Ketvirtadienis, 10 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija

www.alkas.lt
2020-06-05 08:00:00
215
PERŽIŪROS
0
Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija

Marius Karlonas | Asmeninio albumo nuotr.

Marius Karlonas | Asmeninio albumo nuotr.
Marius Karlonas | Asmeninio albumo nuotr.

Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos griovių. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir kitos rūšys. „Gamtininkai nesako, kad visiškai nereikia arti ar pjauti miško, bet visur privalu taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones“, – teigia jis.

– Noras pažinti laukinių paukščių gyvenimą – aistra, lydinti jus nuo vaikystės, bet tapote ne biologu, o ekologu. Kodėl?

– Ekologija šiandienos pasaulyje yra vienintelė veiklos sritis, kurioje matau savo gyvenimo prasmę. Ar visiems žinoma, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius vien Europoje laukinių agrarinio kraštovaizdžio paukščių sumažėjo daugiau nei perpus? Biologai susitelkia į gyvosios gamtos individus, o aš gamtą matau kaip bendrą visumą, kaip sistemą, kurioje sąveikauja gyvasis ir negyvasis pasauliai. Man rūpi, kas po mūsų liks ateinančioms kartoms.

Daugelis žmonių ekologiją šiandien vis dar linkę tapatinti tik su žalios spalvos lipduku gaminio etiketėje. Tačiau maisto ekologiškumas – tik labai maža ekologijos sritis. Ekologija yra mokslas, kuris gilinasi į visą gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

– Kokiems Lietuvos paukščiams ir dėl kokių priežasčių gresia didžiausias pavojus išnykti?

– Visoje Europoje per pastaruosius 40 metų sunyko 59 proc. agrarinio kraštovaizdžio paukščių. Įsivaizduokime – pusė paukščių tiesiog ėmė ir dingo. Ir tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo, melioracijos griovių. Pievose bei krūmynuose gyvenusiems paukščiams neliko buveinių ir maisto šaltinio – vabzdžių. Gamtininkai neatsitiktinai šiuo metu plytinčius rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykumomis. Nes lygiai taip pat kaip Sacharos smėlynuose, paukščiai negali gyventi ir tokiuose laukuose. Gyvajai gamtai tokie laukai – tragedija.

Lietuvoje dėl to nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir daug kitų rūšių. Pas mus atvykę ir pempę pamatę užsieniečiai šokinėja iš džiaugsmo, nes Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje šių paukščių jau beveik neliko. Ten baigia išnykti ir vieversiai, pieviniai kalviukai, geltonosios startos, kurapkos, kurie pas mus, laimė, dar peri.

Vakarų Europa, suvokdama problemos mastą, jau rūpinasi savo sparnuočiais – jų apsaugai skiria vis didesnį finansavimą, keičia ūkininkavimo taisykles. Belieka apgailestauti, kad Lietuva gerokai nuo to atsilieka. Teisės aktai reikalauja skusti pakeles, šienauti melioracijos griovių pakraščius. Tačiau nereiškia, kad tai, kas racionalu ūkiniu požiūriu, yra teisinga gamtai.

Gamtininkai nesako, kad visiškai nereikia arti ar pjauti miško, bet visur privalu taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones.

Gamtos fotografai | M. Karlono nuotr.
Gamtos fotografai | M. Karlono nuotr.

– Ar keičiantis klimatui sulauksime naujų paukščių rūšių? Vilniuje, berods, jau pastebėtos papūgos?

– Mažiausiai dvi poros triukšmingų Kramerio papūgų iš tiesų sostinėje jau gyvena, tikėtina, kad greitai ir perės. Reikėtų žinoti, kad natūraliai Europoje jos anksčiau negyveno, o buvo įvežtos viduramžiais. Vėliau pamažu išplito ir pritapo. Bet yra paukščių rūšių, kurios natūraliai plinta keičiantis klimatui. Vos prieš dešimtmetį savo arealą praplėtė ir Lietuvoje pasirodė iš pietų atskridę bitininkai. Tai labai puošnūs ir nuostabiai čiulbantys paukščiai. Jų koloniją šiuo metu turime Šakių rajone.

Jei prieš 40 metų ornitologams pavykdavo pamatyti baltąjį garnį, tai būdavo didelė sėkmė. Dabar jų turime jau kelias perinčias kolonijas ir gana daug matome praskrendančių migracijos metu. Paukščiai apskritai yra labai geras klimato kaitos rodiklis. Nes jiems sparnai leidžia labai greitai pakeisti gyvenamąją teritoriją.

Natūralioje gamtoje visi paukščiai yra vienodai svarbūs ir vienodai reikalingi. Pavojingos tik invazinės rūšys, kurias atveža ir išplatina neatsakingai besielgiantys žmonės. Taip, pavyzdžiui, Europoje ėmė plisti kanadinės berniklės – didelės žąsys, užiminėjančios vietinių paukščių teritorijas.

– Esate įkūręs vienintelę įmonę Lietuvoje, kurios veiklos sritis – paukščių stebėjimas.

– Veikla įmonėje „Ornitostogos“ – tik nedidelė mano veiklos dalis tarp įvairių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių darbų. Rengti pirmąsias ekskursijas gamtoje, kurios padėtų žmonėms geriau pažinti Lietuvos sparnuočių pasaulį, pradėjau beveik prieš dešimtmetį, kai bičiuliai paprašė pabūti gidu grupei į Lietuvą atvykusių šveicarų. Ši patirtis patiko ir man, ir tikriausiai tiems užsieniečiams paukščių stebėtojams, nes klientų ratas ėmė sparčiai plėstis. Sulaukiau prašymų pabūti gidu grupėms iš Belgijos, Olandijos, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir pačios Lietuvos. Tad, galiausiai, kilo mintis šią veiklą struktūrizuoti ir įsteigti UAB „Ornitostogos“, kitaip tariant, „ornitologinės atostogos“.

Mano tikslas – ne tik rengti turus patyrusiems paukščių stebėtojams, bet ir šviesti Lietuvos vaikus bei visuomenę.

Gido darbas „Ornitostogose“ priklauso nuo metų laiko, nes paukščiai gamtoje stebimi vos keturis mėnesius per metus – pavasarį ir rudenį. Tačiau labai daug laiko užima pasirengimas, nes, pirmiausia, pats turi sužinoti, kur paukščiai gyvena ar telkiasi migracijų metu bei sukurti planą, kaip juos parodyti žmonėms nesutrikdant pačių sparnuočių ramybės.

Kartais pavyksta apie savaitę trunkančio turo metu stebėtojams parodyti iki 200 skirtingų paukščių rūšių. Tiesa, tam reikia nepatingėti kasdien atsikelti 5 val. ryto ir išlikti budriems iki vidurnakčio.

Ekskursijų metu lankomės Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje, Biržų rajone, Dzūkijoje bei Aukštaitijoje.

Pievinės lingės patelė | M. Karlono nuotr.
Pievinės lingės patelė | M. Karlono nuotr.

– Kokie žmonės renkasi jūsų ekskursijas?

– Kalbant apie lietuvius, tai labai platus ratas, tačiau dažniausiai su tiesiogine veikla gamtoje mažai susiję asmenys, dirbantys miestuose: išsilavinę, einantys atsakingas pareigas ir ieškantys naujos, bet intelektualios veiklos, kuri leistų atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienių minčių. O štai iš užsienio dažniausiai atvyksta pensininkų grupės, nes daug kur paukščių stebėjimas yra populiarus pomėgis jau išėjus į pensiją. Šiuo pomėgiu užsiimantys žmonės stebėti paukščių važinėja po visą pasaulį.

Šis, pastaruoju metu vis sparčiau pasaulyje populiarėjantis laisvalaikio praleidimo būdas, Jungtinėje Karalystėje gyvuoja jau seniai. Ten vien Karališkojoje paukščių stebėtojų draugijoje (RSPB) yra per milijoną narių.

Lietuvoje šis judėjimas prasidėjo maždaug prieš 30 metų, nes anksčiau į paukščių gyvensenos ypatumus gilinosi tik mokslininkai ornitologai. Todėl turėtume skirti dvi skirtingas sritis – ornitologijos mokslą ir mėgėjišką paukščių stebėjimą.

Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojų grupėje šiuo metu jau yra beveik 8000 narių. Ir jų labai sparčiai auga. Šie žmonės važinėja po Lietuvą, stebi, fotografuoja paukščius, skelbia jų atvaizdus viešojoje erdvėje.

Sakyčiau, kad posakis „Paukščių stebėjimas – sočių žmonių pomėgis“ išties taiklus. Šalyje registruotas paukščių stebėtojų skaičius tiesiogiai koreliuoja su tos šalies ekonomika ir gyventojų išsilavinimu – kuo daugiau paukščių stebėtojų, tuo aukštesnis pragyvenimo lygis. Tarkime, Japonijoje stebėti paukščius yra labai populiaru, o štai kaimyninėje Kinijoje šis pomėgis tik dabar pradeda populiarėti, Vakarų Europoje – taip pat labai populiaru, o Rytų Europoje šia veikla užsiimančiųjų pradeda daugėti tik dabar.

– Viešojoje erdvėje dažnai nuskamba atvejai, kai žmonės dėl išskirtinio kadro pasiryžę įlipti ir į erelio lizdą. Kaip pati paukščių stebėtojų gildija tai vertina?

– Iš tiesų yra didžiulė problema, kai žmonės turi lėšų įsigyti brangiai įrangai, bet stokoja žinių, kas gamtoje galima, o ko ne.

Tokie žmonės veržiasi į buveines, siekdami nufotografuoti kuo retesnius paukščius – kurtinius, erelius, žalvarnius, taip darydami neatitaisomą žalą gamtai. Atrodytų, nekaltas dalykas prisiartinti prie juodojo gandro. Bet jei šis paukštis balandžio pradžioje netoli savo lizdo pamato žmogų, jis tą lizdą palieka. Paukščiai itin jautrūs perėjimo vietos rinkimosi laiku, tad nei prie jų artintis, nei netoliese šūkauti tokiu metu ypač nevalia. Todėl stengiamės žmones šviesti. O piktavalius nuo neleistinos veiklos, manau, veiksmingiausiai stabdo viešumas.

Urvinės antys | M. Karlono nuotr.
Urvinės antys | M. Karlono nuotr.

– Kiek paukščių rūšių galima pamatyti Lietuvoje ir kokias jų aptikti sunkiausia?

– Priskaičiuojama 400 skirtingų paukščių rūšių. Apie 160 jų pas mus neperi, o tik praskrenda migruodamos arba atsitiktinai vėjo „atpučiamos“ iš Azijos, Afrikos ar Pietų Europos. Pastarieji atvejai tik pavieniai ir juos lemia ne stebėtojo žinios, o sėkmė. Tarkime, Sibire gyvenančias ir rudens vėjų atblokštas mėlynuodeges Lietuvoje yra pavykę užfiksuoti tik 6 kartus.

Dažnai manoma, kad tarp vietinių paukščių didžiausias slapukas yra kurtinys. Tačiau iš tiesų jie yra sėslūs paukščiai, visą gyvenimą gyvenantys toje pačioje teritorijoje. Ir nors kurtinių tepriskaičiuojama 300-400, juos pamatyti įmanoma. Suprantama, aplinkosaugininkai stengiasi, kad šių paukščių gyvenamosios vietos netaptų viešai žinomos bet kam.

Pas mus yra ir kur kas retesnių paukščių nei kurtiniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai retos yra mažosios tošinukės – niekuo neišsiskiriantys rusvi paukščiukai. Jų priskaičiuojame tik apie 10 perinčių porų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tiriamos aplinkybės, kaip Lietuvoje atsirado genetiškai modifikuotų rapsų
  2. Studentų verslai: novatoriški, pažangūs, draugiški gamtai ir žmogui
  3. Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas
  4. ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje
  5. Norvegija tarė „Ne“ iš palmių aliejaus pagamintam biodyzelinui
  6. Visuomenei bus pristatytas pirmasis Lietuvoje paukščių stebėjimo gidas
  7. Panevėžio kraštotyros muziejus pristatys laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“
  8. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  9. Lietuvoje nėra auginama GMO
  10. Karta, kuri atgaivins Lietuvos kaimą
  11. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  12. M. Jovaišaitė: Kaip ir gyvenime, sporte esu gana reikli sau
  13. Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio
  14. Vokietijoje bus pristatyti lietuviški ekologiški gaminiai
  15. R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paukščių palyda 2026
Gamta ir ekologija

Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!

2026 09 10
Kadras iš filmo „Mudu“
Kultūra

Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai

2026 09 10
Lietuviškas stogastulpis su rūpintojėliu
Istorija

Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje

2026 09 10
Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

2026 09 10
Valstybės kontrolė
Gamta ir ekologija

Valstybės kontrolė: miškų duomenų spragos didina miškų apsaugos pavojus

2026 09 10
Baltijos jūra
Gamta ir ekologija

Siūloma ratifikuoti svarbų susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

2026 09 09
lrv.lt
Lietuvoje

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
Pinigai
Lietuvoje

Nuo šalnų ir lietaus nukentėjusiems ūkininkams – 860 tūkst. eurų 

2026 09 09
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Orinta Leiputė
Lietuvoje

Socialdemokratai rudens sesijoje susitelks į socialinę pažangą ir valstybės atsparumo stiprinimą

2026 09 09
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje pradedamas Centrinio paplūdimio prieigų atnaujinimas

2026 09 09
Pinigai
Lietuvoje

Vaikų dienos centrų veiklai papildomai skiriama 1,3 mln. eurų

2026 09 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marija apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Naivus klausimas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!
  • Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai
  • „Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – literatūrinės pojūčių parodos pristatymas
  • Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje

Kiti Straipsniai

Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai

Užsienio studentai apie lietuvių kalbos mokymąsi: svarbiausia nebijoti klysti

2026 09 07
Vyras spaudžia prie lovos gulinčios moters ranką

Lytiniai santykiai – tik su sutikimu

2026 09 06
Audra, namas

Ūkininkai raginami pranešti apie audros nuostolius

2026 09 02
Žemės ūkis

Dėl audros sukeltų padarinių ŽŪR kreipėsi į tris ministerijas

2026 08 31
Nulaužtas medis,audra

Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2026 08 26
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja žmonės, ne daiktai

2026 08 26
„Miesto pokyčių paviljonas“

Nuo pramonės paveldo iki ekologijos: Panevėžyje tęsiasi pokalbiai apie miestų kaitą

2026 08 25
Saulius Grybkauskas

Istorikas S. Grybkauskas: apie tai, kaip veikė komunistų partija, kartais mažai žino net istorikai

2026 08 19
Žemės ūkis

Tiesioginių išmokų avansas ūkininkams: kada, kiek ir kam?

2026 08 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Marija apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Naivus klausimas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Vincas Kalava apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
Kitas straipsnis
Žalgirio arena | kaunas.lt nuotr.Žalgirio arena | kaunas.lt nuotr.

Šalia „Žalgirio“ arenos atsiveria nauja pramogų erdvė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai