Metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei, kaip ji galėtų padėti tą gerovę kurti.
Kalbos klubas turi ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Jo idėja gimė siekiant geriau suvokti kalbos fenomeną, jo įvairiapusiškumą, išmokti naudotis visomis kalbos teikiamomis galimybėmis. Siekiant šių tikslų, reikia kalbėti ir apie kitas kalbas, jų įtaką lietuvių kalbai bei kultūrai ir (arba) lietuvių kalbos įtaką kitoms kalboms bei kultūroms.
Kalbos klubas tęsia pokalbį apie sanskritą ir kviečia daugiau sužinoti apie jo ryšį su lietuvių kalba. Kalbos klubo+ pašnekovas – žurnalistas, režisierius ir keliautojas Rimantas Bružas. Jį kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.
Sanskrito ir lietuvių kalbos panašumas atveria erdvę naujoms kalbos (kalbų) istorijos interpretacijoms. Tačiau ne mažiau svarbus ir etnokultūrinių bei sociokultūrinių artefaktų gretinimas. Kultūrinė bendrumo per kalbas idėjų apytaka taip pat gali būti labai įdomi. O ji apipinta net kelionių romantika ir nuotykiais: vien ko verta istorija apie tarpukario žymaus keliautojo Antano Poškos veiklą Indijoje. Keliautojui suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas, 2014 metais universitete jam atidengta atminimo lenta. A. Poškos interesų lauke buvo ir sanskrito studijos. Žurnalistas R. Bružas su bičiuliu Aurimu Mockumi pakartojo A. Poškos žygį motociklu į Indiją. Ar tikrame gyvenime žinia apie kalbų panašumą suveikė kaip istorinės atminties paieškų, kūrybos, mokslinio pažinimo variklis?
Pokalbis Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje pasisuko ir apie kitus įdomius dalykus.
Kokį ryšį turi sanskritas ir Lietuvos baikeriai? Ką Kybartuose veikė vienas žymiausių zoroastrizmo šventikų, teologų, kalbininkų, istorikų Jivanis Jamšedis Modis ( جیوانجی جمشیدجی مُدی)? Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalba?
O jei rimtai, pokalbis apie tai, kaip ir kodėl kalbų populiarumas, kontaktai, mokymasis, studijos sukuria sociokultūrinę pridėtinę vertę. Pokalbio dalyvis – keliautojas Antanas Poška, kurio gyvenime kalbos, o ypač gimtoji lietuvių, esperanto ir sanskritas, turėjo lemtingą reikšmę.
Pokalbio rengėjai pažadėjo ir įdomiausių sanskritui skirtų leidinių, saugomų Nacionalinės bibliotekos fonduose, parodėlę.
Kalbos klubo+ dalyviai tikisi, kad jų pokalbis pagyvins šiuo metu gerokai apmirusius sanskrito ir lietuvių kalbos ryšių tyrimus. O tai savo ruožtu stiprintų išskirtinį ir istoriškai atpažįstamą Lietuvos, kaip šalies, kurioje kalbama artima sanskritui kalba, prekės ženklą.
Kalbos klubas +. „Sanskritas ir lietuvių kalba“:
Jau ir Alkas lt raso antrastes Delfi lt stiliumi ?
Tokiais atvejais labai praverstų PAANTRAŠTĖ. O joje gali būti ne tik šio teksto tema, bet kad ir pažadas ateičiai.
“Kodėl Indijoje XXa. pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalbą?” Šiuo atveju “kalba”- vienaskaitos vardininkas. Ar čia reikalinga nosinė? Taip pat parašyta ir tekste? Reiškia tai ne spaudos klaida…Kuo remiantis rašomas – vien. vardininkas – kalbą?
„Sanskritas ir lietuvių kalba“ O kokios tautos kalba yra sanskritas ? Sanskritų ?