriestarauciau – isvykstantys tik retas kuris galvoja pasilikti svetur ir neplanuoja gryzti i Tevyne. Bent jau kol kas nustekenta Lietuvos svietimo sistema gerokai atsilieka nuo Vakaru, deja, todel Lietuvai butu labai pravartu igyjus ir kitokio lygio specialistu. O ir patirtis pagyvenus dirbant, mokantis tikrai yra naudinga ir labai daznai jaunu zmoniu paziuras pakeicia labai stipriai ir i geraja puse pazvelgus i daznai brukamas “tiesas” Lietuvoje is salies…
Taciau Lietuvoje jau susikure istisa antiemigrantine sistema netgi svaistant mokesciu moketoju pinigus (LRT) varoma slyksti propoganda pries isvykusius o visuomeneje suformuota klaidinga nuomone yra pasibaisetina ….. Patikekit, tai tenka patirti savo kailiu sugryzus i Lietuva netgi valstybinese istaigose….
Lietuva yra vienitele man zinoma valstybe kurioje pilieciai rusiuojami pagal gyvenamaja vieta.
Turėjau galvoje kalbą, kalbėjimą – lietuviškų žodžių keitimą angliškais (net ne tarptautiniais, o gyvais plikais angliškais – vien per LRT kiek jų prisiklausai). Juk gali būti, kad retoromanų jaunimas, vis labiau pasiduodamas kurios nors didesnės kaimynės ir jos kalbos įtakai, pasuko jų tarmę traukimosi kryptimi. O būtų didelė žala mokslams padaryta, jei RR tarmė išnyktų iš kasdienės vartosenos. O apie LK vartojimo sferos traukimąsi nė nekalbant.
Juokingiausia kad net Britanijoje musiskiai “buduliai” rusiskus “-liat, matj, permatj…” pagal kuriuos is toli buvo galima atpazinti buka tautieti, dabar irgi pakeite i ” fuck you ,fucking….” o kaip matome, ne ka toliau nuo “buduliu” pazenge ju atitikmuo Lietuvoje…..
Labai idomiai su kalbos bjaurojimu tvarkosi danai kurie oficialioje kalboje ir viesoje erdveje neleidzia jokiu “barbarizmu” taciau anglu kalba yra iteisinta kaip II valstybine.
Gražus eilėraštis. Pamanu, vaikystėje jis man žavėjo 🙂
Retoromanų kalba yra išlikusi savo atskirumu dėl Alpių slėnių.
Paprasčiausiai vystėsi be jokios kaimynų prievartos, išlaikė daugybę lietuviškų žodžių, vietovardžių.
Kaip pvz., mes naudojame iš italų / retoromanų ‘lavina’, kuris nesunkiai atstatomas kaip ‘šlavyna’.
Uždarumas kalnų slėniuose davė nuostabių dalykų kalbotyrai, pvz. Italijos miestas Aosta nesunkiai atstatomas kaip Augšta, tai išduota panašus pavadinimas vokiškai kalbančiųjų – Augsttal (Augšta+dalis (vok. Tal), dalyna (išliko slavų tarmėse kaip ‘dolina’, bendras v. dalinti).
Europos kalnų vietovardžiai, išlikę atskiri žodžiai yra nuostabiai lietuviški (pvz., kalnų tarpeklis / perėja tarp Vokietijos ir Austrijos vadinamas Scharnitz (tarti Šarnic), kuris labai lengvai atstatomas į ŽARNYTIS.
Alpės yra nuostabios : nepaisant kalbų įvairovės, visas jas vienija lietuviški vietovardžiai ( Morzines, Morgines, Vetraz, Monthoux (Manta-šaukas (Kalna-šaukas)), Aosta / Augšta, Torino / Taurynas, …). Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Nesu užsiėmęs platesniu retoromanų kalbos nagrinėjimu, visi laiko ir kalbos vystymosi dėsningumai yra tie patys, tuo labiau, kad ši kalba nepatyrė priespaudos, vėlesni skoliniai priimti iš italų kalbos, tai r. k. yra smulkmena bendrame pasaulio kalbų visumoje, tiesiog jaučiu, kad ši kalba mane dar nustebins savo lietuviškais grynuoliais.
Nuosirdus DEKUI uz jusu atsakyma. Atidejau i sarasa rudens-ziemos skaitiniams ir sia tema kadangi atsirado poreikis suzinoti daugiau.
Gana neblogai moku Vokieciu kalba taciau tiek Austrijoje tiek Sveicarijoje vartojama Vokieciu gerokai skiriasi nuo bendrines kalbos Vokietijoje todel tenka pasitelkti Anglu.
Apmaudu kad daug informacijos Lietuviu kalba netgi wikipedia nors tai ir nera pats patikimiausias saltinis,yra nedovanotinai nutrumpinama arba nevykusiai isversta
Iki 860 m. tiek rytų, tiek vakarų Europoje buvo naudojami tie patys žodžiai, kad ir pvz. : Moravijos karalius Šventyvaldis (Sviatopolk, Sfentoplukos, …), tiek ir Limburgo (NL/BE) valdovas Šventyvaldis (Zwentibold).
Po Sfentoplukos tyčia palikau daugtaškį, tikėdamasis leisti mane nustebinti neišmanymu ir iškraipymu. Ne, turiu pranešti, kad Moravijos karalius Šventyvaldis yra užrašytas tautonių (vokiečių) kronikose kaip Zwentibald, Zwentibold.
Pridėsiu taip pat, kad Sardinijos sostinė Cagliari pirmiausia buvo vadinama Caralus, o štai portugalams ‘caralho’ (tarti karaliu) kaip ‘pesnis’, liaud. santrumpa ‘penis’. Keičiantis tikėjimams, žodžiai įgyja visiškai kitą prasmę, gana dažnai nepadorią, kaip tautonių Dievelis tapo vokiečių Teufel (velnias).
Tada klausimas : jei Sardinijos sostinė Caralus buvo jau prieš 2300 metų šiuo vardu, o portugalai žinojo ir valdovo vardą ‘karalius’, kurį, tikėtina po krikšto, pavertė begėdišku žodžiu, tai ‘karalius’ buvo žinomas lietuviakalbiams dar Taurėjos žlugimo metais 1196 p. Kr. ?
Ačiu Tvankstui, nesitikėjau iš Baranausko tokio nusišnekėjimo…
Puikus straipsnis.
Viduramžiai ir ankstyvasis feodalizmas – tai pirmiausia smurto laikotarpis. Apie 15-20 % populiacijos mirdavo smurtine mirtimi. “Kniaz ” – tai rangas to laikmečio ” piliečio ” kuris sugebėdavo apginkluoti ir išlaikyti save ir sau pavaldžių asmenų grupę – , kuri rinkdavo duoklę iš daugumos neginkluotos populiacijos ir konkuruodavo dėl įtakos su kitomis grupėmis . Tai to laikotarpio ” feodalas ” , atitikmuo Vakarų Europoje – ” riterio ” .
Jei Lietuvos ir “Alko ” istorikai , daugiau dėmesio skirtų to meto socialiniams santykiams , prekybiniams ryšiams , ginkluotei , žemės ūkio technologijoms ir resursams , susidarytų visai kitoks vaizdas ir nebetektų prasmės ginčytis .Mes net nežinome tiksliai kokia kalba kalbėjo savo dvare Vytautas Dydysis. Čia jau 15 am , pradžia.
Daugiau atsivedei karių , esi ” velikij ” . Bet apginklavai , apsimokei kovoti ir atsivedei tave aptarnaujantį personalą į žygį- vistiek esi ” kniaz “.
O gal nereiketu taip sureiksminti rusu kalba?
O ir smurtine mirtimi, vargu bau, ar galejo kada nors mirti daugiau nei po 1917 metu kruvinojo perversmo Rusijoje kur, deja, zmogaus gyvybe iki siolei nera vertinama…..
Šiaip diskusija apie fedeolizmo ir viduramžių laikotarpį. Jūs prisiminėte Naujuosius laikus ir 1917m. Jūs gimėte tais metais?
ka gi, akivaizdu kad Rusijoje feodalizmas uzsiliko netik iki 1917 bet ir ir iki siu dienu……
p.s 1917 gime mano A+A Tevas o as veliau……
Api.e 1917 Rusijoje ir ne tik skaiciau ir rusu kalba iskiliu rusu darbuose, jei ko….
Pats tu esi “kniaz”!!! … Beje, Vytautas su savo pusbroliu Jogaila prie lenkų kalbėdavo lietuviškai, kad tie nesuprastų, apie ką kalbama, kas įrodo, kad dvare lietuvių kalba nebuvo svetima… Dar žinoma, kad su savo sargyba Vytautas bendraudavo totoriškai. Vot tak, tovarišč.
Čia su jumis sutiksiu dėl Vytauto Didžiojo totorių kalbos mokėjimo. Apie tai perskaičiau kaip ir jūs, tame pačiame šaltinyje — “meniu” paskutiniame puslapyje Kibininėje Trakuose. Po nesėkmingo Vorkslo mūšio, kol parėjo pėškomis per kelis mėnesius su chano Tochtamyšo haremo apsauga, pramoko ir nuo to laiko rusėnų kalbą pamiršo.
Tik Vytauto Didžiojo vienintelė dukra Sofija , buvo rusų agentė ir išdavė Lietuvos interesus. Jos vaikaičiai ir anūkai, suvienijo slaviškas žemes ir iki 16 am praktiškai sumažino LDK teritoriją trigubai. Todėl Vilniuje, Valdovų rūmuose – Vytauto Didžiojo genealoginiame medyje Sofijos ir jos palikuonių nėra.
Na manau Vytautas Dydysis taip pat Lietuvos interesų išdavikas. Savo vienintelę dukrą pavadino ne gražiu Lietuviškų Birutės ar Rimgailės vardu, o provaslavišku – Sofija ir ištekino į Maskvą. Lietuvių kalba labai patogi kalbėti su vaikais, kad aplinkiniai nesuprastų. Dažnai tai naudoju kaip Jogaila ir Vytautas.
Vytauto asmeniniai sargybiniai buvo totoriai. Vytautas pralaimėjo tik Vorlskos mūšį, bet bent jau du, o gal net tris kartus siuntė kariuomenę į Krymą ir atstatinėjo sau palankaus Chano valdžią. Žalgirio mūšyje tie patys totoriai raiteliai mūšio pradžioje užtildė ordino artileriją taip, kad Vytauto ryšiai su totoriais buvo tamprūs, jis juos laikė patikimais sąjungininkais, todėl ir kalbą mokėjo… ir ko čia šaipytis?
Tai du ar tris kartus Kryme valdžia buvo atstatinėjama ?
Taip taip , totoriai raiteliai labai lengvai užtildė artilerija.
Apie 94% išautų akmeninių sviedinių , buvo numušti totorių raitelių – lankininkų ir nepasiekė savo tikslo .
Ir aš , kaip ir jūs perskaitėme to pačio amžininko šlubo vokiečio artileristo dalyvavusio Žalgirio mūšyje atsiminimus , užrašytus jam gyvam esant 19 amžiuje. Ir aš turiu visus 24 tomus .
Durak, da?! ?
O tai kas iš esmės keičiasi jei siuntė du arba tris kartus?…
Beje pačio saviveiklinės kūrybos istoriniai anekdotai “laaaabai juokingi”, panašu, kad pasaulis jau greitai susipažins su dar vienu nežinomu “vokiečiu rašytoju” … Pradžioje siūlau slapyvardį – “Patapšnokčia”, pasaulis nesupras, o lietuviams ir be slapyvardžio aišku su kuo turi reikalą…
!!!
Prie išvarditų dalykų, kuriems reikėtų – “daugiau dėmesio” tiriant Lietuvos istoriją, dar pridurčiau pasaulio gyvavimo sampratos (ideologijos) ir nuosavybės statuso teisinį vaidmenį žmonių, visuomenių ir valstybių gyvenimo elgesiui – vyksmui.
Tai “Alko” istorikams nesvarbu. Svarbu Dukglošas, Daukantas, metraščiai rusėnų ir Livonijos eiliuota kronika ( net ne išversta į Lietuvių kalbą) . Nes nebuvo nei Danų, nei Hanzos kontrolės Baltijos jūros, nebuvo nei Novgorodo, nei Rygos miesto, Šventotosios Romos imperijos, Šimtmečio karo, karų Pirėnų pusiasalyje, Juodojo maro epidemijos, karų Aukso ordoje ir tt. . Buvo galinga Lietuvos karalystė, kuri diktavo Europoje visas madas : karyboje, mene, moksle, žemės ūkyje ir tt. Tik man neaišku : vienoks Mindaugas graviūroje Nacionaliniame muziejuje ir istorijos v adovėliuose, kitoks paminkle prieš Nacionalinį muziejų.
Pagal kūrėjo įsivaizdavimą.
Nors dažniausia su jumis čia nesutinku , jūs puikiai ir taikliai atsakėte . ” pagal kūrėjo įsivaizdavimą ” . Ačiū
Praktiškai viskas Lietuvos istorijoje ” pagal įsivaizdavimą “.
Gal turite minčių dėl lietuviškų krypčių kilmės pavadinimų : ” kairė” , ” dešinė” , ” tiesiai ” , ” atgal ” . Jokio panašumo su kitomis indoeuropietiškomis kalbomis.
“Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus… slavišku “karaliaus” titulu…” Jau pirmajame sakinyje dvi akivaizdžios klaidos. Juk atgaline data mūsų valdovus pervadino XVI a. lenkų raštvedžiai, tad gal pagaliau atsikratykime “pervadinimo” ir pripažinkime savus valdovus suverenais. Dėl “karaliaus” titulo slaviškumo išvis niekai. Juk rusai savo “korol” perėmė tiesiai iš lietuvių, o ne iš lenkų “krulio”.
Keista ir apmaudu, jog iš Dainiaus Razausko kalbėsenos su J. Vaiškūnu “Alke” išlupinėtomis frazėmis T.B. bando sukiršinti jį patį su savimi. O juk juodu ant balto Dainius savo nuomonę pasakė aiškiausiai: “Karalių Gediminą ir jo įpėdinius vadinti kunigaikščiais, kad ir didžiaisiais, tėra blogas įprotis, atėjęs iš Lietuvos menkinimo, niekinimo ir lenkinimo laikų” (žr. D. R. “Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu”, 2018, p.13). Vien to, manau, pakaktų baigti visą ginčą su Tomu Baranausku, kuris tik tiek tepajėgė, kiek straipsnyje surašė, pateikti prieštarų dr. Algimanto Bučio veikalui “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure Viduramžių Europoje”. Beje, nė vienas save laikantis istoriku mokslininkas iki šiol net jokios recenzijėlės nepaskelbė, nes tikriausiai argumentai knygoje nepaneigiami. Skirtingai nei TB., A. Bučys remiasi ir cituoja to paties laikmečio dokumentus, o ne XVI a. slaviškus gerai perredaguotus, pvz., kardinolo Zbignevo Olesnickio ir padiktuotus J. Dlugošui. Informaciniai karai vyko ir tada…
??
Kunigaikštis Jurgis Giedraitis : ‘Labiausiai suklastota istorija Europoje yra Lenkijos istorija. … Lenkijos istorija yra pavogta Lietuvos istorija’.
butent! Lenkija pati is mazuliukes Polonia X amziuje issipute svetimu zemiu saskaita ir ypac daug laimejo laizydama Stalino cebatus 1944-45…..
Patyrinejus bet 3 kartu “lenku” tikraja kilme nutautinimo mastai tikriausiai, apakintu…..
Ne tą nuspaudžiau, minties neužbaigiau.
Man, jeigu aiškina Lietuvos istorikas pagal Lenkijos istorikų teiginius, įsijungia saugiklis : tai kartojamas melas saldžia išminčiaus šypsenėle ir klasta spindinčiomis akimis ir /ar kartojantysis dirba jau slapta tyčiomis Lenkijai, vaizduodamas ‘Lietuvos istorijos neginčijamą pranašą’, už būsimą vištą ant krūtinės.
Jeigu nepastebėjote straipsnyje cituojamų to meto dokumentų, tai arba nė nebandėte jo skaityti, arba nemokate to daryti. Neskaitėte ir A. Bučio, jei sivaizduojate, kad didžiųjų kunigaikščių titulą įvedė “XVI a. lenkų raštvedžiai”.
Gerb. Tomai, labai aišku iš Jūsų straipsnio su Jūsų nuomone vien iš ‘kunic Maseke’, kurį verčiate ‘kunigaikštis (Mažeika)’ – labai aiškus užtraukimas ant išankstinio nusistatymo kurpalio.
jei istorikai tarpusavy nesutaria kaip vadinosi ,kokia kalba kalbėjo,kokiu raštu rašė veikėjai mušdavęsi ir galabydami vieni kitus dėl karūnų tai kokios liat istorijos mokomi mūsų vaikai ir istorijos mokytojai ? nebesistebiu tv. laida klausimėlis.
Lietuva yra RESPUBLIKA.
Tad neverta didžiuotis jokiais karaliais ir kt. didikais, nes iš tiesų tai buvo arogantiški pasipūtėliai.
Pasidomėkite kunigaikščio Kęstučio asmenybe… ir sužinosite, kad jis nebuvo nei “arogantiškas”, nei pasipūtėlis. Kaip tik jis buvo pakantus, supratingas, paprastas ir žodžio žmogus. Už tai jį gerbė net priešai, o kariams jis buvo pavyzdys, nes žygiuose visada gyveno taip kaip kariai, miegodavo kartu su savo jais ant žemės po galvą pasidėjęs balną. Žmonijos istorijoje nebuvo atvejo, kad du broliai valdytų valstybę ir per visą valdymo laikotarpį nebūtų nei susipykę, nei valstybę draskę. Panaši asmenybė buvo ir Gediminas, matyt geras tėvas gerai išauklėjo savo vaikus…
❤️?
Tomas Baranauskas apie LRT
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/tomas-baranauskas-apie-lrt
Kas užsakė pašalinti kovotoją su korupcija Roką Masiulį – verslas ar valdžia?
– valstybe.eu/straipsnis/kas-uzsake-pasalinti-kovotoja-su-korupcija-roka-masiuli-verslas-ar-valdzia/
Išsiskyrė Bunkus ir Siegel – pasaulio pabaiga, užsakė pašalinti kovotoją su korupcija Roką Masiulį – tyla ir ramybė
– valstybe.eu/straipsnis/issiskyre-bunkus-ir-siegel-pasaulio-pabaiga-uzsake-pasalinti-kovotoja-su-korupcija-roka-masiuli-tyla-ir-ramybe/
Prezidentas ir premjeras vyks į Lenkiją paminėti Žalgirio mūšio metinių
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidentas-ir-premjeras-vyks-i-lenkija-pamineti-zalgirio-musio-metiniu-56-1343712?copied
Šati geras straipsnis apie leftistinio liumpeno vismą “inteligentais:
https: //www.delfi.lt/news/ringas/lit/vidas-rachlevicius-atsisveikinimas-su-sveiku-protu-liumpeninteligentu-valanda.d?id=84707387
Ir tik nereiktų jų vadinti “liberalais”, nes jie tokie pat “liberalai”, kaip aš Australijos čiabuvių astronautas.
Tai ne liberalimas – tai šliaužantis apgailėtinas SOCIALIZMAS.
Būtent. Ačiū!
Bet tai jie save liberalumu dangsto, nors patys kitamanį puola agresyviau, nei bolševikai Smolnį.
Žodis puikus – liumpen…
Bet aš vadinčiau juos liumpenliberalais – kad mažiau laiko tokiems klausimams skirti galintiems tai netaptų inteligentijos niekinimo įrankiu, kad jie suvoktų, jog jie manipuliuoja liberalumo ir liberalizmo sąvokomis.
Gerb. Žemyna, Jūs puikiai mokate vokiškai, tai Lumpen yra skuduras, skarmalas, tai gal geriau būtų vadinti liberalskarmaliais ? Kaip ir proletarskarmaliai ir t.t.
Na, žinote… 🙂 🙂 🙂 Je!
Ačiū už šią nuorodą, šiandien jo 1-a dalis jau ir čia
Vidas Rachlevičius. Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valanda
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vidas-rachlevicius.-atsisveikinimas-su-sveiku-protu.-liumpeninteligentu-val
Skaudu skaityti. Tai nenusileis Smolno bei RU nusiaubimui. Pr. naktį ,,Svoboda” pasakojo apie tai, kad ne tik Kolumbo, bet ir Servanteso, kt. kūrėjų kūrinių ir atminties naikinimo imtasi. Gal jau ir pas mus planuojamos eisenos prieš Maironį, Marcinkevičių ir visą klasiką? Pradžią viena šviesuolė iš ŠMM jau padarė. Ir ligi šiol nediskvalifikuota, visą laiką prie studentų sukasi.
Ačiū, Žemyna. Perskaitysiu.
labai geras V.Rachleviciaus rasinys tik gal kiek perdaug reiksmes suteikiama “leftistu” bei antifu “baubui”.
Butent po galutinio Brexito isitvirtinimo sekanciu metu pradzioje britai tikrai be Briuselio spaudimo savo kieme pasitvarkys daug griezciau ir britisko stuburo tikrai nesileis sulauzyti – tam dar yra pakankamai jegu.
Paskutiniai britu parlamento rinkimai parode kad britai masto racionaliai ir nesiblasko. Juk daug kam atrode kad rinkimus laimes arba bent kritiskai daug vietu parlamente gaus ne vien is Briuselio remiami liberaldemokratai su “karingaja” vade Jo Swinson (labai panasia i Armonaite) taciau baigesi taip kad pati Jo Swinson gavo vos keleta balsu o jos vedama partija irgi vos kelias vieteles parlamente gavo ir nutilo…bent jau kol kas.
Leiboristai is viso susikalde ir patys tarpusavyje nepasidalina kas didesni antisemitai yra (!?) &ect.ir tik visai neseniai issirinko normalesni vada
Naujausios juodaodziu orgijos per pasauli atnese daugiau problemu jiems patiems ir atvere tai kas nuo 1962-uju buvo beveik pamirsta – rasizmo problema kuomet paaiskejo kad arsiausiais rasistais per daugiau nei per 50 metu patapo patys juodaodziai kuriu mazdaug puse populiacijos patapo valstybiu mokesciu moketoju islaikytiniais ir “prisidurdami” is riausiu organizatoriu “ismoku”. Dabar bus i tai griezciau pasiziureta. Juk vien nuo 2010 kuomet i valdzia sugyzo konsevatoriai, Theresos May vadovaujamas Home Ofiice iki 2015 isiunte namo i Afrika, Karibus, Azija ir t.t daugiau nei 4 000 000 nelegalu su bilietais i viena puse ir be teises sugryzti i UK. O po paskutiniu ivykiu tikrai skaiciai bus nemazesni, juolab kad modernios CCTV padeda gana tiksliai nustayti riausiu dalyvius.
Normliai gyvenantys, dirbantys ir mokescius mokantys juodaodziai patys piktinasi tokiu savo tautieciu elgiasiu ir stengiasi viesai nuo ju atsiriboti.
Prezidiumo patvirtintas TS-LKD kandidatų dvidešimtukas į Seimą atrodo taip: 1. Ingrida Šimonytė; 2. Gabrielius Landsbergis; 3. Laurynas Kasčiūnas; 4. Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė 5. Paulius Saudargas; 6. Arvydas Anušauskas; 7. Agnė Bilotaitė; 8. Audronius Ažubalis; 9. Jurgis Razma; 10. Monika Navickienė; 11. Žygimantas Pavilionis; 12. Vytautas Juozapaitis; 13. Dainius Kreivys; 14. Mykolas Majauskas; 15. Antanas Matulas; 16 Gintarė Skaistė; 17. Kazys Starkevičius; 18. Stasys Šedbaras; 19. Aistė Gedvilienė; 20. Jonas Gudauskas.
-15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/konservatoriu-prezidiumas-pakoregavo-kandidatu-i-seima-sarasa-56-1343944?copied
Jei Kasčiūnas, Saudargas, Ažubalis, Povilionis, Matulas, Starkevičius – “liberalai” – tai aš tikrai Australijos aborigenų astronautas.
Tikrai liberalai – tai iš tiesų puikūs politikai – Šimonytė, G. Landsbergis, gal dar Kreivys, tikrai – majauskas.
Dėl kitų – nežinau, bet įtariu, kad tikrai ne liberalai.
Gaila, kad į TS pirmą dešimtuką pateko tokie kaip Pavilionis, Kasčiūnas, Ažubalis. TS dėl to praras daug balsų, nes anksčiau iš Liberalų sąjūdžio perviliotas jaunimas grįš pas liberalas. Sunku įsivaizduoti, kad miesto jaunimas balsuotų už tokį sąrašą, kurio trečioje pozicijoje yra Kasčiūnas…
Ne, gal ir gerai – Liberalų sąjūdis susigražins bent dalį busvusių rinkėjų. Kita dalis, deja, balsuos už Šimašiaus ir Armonaitės liberalus.
Pavilionis – 11.
Dėl Kasčiūno – skaičiau tokius samprotavimus, kad jis turės gelbėti sąrašą, jei dėl 2-jų pirmųjų liberulių daug rinkėjų atsimes nuo TS.
bet juk galimybes sarasa reitinguoti niekas neateme, bent jau kol kas, todel isskyrus I.Simonyte kuri, be abejo, kandidatuos ir vienmandateje kitus bus galima pastatyti ji jiems prigulincias vietas……
O “liberalu” partiju gausa, manau, pakenks jiems patiems kaip kazkada nutiko Bobelio-Grazulio ir kitiems krikdemams ir balsai issimetys po visus kampus taip kad bus problema 5% perlipti…. To jiems ir linkime.
pagal padeti Lietuvos valdovai be abejo buvo karaliai. Tai padetis kada esi pats sau seimininkas. Jie tikrai nebuvo pavaldiniais. Pagal oficioza… galvokime paprastai: kazkoks dede kazkam suteikia teise kazkuo buti? tai koks anas karalius? paprasciausias pavaldinys!!! Tad Lietuvos valdovai ir buvo tikrieji karaliai, visi kiti besivadinantys jais- tik statytiniai.
Todel siulyciau skeptiskai vertinti autoriaus isvedziojimus ir vadinti daiktus savo vardais. Ir nebijokime pagirti musu praeities. ji tikrai nebuvo pigi. nupigino ja ‘kaimynai ir starteginiai’ partneriai, kuriems reikejo kazkaip pakelti savo verte… kai nera is ko- kitas vykes variantas salia esanti sumazinti.
+++!!!
??
Neturiu dabar laiko, parašysiu vakare ar naktį plačiau apie REX, DUX ir panašius savo lietuviška kilme ir šaknimis žodžius, apie RIKIS buvimą 5 amžiuje ir S. Daukanto atstatytąjį 19 amžiuje.
Netgi paskutinis Ispanijos vytigudų karalius Roderikas 707 m. turėjo RIKIS, kaip lietuvišką įspaudą Amžinybei.
Neverta! Išprusę žino, o visokiems “praeiviams”, kurie, įtariu, yra apmokami putinoidiniai troliai, gali aiškinti iki sąmonės netekimo – jie vistiek rašys tai, kas jiems liepta. Jie gi – troliai, taigi turi mus “pribaltus” trolinti… ?
‘Išprusę žino’ – labai abejoju, ar tai, ką parašiau šiandien 19:11, kas nors kitas be manęs galėjo parašyti.
Tam ir rašau priešokiais.
– o tie karaliai be karūnų .. bet gal lietuviams ta aplinkybė nėra šiandiena svarbi ? Lietuviai ir šiandiena siekia lygiuotis į vakarus o ir tada nebuvo kitaip , beje jei autorius neteisus , reikėtu keisti ir to meto valstybės pavadinimą dokumentuose . Lietuvos didžioji karalystė ? gal geriau prie seno . Iš piršto karalius išlaužti galima , o va kaip žemėlapius senus perpaišyti .. ? sudėtinga , netgi labai .
??? ?
pagooglinekit po Vakaru universitetu archyvus nuo XII amziaus ir isitikinsite kad daugelyje butent angliakalbiuose zemelapiuose (map) ir dominuoja Lithuania arba Lithuanian Kingdom . vardas…
?❤️
Ar kažkas tikisi, kad mes senųjų žemėlapių neišnaršėme, kad niekam nepavyko savo tėvų ar senelių bibliotekų likučių išsaugoti, ar kad VU bibliotekos senųjų leidinių ir rankraštyno skyriuje niekuo nesidomėjo?
Ne tiek ir daug to istorinio paveldo likusio kurį galima butu vartyti .. o slaviškuose žemėlapiuose Jus rasite Lietuva minint senu pavadinimu . :))
Na, kak skazatj.. Juk dar ir Europos archyvai, muziejai, įv. kolekcijos yra. Netgi ir toje pačioje W-pedijoje, visai ne Lietuvos ieškodamas, imi ir randi žemėlapyje ir baltus minint… Ne šiaip ne tik arabai, bet ir japonai, kt. Azijos šalių mokslininkai, arabai Lietuvos archyvų ne tiek Lietuvoje, kiek Vakaruose ieško. Teko šiek tiek bendrauti.
visiskai teisingai – net isivaizduoti sunku kiek info apie Lietuva galima surasti Britanijos, Prancuzijos, Vokietijos archyvuose! Juk neveltui britu zurnalistas Edward Lucas net Lietuviu kalba ismoko istyrinejes ant jo kambario sienos kabanti XV amziaus Europos zemelapi….. Tik labai gaila kad pati Google lt. riboja informacija o daugybe tikrai reikalingu Lietuvos skaitytojams Wikipedia aprasymu i Lietuviu kalba arba visai neisversti arba nusikalstamai sutrumpinti tad nemokantiems Vakaru kalbu yra neprieinami…..
Malonu kad Oxfordo universitetas skiria demesio ne vien naujai Rytu Europos bei Baltijos valstybiu istorijai o Lietuvos pokario Laisves kovu tyrimui skiriamas ypatingas demesys
Vien ko vertas Medici žemėlapis, kuriame Lietuvai priklauso ir Moldova su Valachijos dalimi, kada toks žemėlapis bus atspausdintas Lietuvoje ir kabinamas ant sienų mokyklose, universitetuose,…
+ + + !!!
Bet – su teisingu paaiškinimu, kad vaikams būtų aišku, kas ką užgrobė, kur kieno etninės, o kur užgrobtos buv. aisčių žemės.
Gerb. Žemyna, aisčių žemės daugiausia buvo nuskalaujamos arba katalikybės, arba stačiatikybės.
Būtent, bet neseniai kažkokios jaunos žurnalistės str. Lukiškių tema apie LT rašyta, kaip apie svetimų žemių užgrobėją, atėjusią į svetimas žemes ir Vilnių stačiusią. Kyla įtarimas, jog mokykloje miglotai aiškinta, nes net aukštąją baigę savo šalies istorijos neišmano. Todėl tai parašiau.
beje, tikru britu namuose kiekviename vos ugtelejusio vaiko kambaryje kaip butinas atributas ir priemone privalo kabeti issamus pasaulio zemelapis o lentynose ir atlasai ivairiu laikmeciu zemelapiu rinkiniai, gaubliai ir ect . Net ir internetas siu priemoniu niekaip neisstumia..
Liaukitės sekęs pasakas, Tvankstai. Jūsų minimas Dančio žemėlapis yra tapytas 1575 m. Tai apie kokią Moldovą Lietuvos sudėtyje jūs čia paistote?
Tapytas nuo tikrojo su padėtimi apie 1420-1500 metus. Jums žinoma, kad paveikslai dažniausiai tapomi su pozuotoju ? Šį kartą pozuotojas buvo esamas Medici žemėlapis. Jums žinoma, kad Mediči tuo metu Europoje buvo stambiausi bankininkai ir jiems valstybių sienos buvo reikalingos tikslios su tikslia priklausomybe šalims ir jų valdovams.
Nesikarščiuokite, pvz. ‘Russkaja pravda’ originalas yra tik 1480 m. perrašas, tai ir tame perraše be galo daug lietuviškų teisės žodžių.
Jei ginčijatės, tai turite argumentuoti, bet ne pašnekovą kvailiu laikyti ir išsineršdamas savo tryda apdergti.
Aš pastoviai turiu argumentų tolesniam ginčui, labai retai atskleidžiu viską iš karto. Reikia žinoti ginčo meną.
Tai, kad dar nepateikėte nei vieno argumento.
Pradžiai prašyčiau nuorodos į tą kitą, “tikrąjį” žemėlapį. Taip pat prašyčiau nuorodos į bet kurį kitą žemėlapį, kuriame būtų pavaizduota Moldova LDK sudėtyje.
Pabaigai, minėtame Dančio paveiksle tapytame , anot jūsų, nuo kažkokio tikrojo, nematyti, kad teritorija apimtų Moldovą, nes Moldova yra labiau į Vakarus nuo žemėlapyje vaizduojamų LDK žemių. Tuo nesunku įsitikinti pažiūrėjus į bet kurį kitą LDK žemėlapį.
Tik jei norite toliau tęsti ginčą, prašyčiau pateikinėti argumentus, o ne tęsti savo tuščius aiškinimus.
Nesivarginkit Tvankstai, kreipsiuosi tiesiai į muziejų, manau jie turės ką pasakyti apie žemėlapio atsiradimo istoriją ir tikslumą.
močiute .. tai tik mintis pasvarstymui mano . Vieno titulo neužtenka kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis taptu vakarietišku Karaliumi . Tokiu atveju Jogaila galėjo save tituluoti imperatoriumi .. kuo Lietuva , turėdama tiek žemių slavišku , ne imperija Gedimino laikais ?
Stebiuosi to meto valdovų išmintimi. Turėjo ne slaviškas, o slavų okupuotas ir nutautintas buvusias BALTŲ žemes… Bet nepasinaudojo situacija, kai visiems pavojus grėsė, ir nepabandė kokiais nors gudrumais viską ,,na krugi svoja” grąžinti, netgi jų kalba kalbėjo ir rašė… Juk tam velnioniškai save tramdyti reikėjo! Ne kiekvienam tokia valia duota.
jeigu ne lenku klasta Lietuvos karaliai butu lygus su Danijos ir kitu Europos valstybiu – pasidomekit giliau kad ir Jungtines karalystes monarchu raida ir nusiraminsite…
Turbut nera pasaulyje kitos tokios uzkariautoju valstybes kuria uzkariautieji taip garbintu kaip kad ukrainieciai Lietuva – ir cia ne is knygeliu ar archyvu o is kelioniu ir bendravimo su vietiniais Vakaru Ukrainoje… Ir visai ne pasakos kad pavardes Litvin, Litvinenko budavo suteikiamos tik labai garbiems zmonems….
Problema yra tame, kad nors “Lietuvos istoriografinė tradicija” Didįjį kunigaikštį įvadija suverenu, dabartinėje lietuvių kalboje “kunigaikštis” nereiškia suvereno, be o šis žodis verčiamas į užseinio kalbas kaip hercogas, earl, dux, kas irgi nereiškia suvereno.
O tai turi prastų pasekmių – Lietuvos istorija menkinama tiek užsienio šalių tiek pačių lietuvių akyse.
Kad to nebūtų reikia keisti visus žodynus, apibrėžti titulo “Didysis kunigaikštis” reikšmę kaip suvereno, įteisinti jo vartojimą kaip dabar vartojamo “karaliaus” sinonimą ir atitinkamai versti į užsienio kalbas kaip rex, krul, king.
Ir nepamirškim pranešti Elžbietai, kad nuo šiol ji lietuviškai vadinsis Anglijos Didžiaja kunigaikštiene :).
Gerb. Goda, kodėl norime kasyti kairę ausį dešine ranka? Ar nebūtų patogiau kairę ausį pasikasyti kaire ranka? Ne? Kodėl turime vartoti mums primestą išverstą į lietuvių kalbą “kniazj” titulą? Tai ir vadinkime tuos savo “vyriausius kniazius” (didžiuosius kunigaikščius) tiesiai šviesiai – karaliai (išskyrus Vytautą, kuris Abiejų Tautų Respublikoje buvo pavaldus karaliui Jogailai!). Nepatinka žodis “karaliai”? Gerai, vadinkime juos valdovais. Senas ir gražus lietuviškas žodis! Kam išradinėti dviratį?!
P.S. Prisiminkime V.Klovos operą “Pilėnai”: “…ir valdovui nusiėmęs kepurėlę nusilenksiu”.
Man tai labiau atrodo , kad tais ginčais Lietuvos istorija menkinama savų sąmoningai ar nesąmoningai.
Lietuvos teritorijoje , ne tik pagonybė išsilaikė ilgiausia , bet ir feodalizmas isitvirtino vėliausiai Europoje kaip santvarka. Kad ir kaip pavadinsite to laikmečio iškilias istorines asmenybes , jų reikšmė ir įtaka Lietuvos ir Rusijos istorijoms nesikeis.
13-14 amžius . Dabartinė Lietuvos teritorija tarp didžiausių to meto pasaulio imperijų : Aukso ordos ir Šventosios Romos imperijos .
Tarp šių dviejų imperijų , valdantis to meto elitas sugebėjo išplėsti savo valdas dešimteriopai be jokių esamų resursų vietoje. Pagrindiniai to meto resursai : metalas ( ginklai ir įrankiai , druska (vienintelis to laikmečio konservantas maistui ) . Dalis to Lietuviško elito ir jų palikuonys suvienijo ir sukūrė šiuolaikinę Rusiją.
Bet tai jie padarė ne su Trispalve rankose.
Nes tautinis indenitetas tuo metu nebuvo aktualus , apart kokiam feodalo herbui ar vėliavai atstovauji.
95% to laikotarpio populiacijos Lietuvos teritorijoje dirbo primityviame žemes ūkyje. Dėl pokyčių įsigilinus feodalizmui Lietuvoje , tie 95% tampa baudžiaunikais ( žemiausou socialiniu sluoksniu) ir jie išsaugo Lietuvių kalbą iki šių laikų.
Šiuolaikinė valstybingumo samprata Europoje ir pasaulyje susiformavo tik po 30 metų karo Vestfalijos taikos.
Nuosirdus ACIU!
Na, ir Europoje visaip su kunigaikščiais būta. Kad ir Vokietijoje – labai ilgai jie laikėsi savo, ten buvo net 360 kunigaikštysčių, jas valdė kunigaikščiai (Fürst’ai) bei didieji kunigaikščiai (Groẞfürst’ai). Negreitai jie karaliais patapo.
“Didysis kunigaikštis” reiškia suverenų valdovą, tik A. Bučys ir jo šalininkai nori tai pakeisti.
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas – suverenus ir… tuo pačiu buvo pavaldus karaliui Jogailai. Kaip suprasti šitą paradoksą?
Dinarchija
Dinarchija – tai čia, tipo, dvivaldystė? Tai faktiškai buvo… du karaliai? Taip? Vienas – juridiškai įteisintas (Jogaila), o kitas – faktinis (Vytautas)?! Absurdas!!!
O kodėl tik vienas įteisintas… Tokio jau seno mūsuos valdymo būdo būta. Šiaip gamtoje dvinarė sistema yra tobula. Pradedant nuo žvaigždžių iki dviejų akių. Na, suprask, su dviem rankom ir pačiam lengviau darbus valdyti.
Algi, Žečpospolitoje (Abiejų Tautų Respublikoje) buvo vienas (!) karalius, t.y., Jogaila ir dėl to nesiginčykime. O visi kiti (ir Vytautas) buvo jam pavaldūs. Gal, sakau, nenusileiskime iki šių dienų nesąmonių, kad gerbiamas V.Landsbergis vadinamas… faktiniu LR prezidentu (?!)…
P.S. Beje, man žinoma dvinarė valstybės valdytymo sistema yra tik San Marino Respublikoje. Tą nykštukinę valstybę ant Titano kalno valdo du kapitonai regentai.
o kodel jus laikote nesamone tai kad po 1990 Kovo 11 faktinis Lietuvos vadovas buvo V.Landsbergis??
Juk taip tuo metu ji ivardija visos Vakaru valstybes!
Man atrodo kad kur kas labiau pritinka prezidento titulas V.Landsbergiui nei kad klp ck I sekretoriui A.Brazauskui kuriam musu Trispalve buvo tik …skuduras….
Ar apie vėliavą buvo taip pasakyta ne tam, kad pamulkinus Maskvą, parodžius, kad Lietuva yra patikimose Brazausko rankose…
keistokas isireiskimas …pamulkines tampa patikimesniu, ar kaip?
Suprantama, kad tas, kuris viešai skuduru vadina buržuazinės Lietuvos valstybės vėliavą, TSKP, Maskvai negalėjo kelti nepasitikėjimo kaip kandidatas į LKP pirmuosius sekretorius.
negi nieko negirdėjote apie Lietuvos valdymo diarchiją, kai greta monarcho visuomet yra ir submonarhas? Jei neklystu, pirmasis tai pastebėjęs ir tokią hipotezę iškėlęs buvo A.Nikžentaitis. Akivaizdžiausia ji Algirdo-Kęstučio valdymo metu, bet atsekama praktiškai visų iki jų ir po jų buvusių valdovų valdymo metu.
Jogaila su Vytautu irgi bandė panašiai bendrai tvarkyti Lietuvą ir Lenkiją, tik kad nepavyko Lenkijos suvirškinti taip, kaip rusiškų žemių, o ilgainiui išėjo netgi atvirkščiai – pati Lietuva prarado lemiamą politinį svorį šiame darinyje.
Lietuvos valdovų atžvilgiu dėl karaliaus vardo iki šiandien yra griežta Lenkijos katalikiška nuomonė – karalius yra tik tas, kurį palaimino popiežius.
Tokiu nuoseklumu vertinant, tai protestantai karaliai nėra jokie karaliai : D. Britanijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Norvegijos.
Tik Ispanijos ir Belgijos karaliai katalikai ir palaiminti popiežiaus yra karaliai.
Tak wedlug gawęd z Polski./ Taip pagal kalbas Lenkijoje.
Manau, kad lenkų katalikai gali susikišti savo nuomonę į ten, kur bulkos nesueina!!! Mes, lietuviai, o taip pat ir daugelis kitų turime savo nuomonę!!!
Šiandien girdėjau kažkam išsakytą siūlymą sukišti nuomonę sau į feisbuką.
O į feisbuką tai, atleiskite, į kur?
Na, naudoja šį žodį vietoje to, katro tarti nenori. Kaip ir tamsta 🙂
atsiprasau, gerb. Tvankstai, Britanijos karaliai yra anglikonu baznycios galvos. Kaip ir teismu.
Anglikonai taip pat protestantai.
tai kad ne.
Anglikonai yra artimesni katalikams.
Protestantu tikejima zinau is labai arti o su anglikonais tenka susidurti gyvenant Britanijoje
Etimologiškai kunigaikštis reiškia “kunigo vaikas”, “kunigo sūnus”. Jei kunigo pavadinimą priskirsime suverenui, tai kunigaikštis tuomet – “princas”, taigi šiuo atžvilgiu kaip ir teisinga jį prilyginti hercogui, earl, dux.
Kokiu pagrindu terminai kunigas (kai kalbama apie valdovą, ne šventiką) ir kunigaikštis traktuojami kaip tapatūs?
Kodėl straipsnyje pateiktas vokiečių įrašo fragmentas „kunic Maseke“ verčiamas kaip “kunigaikštis Mažeika”, o ne “kunigas Mažeika”?. Kodėl rusų kronikų kniazj verčiamas kaip kunigaikštis, o ne kunigas?
Kunigo – valdovo pavadinimas kažkokio pikto istorijos pokšto dėka tapo išimtinai katalikų šventikų pavadinimu. Manau tai susiję su tuo, kad valdovas (kunigas) turėjo ne tik pasaulietinę valdžią, bet atliko ir kai kurias religines funkcijas. Tai buvo gana įprastas dalykas ikikrikščioniškais laikais daugelyje šalių. O atėjus krikščionybei valdovai nebeteko savo religinių funkcijų. Galbūt Lietuvoje šitą pasikeitimą ir liudija kunigo pavadinimo perėjimas katalikų šventikams.
Čia tik jūsų įsivaizdavimas, kad kunigaikštis – “kunigo sūnus”. Šaltiniuose jokių panašių reikšmių nėra. Dabar “kunigo” termino vartojimas keltų nesusipratimus, nes įprasta šį žodį suprasti katalikų dvasininko prasme.
‘Kunigaikštis’ savo kiekvienu garsu / raide rodo niekinamą požiūrį į kunigo (valdovo) sūnaus padėtį, koks jis niekingas.
Nesusipratimus keltų katalikų bažnyčia, kuri įsitikinusi, kad išrovė AMŽIAMS ‘kunigas’ kaip valdovo bendrinį vardą iš lietuvių kalbos.
Teisingai pastebėjo gerb. Goda, Jūs pats rašote iš šaltinio ‘kunic Maseke’, o verčiate jau ‘kunigaikštis (Mažeika)’ fokusininko stebuklu : triušiukas iš skrybėlės.
Svarbiausia yra nemeluoti sau.
Kas buvo aplamai ” kniaz ” ? Tai asmuo , pagal to meto technologijas ginkluotas , šarvuotas , turintis arklį , treniruotas žudyti , aptarnaujantį personalą ir jam pavaldžių ir jo apginkluotų asmenų grupę, kurių pagrindinis pajamų šaltinis – smurtas. Tik smurto pagalba formuojami socialiniai santykiai . ” Великий ” laipsnis priklausė tik nuo skaičiaus ginkluotų ir gyvenančių iš smurto po tavo vėliava ar herbu.
Bet kuris šiuolaikinis žmogus , pamatęs nedideliu peiliu ginkluotą priešininką , supranta kad šansų mažai ir geriausias ginklas – kojos. O jei prieš tave šarvuotas raitelis su ietimi ar koviniu kirviu , tai geriausias būdas išsaugoti savo ir šeimos gyvybę- mokėti dalį savo turto. Šiuolaikinis humanizmas Europoje atsirado tik 17-18 amžiuje.
Seniau geriausia pramoga visuomeniai – vieša mirties bau
Apie ” suvereną ” ar priklausomybę nuo kitų , kalbėti beprasmiška , jei genties elitas gyvenęs rytinėje Lietuvoje per kelis šimtus metų sugebėjo išplėsti savo įtakos zoną iki dabartinės Maskvos ir Juodosios jūros , nepaisant , kad tuo laikotarpiu buvo tik dvi imperijos Europoje : Aukso Orda ir Šventoji Romos Imperija. Ir ji tai padarė budama kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų.
Jeigu “Alko ” istorikai nagrinėtų Lietuvos istoriją kompleksiškai su visa Europos istorija nuo antikos , būdų daugumai aiškiau. O dabar mistiniai tūkstančiai iš metrasčių.
Rusai ir kalbėjo 200 metų , kad Kulikovo mūšyje dalyvavo 30000-100000 karių.
Bet dabar pasitelkus šiuolaikines technologijas , atlikus tyrimus mūšio vietoje , prieta argumentuotų išvadų , kad skaičiai ženkliai ženkliai mažesni .
Nes Lietuvos iškilimas , tai ne atsitiktinumas , ar kažkoks miškuose gyvenusių žmonių genialumas. Taip susiklostė istorinės aplinkybės : klimato kaita , epidemijos , tautų kraustyimasi , religijos ir tt.
Jei LDK kanceliarinė kalba ir raštas buvo “rusėnų ” , apie kokius jūs ” kunigus ” ir ” karalius ” , ar ” kunigų vaikus ieškote tiesos , jei Lietuviškas raštas po kelių šimtų metų buvo sukurtas ?
To meto karaliai visi buvo beraščiai , taip kad čia ne argumentas . 🙂 Vienok esi tuo kuo tavo pavaldiniai valdovą laiko . Karalius LDK laikotarpiu daugiau literatūrinis herojus nei realus titulas . Žmonėms reikia atrakcijos istorinės štai ir žaidžia faktais ..
Gal galite argumentuotai apginti savo teiginį, kad to meto “karaliai” ar kiti valdovai buvo berasčiai.
Negali. Nes taip nebuvo.
Jei butu raštingi atkristu klausimas ginčo šiandiena Karalius ar Didysis Kunigaikštis …taip kaip informacijos apie tuos laikotarpius būtu išlikę kur kas daugiau . 🙂 Šiandiena tik svetimos nuotrupos žinių apie ta laikotarpį Lietuvoje .:) Be abejo man neteko sutikti kur būtu minimas toks faktas , bet išvadas patys galite pasidaryti pasidomėję to laikotarpio rūmų aprašymais . Idealizuoti valdovą visai normalus dalykas ir nėra smerktina jei Žemyna su tuo patriotiškai nesutinka .
Bet kokiu atveju jūsų ir mano įsitikinimai dėl raštingumo 50/50 teisingi. Bet įvertinus Vytauto Didžiojo schemas , intrigas, derybas , veiksmus ,žygius ir tt , tai tikrai ne žmogaus išlindusio iš pelkių gilumos veikla. Aš šiuo metu gyvenu Bavarijoje , tai to laikotarpio ir ankstesnio aplankyta dešimtys pilių ir rūmų. Nereikia nei aprašymų .
Su Vytautu Didžiuoju , baigėsi jo dinastija LDK . Jo vienintelė dukra Sofija pratęsė valdančiųjų dinastiją Maskvos kunigaikštystėje. Jo anūkai ir proanūkiai buvo Maskvos carai ir LDK priešas numeris 1 .
Tad nėra keista , kad valdantys vėliau , pasistengė išrinti Vytauto Didįjį iš istorijos dėl palikuonių , todėl ir jo paveldas neišliko ir tiek mažai informacijos. Na ir kitos priežastys : nebuvo archyvavimo tradicijų , pastovios okupacijos rusų ir švedų ir grobstymo pasekmėmis ir turto naikinimo . Valstybės valdančiųjų 15-18 amžiuje suvokimas , es Vytautas Dydysis buvo ne jų kraujo protėvis .
Taip , tuometinė Lietuva buvo viena iš skurdžiausių teritorijų ir periferija . Bet ji buvo ir darė įtaką regione iki Didžiųjų Atradimų ( Amerikos , kelių į Indiją ir tt ).
Pirmieji Vytauto Didžiojo paveikslai atsiranda tik 17 amžiuje.
Panašiai ir aš galvoju , tik papildysiu atkreipdamas visu dėmesį , kiek per metus laiko vidutiniškai buvo surengiama žygių į svetimas žemes . Galima juos pridengti politiniais tikslais o galima vertinti gyvenimiškai . Tuo laikotarpiu taip buvo ženkliai papildomas LDK biudžetas , ne prekyba , ne ‘amatais’ formuojant ankstyvosios Lietuvos visuomenės ryšius .. O tai Lietuva stato kaip karinga ir agresyvia to laikotarpio šalį .. kurioje valdovai nedaug laiko skirdavo savišvietai ir to meto ‘visuomenei ‘.
Istorija skiriasi nuo ideologijos tik tiek koks požiūris į įvykius ir jų vertinimą .
Istorijoje – aplinkybės , priežastys , veiksmas , pasekmės , faktai ir archeologija . Visa tai su neutraliu požiūriu.
Ideologijoje – visa tai , tik su interpretacijomis paremtomis šiuolaikinėmis vertybėmis ir suvokimu vyraujančiu visuomenėje , kurią išnaudoja politikai , valstybė ir valstybės priešai . .
Perpjauti priešininkui pilvą , pririšti žarną prie stulpo ir varyti jį ratu kaitinant saulėje , buvo visiškai linksma pramoga į kurią susirinkdavo tūkstančiai .
Dabar tai neįsivaizduojamas žiaurumas , maišant klavišus socialiniuose tinkluose.
Lietuvos valstybė ieško savo indediteto . Sunku ir klumpama mažiausioje duobėje , ” karalius ” , ” rikis “, ” kunigas ” , ” kunigaikštis ” ,.
Mes, kaip tauta, valstybe – turime savo identiteta . Tai mano atsakas zmogui pasivadinusiam – “Kitas praeivis”. Mums, kaip tautai ar ir valstybei – savojo identiteto nereikia ieskoti.
Esame sena – tiksliau jau seniai susiformavusi tauta, valstybe, su savo teritorija, savo kalba, savo istorija, savosiomis vertybemis.
Dalykas tas, kad stipri, gerai organizuota pasauline neomarksistine ideologija – pries tai snuduriavusi savo laukime – siandiena pakilo visu savo “grazumu”. Jos tikslas isnaikinti valstybinguma, pakeisti praeiti, ISTORIJA, revizuoti ja, tuo paciu pakeisti ir dabarti – ismusti is po koju senas klasikines zmonijos vertybes. Tas vyksta visame pasaulyje. Vienoms valstybems, toms didelems – ta ideologija maziau pavojinga, taciau mezesnems (kaip musu Lietuva), tai itin gresmingas, pavojingas dalykas. Lietuvos valstybingumui gresia ivairiausi pavojai: is isores, is vidaus, is paciu jau musu abejingumo. Viskas priklausys tik nuo musu paciu!
Gerb. Kostai, pritariu besąlygiškai!!!
REX
Prasideda nuo RaGa, liaudynų ‘regere’ (tarti regėre) reiškia ‘valdyti’, lietuvių ‘regėti’ reiškia ‘matyti’, gaunama išvada – lietuvių yra pirmesnis, vėliau iš ‘regėti’ atsirado ‘regėre’. Pats REX kilo iš pradžioje buvusio REGAS – REGS – REX.
Sekančio laipsnio nutrupėjimas yra ‘rikti’, yra ir ‘reikėti’, iš kur ir atsiranda ‘rikis’, 5 amž. užrašytas kaip ‘ricus’ (rikus), reiškęs valdovą, kaip Š. Afrikos valdovas Genčiarikis (Gensericus) ir daugybė valdovų iš vytigudų ar auštragudų. Vok. šiandien turi ‘richten’, kaip ‘(nu)kreipti’ ar ‘(į)rengti’.
5 amžiuje pilna karalių Europoje iš lietuviakalbių su karališku ženklu varde ‘ricus’, ir štai dab. lietuvių mokslininkai daro išvadą – lietuviai nežinojo ‘rikis’ iki S. Daukanto 19 amžiuje.
Kai tokie lietuvių mokslininkai, tai nei lenkų mokslininkų knygų Lietuvai nereikia – patys save išskaistina (iškastruoja).
DUX
Prasideda nuo DaVaGša, toliau DAUGšA, turime ir ‘daug’ iš to paties, ir t.t., liaud. ‘ducere’ ( tarta iki 5 amž. pabaigos ‘dukėre’) savo šaknimi ‘dukė-‘ yra išvestinis iš ‘daugša-‘, o štai ‘dukteris’, sanskr. ‘duhatar’, prie DAUGša pridėjus DaRa, lietuvių kalba dabar teturi ‘duktė’, tik kilm. išduoda ‘dukters’, bet senojo ‘dukteris’ galūnė -is yra atsinešta moteriškajai giminei iš Kalahario plotų nama kalbos.
Netgi Š. Jasikevičiaus žmonos pavardė Douka yra iš tos pačios šaknies, kaip ir išeiviai iš ‘daugšas’ yra Venecijos ‘dožas’ ar automobilis ‘dodžas’, ir …
KUNIGAIKŠTIS
Po krikšto 1387 m. katalikų dvasiškiai, kaip nugalėtojai visiems laikams, pradėti vadinti žodžiu ‘kunigas’, siekiant sunaikinti Lietuvos ikikrikštinę praeitį, nes tai buvo lietuviškas žodis, reiškęs valdovą.
Minėjau – KAUNINGAS – kunigas, kuningas (suomių, štai jie labai gražiai išlaikė Mindaugo – Vytauto laikų valdovo lietuvišką žodį, kaip skolinį, kokį gavo, tokį ir šiandien turi), king, …
Nežinau, kas ir kada panaudojo, užrašė ‘kunigaikštis’, bet kiekvienas lietuvis jaučia savo lietuvių kalbos pajauta : tai melagingas ir lietuvių praeitį niekinantis žodis.
‘Kunigaikštis’ turi šaknį ‘kunigas’, priesaga ‘-aitis’ reiškia sūnų, antroji priesaga ‘-kšt’ turi tik niekinamus ir purvinus atspalvius – ‘šaba-kšt-ynas’, ‘velniūkštis’, ‘žvėriūkštis’, ‘vaikiūkštis’, …, šaknyse, sugludusiose su priesaga, kiek gražiau – ‘paukštis’, bet tai vėl menkumo prieskonis, ‘kė-kšt-as’ irgi gavęs vardelį nuo savo triukšmingumo. Vien paniekinimas ir mažuliavimas su kiekvienu -KŠT- lietuvių kalboje.
Jei jau lietuviams katalikams netinka Lietuvos ikikrištinius valdovus vadinti ‘kunigas’, tai susigrąžinkime skolinį suomiams ir vadinkime KUNINGAS, jei netinka ankstesnysis ir pirminis KAUNINGAS.
Kauningas su kautis susiję?
Pažvelkime į ‘king’, ‘kong’, ‘koning’, ‘König, ‘kunigas’, ‘kuningas’ (suomių), ‘kniaz’, ‘knez’, … – turėkime omeny, kad O ar U dažnai yra atsiradęs iš AU, tada turėsime bendravardiklinį visoms lietuvių tarmėms KAUNINGAS,
kurio v. ‘kauti’, ‘ kautis’
ir priesaga ING, kuri rašoma atskira runa, o lietuvių kalboje ir šiandien liepiamoji nuosaka išlaikė ING / INK, praeityje tai buvo naudojama nusakyti veiksmo žmogui, savybei, būdui.
Vokiečių išlaikytas ‘König’ yra išdavikas, pasakantis, kad pirma ‘ö’ buvo AU, duosiu daugiau pvz. -‘Köpenick’ pirmiausia užrašytas kaip ‘Kaupeningk’, vardinti pavyzdžių galima tikrai nemažai.
Su katalikybe Lietuvoje buvo paniekintas karališkasis ‘kauningas’ / ‘kuningas’ / ‘kunigas’ ir kiekvienas dvasiškis pradėtas vadinti, taip iškertant iš atminties tikrąją žodžio prasmę.
Dėkui!
Ačiu
Kauningas, man atrodo tinkamiausiai ir skambesiu, ir prasme…
Kauningas man taip pat yra labai puikus žodis ir prasmėmis, ir skambesiu, LDK tebūnie Lietuvos Didžioji Kauninga, be jokio -ija, kuris tinkamas kaimynų šalims vadinti, išeiviams iš lietuvybės, o mūsų Lietuva vis dar lietuviška.
Kai pasineri į didųjį LKŽ, tai ten tiek žodžių, vertų atgaivinti, ištraukti iš užmaršties, kurie puikiai prie naujosios tikrovės pritaptų. Kaip ir kauningas – glosto ausį. Tik tam valstybė nei VLKK lėšų ar noro neturi?
Su korona-viruso isterija visos taip vadinamos ‘sąmokslo teorijos’ atsiskleidė visu grožiu lyg instrukcijos veiklai pagal Romos klubo sumanymus – prasidėjo III pasaulinis karas prieš Žmoniją, tikslas yra sunaikinti apie 7 mlrd., todėl dabar karjeras galės geriausiai daryti visi tie, kurie gražiausiai meluos, naikins Lietuvą, lietuvių tautą ir lietuvių kalbą.
Valstybė tikrai neturi ir neturės lėšų švietimui ir mokykloms, mokslui ir universitetams, tikslas vienas ir aiškus – pirmyn į naująją laukiniją.
Graziai pradejai…bet jau su samokslo teorijom nusivaziavai iki maskoliu lygio…
Kai proto vargšas, pasijunta visiškai nepajėgus ginčytis iš savo politkorektiško dramblio kaulo bokšto, tai užkeikti ir suniekinti pašnekovą turi kelis raktinius žodžius Joločkos Ščiukinos dvasia : sąmokslo teorija, antisemitas, homofobas,…
Negaliu aš meluoti sau su savo 70.000 metų Žmonijos istorijos išmanymu, negaliu meluoti perskaitęs skirtingas nuomones daugiau kaip 20 kalbų, negaliu aš meluoti sau gana neblogai išmanydamas bent 10-15 mokslo sričių ir nusileisti bei paklusti mane aprėkiant minėtais užkeikimais.
Labai žavu yra kitamintį apšaukti Rusijos agentu : šmeižtas nieko nekainuoja ir niekada nereikės atsakyti, tai lyg nusišikimas į klozetą kitaminčio sielon, labai malonus mažasis žmogėdriškumas.
A. Huxley ‘Brave New World’ dar 1932 m. aprašė, kad išėjęs į pensiją, žmogus gaus šventinę vakarienę, po kurios jam suleis narkotikus ir palaimingai iškeliaus pas Šv. Petrą.
Dabar korona-viruso isterijos dėka ( nusikalstama žurnalistų ir gydytojų veikla) siekiama B. Gates įvesti vakcinavimą su čipais, o 5G ryšiu bus galima nesunkiai kiekvieną žmogų užgesinti (lakūnai naikintojai, radarais gaunantys atitinkamus 5G dažnius krinta kaip musės prieš 50 metų) – kokia palaima Sodrai, nereikės pensijų mokėti, invalidumo, ir t.t.
Nesunkiai ir tikslas – mažiau 1 mlrd. žmonių lieka šioje Žemėje po vakcinavimo ir čipavimo su 5G dažniais – bus pasiektas per 20 ar 50 metų, kaip B. Gates užsimanys ir kaip greitai įvykdys pinigų savininkų norus.
Labai aiškiai B. Gates dar prieš keletą metų pasakė – reikia sukurti efektingas vakcinas ir 15-20 nuošimčių sumažinti žmonių skaičių Žemėje.
Gerb. Jurai, tai ne mano sąmokslo teorija, tai B. Gates sąmokslo prieš Žmoniją idėjinė praktika.
Na daug medžiotojų rinkėjų genčių savo senolius užmušdavo , nes būdavo našta. Kas čia blogo ?
Juk humanizmas tik 400 metų gyvuoja.
Žmogiškumas (humanizmas) atsirado su pirmosiomis žmonių bendruomenėmis ir tik tai joms padėjo išgyventi. Kad ir tose pačiose Vedose kurių amžius gali siekti nuo 5 iki 10 tūkst. m., senausiuose rašytiniuose šaltiniuose žmogiškumo kartelė ne žemesnė nei dabartinėje visuomenėje. Negaliu tai patvirtinti, bet jausmas toks, jog žmonija jau gyveno savo aukso amžių, o dabar išgyvena nuopolį, su nedideliais pakilimais ir kritimais… Net ir tai, kad per paskutinius 10 tūkst metų vidutiniškai žmogus prarado dešimtadalį savo smegenų, šį tą pasako… tiems kurie dar neprarado ir daugiau 😉
W. Churchill pasakė (apytiksliai) : ‘kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau man patinka gyvūnai, man nepatinka katės, kurios į žmogų žiūri iš aukšto, man nepatinka šunys, kurie žiūri į žmogų iš apačios, man patinka paršai, krie žiūri į žmogų kaip sau lygų.’
Galiu pridurti nuo savęs : man patinka gaidžiai ir vištos, nes juose matau ateities žmones naujoje laukinijoje.
Gerb.Tvanksta atsiprsau gal neteisingai
mane supratote,jokiu agentu jusu nevadinu,
maskolius miniu tik todel kad jau nuo 19a.
pabaigos iki dabar rusijoje samokslo teorijos labai populiarios, ypatingai sionistu samokslo…
deja per paskutinius desimtmecius sitos teorijos labai paplito internete ir spaudoje ,Gates ,Soros,masonu vardai, ivairiu slaptu organizaciju pavadinimai suplakti i viena absurdo mita…”nematomi pasaulio valdytojai”..ir t.t. …be jokio rimto pagrindo
ir zinoma tai visada apgaubta paslapties sydu nest tai sukelia smalsuma ir susidomejima….amerikoje kai kas didelius pinigus uzdirba is sito pramogu zanro….
tai parases neneigiu kad pasaulyje yra samokslu,kur zmones ten ir samokslai
mazi ar didesni neisvengiami…ir turbut
kiekviena reiketu atskirai kritiskai analizuoti
Gerb. Jurai, jei kalba Nobelio premijos laureatai apie savo sritį, tai jų negalima apšaukti sąmokslo teoretikais. Jų žodžiai ir mintys, nors ir su tuo nesutiks visa likusi Žmonija, pirmiausia yra TIESA, nors ir visa MIP užkimdama apšauks juos sąmokslo teoretikais.
Nuo 1987 m. man tapo aišku, kad A. Hitleris buvo Kominterno agentas, kai perskaičiau E. Thällmann biografiją, nusipirktą ‘Draugystės’ knygyne. Metai iš metų net neieškodamas rasdavau atsitiktinai naujų įrodymų, kol 2015 m. pasirodė T. Weber knyga su nuotraukomis, dokumentais apie A. Hitlerį kaip Kominterno agentą, kūrusį ž…bolševikišką Bavarijos sovietų respubliką, 1923.11.08 rengusį sukilimą kartu su minėtu E.T. Berlyne ir Hamburge, 1932 m. Kominterno įsakymu VKP balsuoti už NSDAP ir taip atvestą į valdžią Stalino / Kominterno dėka.
Jei Jums trūksta žinių kuriuo tai klausimu, niekada neskubėkite pašnekovą apšaukti sąmokslo teorijomis, ugdykite savo mąstymą pažinti pasaulį loginiu išvedimo (dedukciniu) būdu (kaip Š. Holmsas romanuose). Šiuo metu mozaikiškai yra aprašyta viskas ir visa TIESA, tik reikia skaityti, surasti reikiamą knygą ar straipsnį, mąstyti savo galva ir daryti išvadas netgi iš melo, jį atverčiant į TIESĄ.
Persiskaitykite pradžiai pokalbį su Seimo nariu, prof. A. Kirkučiu ‘Respublikoje’ – negali virusologas kalbėti apie korona-virusą sąmokslo teorijų, tik TIESĄ, kadangi tai jo mokslinio darbo sritis.
Pradėkite nuo lietuviško straipsnio.
Gerb. Kęstuti, Islandijos mokslininkai tyrė islandų protinius pajėgumus 19 amž. pab. ir dabar, tai išvados stulbinančiai siaubingos – dabartiniai žymiai silpnesni protiškai.
Vien savo giminės abi puses plačiau panagrinėjus nuo gimusiųjų 19 amž. pab. ir dabartinius 20-mečius, matau labai liūdną išvadą – vyksta gana staigus protinis susilpnėjimas.
Priežastys man aiškios, jų yra daug, pagrindinė – besaikis stipraus alkoholio vartojimas ir vaikai, padaryti bent vieno iš girtų tėvų. Dabar plintantys kvaišalai tik paspartina protinį silpnumą.
K.G. Chesterton savo ‘The Everlasting Men’ labai taikliai pastebėjo (apytiksliai) : Taurėjos karo liepsnose Blogis galutinai nugalėjo Gėrį.
Šiuo metu vyksta Blogio pergalingas žygis iki visiško Gėrio sunaikinimo : politikoje, teisėsmaukoje, visuomeniniame gyvenime.
Pagal dab. įsitvirtinantį gyvenimo būdą žmogui užtenka gaidžio / vištos (gr. riešuto dydžio) smegenų patenkinti instinktus ir fiziologinius poreikius.
Tikriausiai neteko skaityti Karloso Kastanedos? Aš ilgai žinojau tokį, bet galvojau – na ką ten aš galiu sužinoti vertingo? Ir taip jau atsitiko, jau seniai, kad po ranka pakliuvo Kastanedos knyga, paskutinė 10 dalis ir aš ją atsiverčiau nuo vidurio ir pradėjau skaityti, taip dažnai darau – tikrinu ar patiks. Indėnų magas ten aiškina Kastanedai – didžiausias indėnų magų atradimas padarytas prieš 10 tūkstančių metų tai, kad žmonija yra pavergta neorganinės kilmės gyvybės. Žmones jie sau augina kaip mes sau vištas paukštynuose… Tada tai nepatikėjau – pagalvojau – na kokį čia š… jie malą, tuoj aš išsiaiškinsiu, rasiu prieštaravimus ir perskaičiau visas knygas nuo pradžios, su visais interviu gal kokios 25 knygos, viskas labai nuosekliai išdėstyta, jokių prieštaravimų. Dar priminė mano vaikiškus potyrius… Skamba tai aišku “kvailiau” už bet kokias sąmokslo teorijas, bet tai paminėjau, nes labai jau susisiejo su jūsų paminėta “vištidiška” ateitimi žmonijai… Man tai kol kas geriausiai paaiškina, kas vis tik čia žemėje vykstą. Tie visi sorošai, tai tik įrankiai svetimųjų rankose. Jie nieko nesprendžią, jie tik akli vykdytojai…
Staigia mirtimi , be kančių ir skausmų miršta tik 10% žmonių. Likusieji – kankinasi , merdėja , po savimi į lovą daro , nebeatsimena artimųjų , nusišneka ir tt. O čia programos algoritmas suveiks , techninis gedimas ir staigi mirtis nuspaudžius B.Geitsui klavišą ..
Na ir laidotuvių ceremonijų srautus galima planuoti , karstų ir urnų gamybą ,krematoriumų apkrovimą.
Džiugu, kad dalykiškai suprantate Europos ir Žmonijos sunaikinimą.
Jei taip jau nesutariame, kaip vadinti mūsų buvusius valdovus – didžiaisiais kunigaikščiais ar karaliais, tai gal vadinkime juos paprastai – prezidentai (arba faktiniai prezidentai). Ne? Jeigu ką, nepykite,- čia buvo angliškas humoras…
50 okupacijos metu kai Lietuva buvo meginama istrinti is Europos ir pasaulio zemelapio, lenkai tuo pasinaudije musu valstybes istorija ne tik kad nusavino bet ir iskraipe todel is tikruju butina labai daug padirbeti kad atpainioti lenku nusavinta Lietuvos istorija ir ju “priklijuotas tiesas” arba “subumlauskintas” ….. Dabar kaip niekad tam yra salygos kuomet atviri praktiskai viso pasaulio istorijos archyvai o mokanciu kalbas ir studijuojanciu uzsieniuose irgi nemazai.
Cia zenkliai gali prisideti ir iseivijos vaikai kuriu ir istorijos pagrindai mokyklose yra gerokai tvirtesni nei kad destoma Lietuvoje o studijuoti anie daznai renkasi universitetus tenai kur gyvena tevai taciau rysys su Lietuva daugelio stebetinai tvirtas.
Lietuva trinama iš Europos ir pasaulio žemėlapio nuo 1791.05.03.
Tvankstai, ačiū.
Karalius yra lietuviškas žodis šaknimi susijęs su žodžiais karas,kariauti.Tad karaliais pirmiausiai ir yra tautos , kurios šventa kalba šį žodį sukūrė ,atstovai.Ir mums,lietuviams , nereikia niekam įrodinėti ,kas šiame pasaulyje yra karaliai.Visi kiti žodžiai kaip korol (rus.) ,kroun (angl.) ir pan. yra tik liūdni žodžio karalius plagiatai ir perdirbiniai.
Mano aukščiau minėtà teiginį pagrindžia šaltinis iš J.Statkutės – Rosales knygos ,, Europos šaknys” -jame minimas rikis 2-3 amžiuje ties Balkanais -Dunojumi sako : ,,Aš nenoriu būti vadinamas karaliumi ,nes karalius reiškia kariauti ,aš esu taikus reikalù rikiuotojas ir noriu būti vadinamas rikiu” (cituoju iš atminties ,nes užimtù laiko surasti citatà ).
Rex yra perdirbinys iš lietuviško žodžio rikis.Taip pat nėra reikalo aiškinti ,kas čia tie rikiai ,taikūs reikalù tvarkytojai.Ne veltui I.Kantas sakė : ,,Lietuviù kalba – tai PASAULIO kelias į save” arba perfrazuojant – lietuviù ( ne rusù , rusėnù ,germanù,ne kitos slavù,ne lotynù…) kalba yra raktas.į pasaulio istorijà .
Angl. ‘crown’ yra iš liet. ‘karūna’, kaip ir visų kitų kalbų žodžiai su šia lietuviška šaknimi iš v. ‘karo-ti’, kaip ir ‘karalius’ ar ‘karolis’.
Dėkingas Jums už įsijungimą į pokalbį, įneštas mintis, paaiškinimus.
“Karalius yra lietuviškas žodis šaknimi susijęs su žodžiais karas,kariauti.”
Kaip snaudalius, miegalius, bezdalius… 🙂 Priesaga -alius turi menkinamąją reikšmę, ir jos vediniai yra iš veiksmažodžių, ne iš daiktavardžių. Be to, senesnė žodžio “karas” forma buvo “karias”; plg. senuosius vedinius iš jo: “kariuomenė” (ne “karuomenė”), “kariauti” (ne “karauti”).
Be to, nepainiokit savų žodžių su skoliniais (“karalius” yra skolinys). Fonetiškai jie gali sutapti (plg. žodį “baras” ir jo homonimus).
Tvanksto diletantiškų pasakų net nekomentuosiu. Nesistebiu, kad tolesnėje diskusijoje nedalyvauja nei T. Baranauskas, nei jam oponavęs A. Butkus – diskutuotii su kliedinčiais nėra prasmės. Čia ne Vasaros 5 palata.
Tamstos elgesys primena šuniukų manieras, apmyžant nusižymėti savo valdas.
Toks pat ir T. Baranauskas, straipsnyje apmyža visus priešininkus kaip kvailius ir nemokšas (diletantais išvadina), mat tik jis vienas išmano ir tai neginčijama. Nors ‘kunic’ verčia jau sau geidžiamu ‘kunigaikštis’, kurio nė padujų nėra vokiečio darytame aprašyme.
Mane stebina mokslo žmonių natūralus chamizmas, visiškas nemokėjimas ginčytis.
Tai aprašyta Erazmo Roterdamiečio ‘Pagyra kvailybei’, tai bent man nieko naujo iš T. Baranausko pusės.
Tas pat šuniuko elgesyje apmyžant kampus yra ir prof. A. Butkaus savybė – anksčiau man prikišant mano niekada nesakytus žodžius, svarbu paleisti šmeižtą ir pakikenti, tas labai puikiai matosi iškraipant žodžius ir faktus jo ir S. Lanza ginče prieš N. Statkutę – Rosales.
Iki šiol prof. A. Butkus man nėra atsakęs vieno klausimo, tai tęsiasi jau keli mėnesiai : Schwentine upė, tekanti per Kiel miestą, kokios kalbos tai žodis ?
Turiu suprasti, kol negavau atsakymo, kad prof. A. Butkus yra silpno ir menko protelio, dėl vieno gimtosios lietuvių kalbos žodžio, vajetau vajetau, nežino net savo gimtosios kalbos, bet visus niekina kaip diletantus (kvailius, nemokšas).
Man keistas šitas straipsnis savo esme ir esybe, žinant kad Alko redkolegijoje yra ir T. Baranauskas, ir prof. A. Butkus, ir D. Razauskas.
Nors žvelgiant nuotraukoje į akis T. Baranauskui, mačius pora jo pokalbių su D. Razausku, tai tik natūralaus chamizmo proveržis mindauginių pagiriomis ar užsikamavus blaivumu, kur mokslo argumentai paskutinėje vietoje, svarbiausia yra nuosavęspi.
Svarbiausia – išsiveržimas, išsineršimas, vaidinant mokslą.
tai čia tik bendrinės kalbos atveju turime minkštą “r” žodyje “kariauti” ir turėjome žodyje “karias”. Taigi, logiškai mąstant, jei “karalius” būtų kilęs nuo to žodžio, dabar sakytume “karialius” ar greičiau “kariolius” (o gal net “kariorius”), bet taip nesakome.
Kita vertus, tada ir dabar tebesakytume “karias”, o ne “karas”, bet taip irgi nesakome. Taigi klausimas kodėl nesakome, t.y. kodėl bendrinėje kalboje įsivyravo tarmiška (ar gal tik spėjamai tarmiška) forma “karas”? Gal ta forma buvo visais laikais vartojama lygiagrečiai arba įsitvirtino dėl valdovo dvaro kalbos? Ar įmanoma kategoriškai atmesti tokią versiją, ar kas nors bandė? Jei ne, tai Jūsų argumentas, kad ir logiškas, bet nepakankamai tvirtas.
Jei, visgi, “karalius” pasirodytų esąs skolinys, man kiltų klausimų ir dėl jo patekimo į lietuvių kalbą laiko, ir dėl kelio (vargu, ar nerusėniškakalbiai valdovai apie šį titulą būtų išgirdę iš vertėjų rusėnų, o ne tiesiogiai iš vokiečių). Kiltų ir klausimas dėl formos – kodėl “karal-IUS”, o ne “karal-IS” ar “karal-AS” (plg. “carj” – caras, o ne carius ar carijus). Negi kalbininkams tokių klausimų nekyla?
Tuomet dar pamąstykite prašau dėl “guera, guara”, … šiuolaikinius guerilla ar slaviško kara (кара), būtų įdomu.
Supaprastintas gerb. Tomo Baranausko mastysenos paaiskinimas:
Karalius = Didysis Kunigaikstis (suverenas, valdovas, viespats, kunigas ir t.t.)
King = Grand Duke
König = Großfürst
Rex = Magnus Dux
Lygybes zenklas netinka ne vienu atveju , bet Lietuvoje visai priimtinas…
tai tiesiog Klaidingos Mastysenos pavyzdys !
Tomai, prablaivek ! prabusk!
Matyt, Corona veikia ne tik plaučius, bet ir smegenis…
panasu, kad smegenis labiau……
Karūna irgi lietuviškas žodis. Nori nenori turime atsiversti Česlovo Gedgaudo “Mūsų praeities beieškant”, ten jis pasakoja (p.307) apie Gudų karalių karūnas, kurios KARO bažnyčiose didumo sulig metro ir daugiau skersmens. Kuo didesnę valdovas pajėgia padovanoti, tuo geriau.
Šeštadienio „Respublikoje“ skaitykite (popierinėje, i-nete vėliau) :
Dalius Stancikas: Istorijos perrašinėtojų apetitas kyla
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/sestadienio_respublikoje_skaitykite_dalius_stancikas_istorijos_perrasinetoju_apetitas_kyla/
Klausimas Tomui Baranauskui:
gal galetumete pasidalinti savo nuomone apie Mindaugo titula ?
Karalius ne karalius, bet valdovas tai jau buvo tikrai. Visos Lietuvos valdovas! O pagal Baranauską tai buvo “kniazius” (kunigaikštis). Nors ir didysis, atseit, vyriausias, bet “kniazius”. Štai tokius istorikus turime…
“Valdovas” nėra titulas. Valdovu galima vadinti ir karalių (valstybės), ir kunigaikštį (valstybės teritorijos dalies), ir seniūną (apylinkės). “Valdovas” neturi subordinacijos, hierarchijos.
Įrodymai?!
Lietuvių kalbos žodynas:
valdõvas, -ė smob. (2) [K], J, Š, Rtr, KŽ
1. CII288, N, LL280,323, L, ŠT91, OGLI60 kas valdo, viešpatauja, viešpats: Valdõvas ir karalius NdŽ. Kraštas buvo valdomas žiauraus valdõvo DŽ. Kelios lauko bendruomenės sudarė valsčių, kurį valdė valdovas, vėliau vadinamas kunigaikščiu LTEXII57. Valdõvas pasiuntė pirmąjį sūnų dabot, kas juosius (obuolius) vagia (ps.) LKT198(Vv). Jo (Mindaugo) niekas negali nugalėti, nei savieji valdovai, nei svetimų kraštų karaliai V.Krėv. Ir tavo valdovai, didybe apsvaigę, tik galybės siekė, degė pavydu J.Aist. Į skarmalus suplėšyčiau visus baudžiauninkų valdovus B.Sruog. Seniai matau, šviesiausioji valdove, kad nesugeba laukiniai tie įvertint jūsų triūso J.Gruš. O Kristau, pasaulio valdove, ir žemės, ir aukšto dangaus, tau amžiais ir meilę, ir šlovę varpai širdyse mūsų gaus B.Braz. Kraštas yra valdomas vietos valdovėlių Šlč.
| prk.: Aš ne vergė, aš savo likimo valdovė ir jūsų tikslų auka būti nenoriu V.Krėv.
^ Pučiasi lyg penkių pilių valdõvas Prn. Nė vienas negali tarnauti dviem valdovam SkvMt6,24.
2. žr. valdytojas 2: Katrie valdõvai yr pri sandėlių, algą gauna Grd. Visur reikia valdõvo – nėr bitinėlio, nėr nė bičių Ėr. Ir paukščių yr valdõvas – juodasis busilas: be valdõvo nieko nėra Kdn.
3. LsB351, Grž žr. valdytojas 3: Mano tėvelis ūkininkėlis, ūkelio valdovė̃lis JD155.
4. žr. valdytojas 4: Žirguži juodbėrėli, kur dėjai valdovėlį? Sch38. Oi sunku sunku be brolužėlio kap bėram žirgeliui be valdovėlio LTR(Vv).
Karaliaus ir kunigaikščio reikšmių skirtumai (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas):
karãl‖ius (2) 1. kai kurių kraštų valdovo titulas; tą titulą turintis asmuo: Švedijos k. ~iumi deda. ~iaus sostas.
kunigáikštis (1) 1. istor. karo vadas ir srities valdovas senovės Lietuvoje ir kituose kraštuose: Vytautas buvo didysis Lietuvos k. 2. aukštas paveldimas arba duodamas už nuopelnus bajorų titulas; tą titulą turintis asmuo.
Iki Krėvos akto Lietuvos valdovai buvo ne kunigaikščiai, o karaliai, nes valdė visą šalį, o ne kokią jos sritį. Lietuvai 1385 m. aktu tapus Lenkijos karalystės sritimi (didžiąja kunigaikštyste), jos valdovai buvo tik kunigaikščiai, Lenkijos karaliaus vasalai.
Vėliau net ir jų neliko, nes LDK (ir kitų Lenkijos karalystei priklausiusių sričių) didžiuoju kunigaikščiu titulavosi pats Lenkijos karalius.
Visiškai pritariu! ?
Kažkodėl Krėvos aktas atrastas tik 1835 m. ir yra klastotė (neišmanė apie 1830 m. lenkai, kaip buvo rašomi dokumentai 1385 m.), gal nesiremkime lenkų nuorodomis Lietuvos istorijai aiškinti.
Aciu Viliau !
man paciam jokiu abejoniu del Lietuvos
valdovu titulu nuo Mindaugo iki Algirdo nera,
bet tiesiog idomu paanalizuoti
Lietuvos istoriku mastysenos takus ir takelius,( kurious seniai ismyne lenkai,rusai ir vokieciai ) ir kaip musiskiai nepajegus kritiskai i tai ziureti ir titulu klausimu pasiklyde sitame labirinte
Aplamai, ar pačiam yra žinoma, kad ‘titulas’ (Titel vok.) yra iš lietuviško žodžio ‘didulas’ ?
Ar tekę skaityti XXI amžiuje išleistus vokiškus etimologinius žodynus, kur aiškinama taip : Leodawaldingas – ‘leoda’ germanų kalba reiškia Volk (tauta liet.), waldingas – yra ‘paveldėta valda’ germaniškai.
Tai germanų kalba tada yra pakraštinė lietuvių tarmė.
AMEN.
Gerbiamasis, nejuokinkite mano klumpių.
Tiek Danija turėjo karalių Valdemarus, vienas jų sunaikino Perkūną (Arkoną) 1168 m. su Krivių Krivaičio sostu, tiek Kaunugardo Rasa turėjo 985 m. apsikrikštijusį Valadimir, tiek žinomas ir Valadimer.
Šaknis VaLaD- yra daugybės valdovų varduose, pasidomėkite kitus kvailais ir nemokšomis apšaukdamas (diletantas).
Jogaila pirma buvo užrašytas Valdislavus, vėliau lenkai pataisė poniškai Wladyslaw.
Vidmantas Valiušaitis. Faktai apie karalių Mindaugą
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vidmantas-valiusaitis.-faktai-apie-karaliu-mindauga
Kunigaikstis germaniskas.ar bendros prokalbes .neradau jokio pagrindimo.
koks skirtumas kaip vadint valdova de fakto .pagal tradicija ir tiek.lingvistinis gripas.
Liudas Mažylis pristato virtualią parodą „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“
– lrytas.lt/kultura/istorija/2020/07/11/news/prof-liudas-mazylis-pristato-virtualia-paroda-karaliaus-mindaugo-ii-laiskai-apie-lietuva–15574404/
V. Valiušaitis (tiesos.lt) mini Niujorke esantį istoriką Valdą Buožį gerai įsigilinusį į Mindaugo valdymo laikotarpį. Taigi būtų labai geistina jį išgirsti “Alkas.lt”. Iš tikrųjų Krėvos unijos laikotarpį galima gerai suprasti tik gerai išstudijavus Mindaugo, jo tėvo “neturėjusio sau lygaus” laikus.
Jau esu minėjęs lietuvių kariavimo ypatumą, kad į karo žygius jie vykdavo ne tiek jodami raiti, kiek važiuodami žiemą rogėmis, vasarą ratais. Taip vežimų arba rogių užtvaromis buvo galima apsisaugoti nuo raitelių atakų. Be to, į priešų žemes buvo vykstama tikslu su juo kautis, kad jam padarius materialinių ir jėgos nuostolių, dėl kurių artimiausiais metais stigtų išteklų žygiams į Lietuvą. Taigi buvo vykdomi ne plėšimai dėl plėšimų, kaip yra aiškinama ape lietuvių žygius iki šiol Tai vyko daug sudėtingesni istoriniai procesai…
O galų gale koks skirtumas kaip kas save vadino ir kaip kiti jį vadino – karaliumi, rexu, duxu ar kaip kitaip?… Yra labai šmaikštus posakis: “Vadinkite mane nors ir puodu, tik į pečių nekiškite!”. Esmė juk ne tame ar karalius, ar chanas, ar imperatorius. Esmė tame, kokią padėtį tas ar kitas valdovas užėmė savo valstybėje ir tarpe kitų valstybių, ką nuveikė gero ar blogo ir t.t. Dėl ko laužomos ietys?! Istorijos rato juk neatsuksi atgal! Tarp kitko, Lenkijos prezidentas J.Pilsudskis save vadino viršininku, o Rusijos Federacijos prezidentas V.Putinas faktiškai yra… monarchas, o gerbiamą V.Landsbergį dauguma politikų vadina prezidentu arba faktiniu prezidentu…
“kitur – „magnus dux“ (1385 m. Krėvos sutarties aktas)”
Gal buvo užtenkamai laiko T. Baranauskui sužinoti apie šio Krėvos akto klastotę ir nekartoti lenkų pasakų lietuviams ‘magnus dux’ ?
Del upes Schwentine jokiu abejoniu ,baltiskas hidronimas ir dar daugiau ju ten yra vokieciai patys pripazysta….
O del Nobelio laureatu….tai ne visi ta garbe gauna uz tiesa…yra daug kitu kriteriju…
pavyzdziui pries pora metu amerikonai sauke kad Issigimeliui trampui reikia suteikti taikos nobelio premija atseit jis ledus pralauze santykiouse su siaures koreja …
bet jeigu galetumete konkretu asmeni pamineti pagarbinta uz tiesa… tai butu idomu…
Tvankstai prasau iminti sia mysle ! aciu !
LITAVIA Latin name for Brittany
also: Litauia, Letauia
Old Welsh: Lettau
Middle Welsh: Llydaw
Irish: Letha
a Gaulish goddess named Litavis; and an enchanted forest named Litana which traps the Roman consul Postumius in 216 BCE. As Quintela explains:
Strabo’s tale contains echoes of others. In a place named *LETAVIA the armies died, did not return and were lost; this is where Patrick lost his family and was taken prisoner, a distant territory visited by fully equipped warriors. It is therefore very likely that the theme taken up by Strabo is a Hispanic version of a pan-Celtic myth explaining ideas about the afterlife. This interpretation is further supported when considering the Diadem of Mones from Asturias, dated to around 125 BC.
LITAVIA is also a hypothetical name both for the original Celtic homelands, based on the belief that the word means “settlement by water,” as well as for the Underworld
ht tps://www.ancienttexts.org/library/celtic/jce/litavia.html
Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių “draugų” lenkų, o nuo priešų mes jau patys kaip nors…?
gerb Tvaksta,
o ka pasakytum apie sena algliska termina BRETWALDA? Bretwaldas?
Duosiu pasiskaityti William Caden, ‘Britannia’, 1605 m., yra internete, ten šimtai, gal tūkstantis panašių žodžių surinkta.
Galėsite pagalvoti savo galva.
Suradau internete William Camden Britannia
Idomu! Aciu!
Atsargumas su lenkais niekad nepakenks,bet
reikia pripazinti kad Lenkija yra musu strategine
partnere rusijos atzvilgiu kaip kadaise ji buvo svarbi
Krikscioniu Ordino antpuoliu laikais ir Jogailos vestuves
Galiausiai padejo Ordina dalinai sustabdyti ….bet po to
Lietuviai deja nesugebejo islaikyti savo savimones
ir galingos valstybes ir t.t.
Siandiena istorija vel atrodo kartojasi,tikekimes kad dabartiniai
Valdovai/Karaliai nepadarys senu klaidu…
Tuo labiau kad Ukrainai ir Baltarusijai …Lietuva ir Siaures kaimynai
butu parankesni partneriai nei Lenkija kaip ir buvo senais laikais…
bus daugiau….
Strateginė ta prasme, kad laiko Lietuvą SAVO BUFERINE zona karo su RU atveju. Visi naikinamieji veiksmai turi apsiriboti šia teritorija (na, gal šiek tiek ir anapus sienos lietuvių gyvenamomis žemėmis). Tuo tikslu dar ir tą 1/3 Lietuvos, švietimą joje valdo, per bažnyčią atitinkamai ideologiškai apdoroja, kad, reikalui iškilus, ši gyventojų dalis ne LT, ne RU (kai kas iš jų gali!), o PL pusėje, ar gal net jos daliniuose kariautų.
?
Mes taip pat galim sakyti kad Gudija ir Ukraina yra buferines valstybes musu
Interesams ginti, taigi cia nieko naujo neisrasi tiesiog tokia dabartine geopolitine
padetis ir Lenkija su savo interesais tampa musu sajugininke bet tai nereiskia kad
Atlapasirdiskai turime pasitiketi, tiesiog privalome bendradarbiauti ten kur musu
Uzsienio politikos interesai sutampa ir nekartoti istoriniu klaidu santykiuose su Lenkija.
+++!!!
Taip ir mano uošvis, ir prabočiai sakė. Kai su džiaugsmu jiems pranešiau apie tai, kad Vilniuje pilna turistų autobusų ,,Milosniki Wilna”, mano senas dėdulė net išbalo – vėl jie čia?!
?
Per Jogailos kaip Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus teisiškai Lietuva laikyta kaip teisėtai administruojama Lenkijos karalystės dalis – jai valstybiškai priklausanti provincija. Kliūtimi tokiu būdu teisėtai užvaldyti Lietuvos karalystę be abejonės buvo jos karalius Kęstutis, tad, matyt, Julijonos valia susidarius tinkamai progai 1382 metais nuspręsta jį nužudyti. Veikiausiai tokia proga susidarė dėl to, kad Lietuvos (Kęstučio)kariuomėnė tais metais galėjo būti išvykusi į Maskvą – ją gynė nuo totorių antpuolių.
Iki tol Lietuva nuo gentinių laikų gyveno jai nuosavybės teise priklausiusiose žemėse, teritorijose. Pagal teisę karalystės statusui yra būtina turėti nuosavybės teise priklausančią žemę, teritoriją. Šis nepriklausomumui (suverenumui) būtinas teisinis reikalavimas eina nuo gentinių laikų ir yra išlikęs iki šiol.
Kijevo Rusią, kitus darinius Rusijoje įkūrė atvykėliai svetimoje žemėje, tad jų įkūrėjai nebuvo prigimtiniai žemės savininkai, o tik jos valdytojai, todėl tegalėjo vadintis – ne karaliai, o tik kniaziai. Jie laikytini ne valstybių, o tik kiemų, gardų steigėjais. Tokiu atveju pavadinimas ‘knezis’ labai gali būti, kad vestinas iš kiemešis (kiemežis) >kmešis> knešis> knezis. Plg. liet. pavardes Knieža, Kemežis, Šimašis, Dimša ir pan., o taip pat bendrinį žodį ‚kumetis‘, kaip Kumezio pavaldinys.
Šimašis – ne Batoro čia užvežta pavardė? Tas pasikartojantis Š… Lietuvoje vengrų nemažai buvo. Jų kolonijos, ko gero, ne mažesnės už lenkų buvo?
Pavardės Šimašis – tas ‘Š’, kaip ir sakiau, yra greičiau iš minkštojo ‘K’, plg. liet.šimt-as, lot. cent-um. Tą tarminį pasikeitimą gali rodyti ‘kiemas – šeima’. Bet pavardės atveju pasikeitimas yra galimas ir iš lenk. trzy – ‘trys’. Plg. liet. pavardes Trimonis ir Šimonis.
Lenkų laikais Lietuvos ryšiai su Vengrija buvo artimi. LDK samdydavo karams Vengrijos raitelius. Vengrijos ir Lenkijos karalystės artimai draugavo, ypač karaliaus Liudviko ir Algirdo žmonos. Jadvygos ir Jogailos suženinimas gali būti būtent jų žmonų projektas. Gali būti, lad Vengrijos valdoma Panonija yra Jotvingių dalis (mat, jotv. Panike – ‚ugnis‘) arba net apskritai Jotvingiai, tai – su vengrais persimaišę lietuviai (baltai), netgi pats Jotvingių pavadinimsas pradžioje galėjęs būti Jotvengriai (Jot- + Vengr-). Tautosakoje yra netgi daina: „Šiandien – alų, midų gersim, rytoj iškeliausim į vengrųjų šalį“.
pries WW2 Punske gyveno Simasiai kurie prekiavo silkemis &ect……
Su vienu is ju mano A+A teta, mamos sesuo kartu ejo i mokykla.
O po karo, kaip pati pasakojo mamai, sutiko ana Vilniuje…..
Lietuvoje karalių nebuvo, bet buvo kunigai ir didieji kunigai, kaip ir pas vokiečius “kionigai” – Könige. Pavadinimas karalius atsirado Šv. Romos imperijoje, manau po eilės karaliavusių Karolių (Karlų) ir pas slavus prigijo lygiai taip pat, kaip pvz. pas romėnus Cezaris, o pas vokiečius kaizeris vietoje imperatoriaus. Pas rusus, pagal Cezario – kaizerio pavadinimą, atsirado pavadinimas car – caras, kas reiškia tą patį kaip ir imperatorius. Rusai nepavaldūs Šv. Romos imperijai, turėjo savo carą ir kunigus, o Šv. Romos imperija, turėjo imperatorių ir karalius slavalkalbėse, o königus germaniškose teritorijose. Kiek painu, bet manau suprantama.
…manyk toliau, manyk dar kartą…carus sau pasilaikykit, kas akivaizdu
O kodėl nemanyti, kad žodžio kar-alius šaknis kar- nėra gimininga žodžio kar-vė tai pačiai šakniai. Juk Indijoje yra likęs karvės šventumas. Jos su ragais, o, kaip žinoma, ragai yra karališkumo simbolis. Juolab, kad lot. regis – liet. ‚karalius‘ gali būti liet. „ragas“ bendrašaknis. Taigi ar karališkumas, žodis karalius nėra iš tų senų lietuviškų laikų, kuriuos su karvėmis mena Indija.
Žodžiui karalius dar neatmestina ir skar-os žodžio karališkoji giminystė, juk ji galvos apdaras, tiesa moteriškos. Bet kodėl karaliavimas negalėjo rastis dar iš moterų valdymo laikų, taip eidami žengtume net į Gimbutienės tyrinėtus lietuvybės laikus.
Skara dar vadinama ir kitaip – skepeta, o ši kalbiškai giminuotina su skeptru, nors dabar beveik taip pat yra vadinama atitinkamai išraižyta monarcho lazda, bet tada skepetos vardu juk galėjo būti vadinamas moteriškos karališkosios galvos apdaras – simbolis. Prašosi čia dar ir liet. žodis karalystė. Jo moteriška giminė taip pat rodytų į tuos lietuviškus moterų karalių laikus. Taigi gal tą senąjį „karaliaus“ lietuviškumą, kilusį iš skaros kaip dėvimo karališkumo ženklo pavadinimo, ne taip lengva iš Lietuvos atimti…