Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Didžioji šių priemonių dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktualesnė.
Potvyniai tampa rimtu iššūkiu
„Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir intensyvesnius potvynius, kurie tampa rimtu iššūkiu, ypač vakarų Lietuvos regionams. Intensyvūs krituliai ir audros, kaip pernai lapkritį Kretingoje, sukelia didelę žalą, užliedami gatves ir kiemus. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją.
Šiuo metu suplanuotos 14 naujų prevencinių priemonių, kurios bus įrengtos rizikingose Lietuvos zonose, o net 85 proc. šių projektų įgyvendinimo kaštų bus finansuojami ES lėšomis“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Naujos priemonės šalies savivaldybėse
Atnaujintame plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.
Numatyta paaukštinti esamus pylimus ir atnaujinti siurblinę Stragnų kaime (Klaipėdos r.), įrengti naują pylimą ir atnaujinti senąjį Stragnų II kaime (Klaipėdos r.), Drevernoje ir Kumponių kaime (Kretingos r.) planuojama paaukštinti esamus pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdos miesto teritorijoje.
Jurbarko mieste ketinama atlikti kranto tvarkymo darbus, Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose (Šilutės r.) – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kartenos piliakalniu (Kretingos r.) bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Strėvos upės ruože ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.) – planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Puskelniuose (Marijampolės r.) atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.
Plano pakeitimą inicijavo savivaldybės
Jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, jų reikia daugiau, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus dėl papildomų priemonių įtraukimo. Pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus vertino Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais.
Pagal šį planą savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš ES lėšų, o likusią sumą skiria savivaldybės.
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.
