Vykstant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa svarbu stebėti žmogaus emocinę būklę, laiku gebėti atpažinti patiriamus jausmus, sekti jų atsiradimo ir vystymosi raidą. Lietuvoje bus kuriamas naujoviškas, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis jausmus matuojantis prietaisas.
Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje savižudybių skaičiumi, sergamumu alkoholizmu ir depresija. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus 100-tui tūkstančių gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – sergančiųjų skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų.
Nepakankamas žmogaus jausmų pažinimas ir dėmesys jiems, gali turėti neigiamų pasekmių tiek individo, tiek visos visuomenės vystymuisi. Patiriami neigiami jausmai gali nulemti įvairių tiek fizinių, tiek psichologinių ligų vystymąsi, darbingumo sutrikimus.
Siekdamos prisidėti prie šių problemų sprendimo, Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnyba kartu su Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia ikiprekybinį pirkimą, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą (Jausmomatį), skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus.
„Mūsų tarnybos kuriama technologinė sistema („Jausmomatis“) seks ilgalaikes jausmų kitimo tendencijas. Prietaiso pagalba atsiras galimybė atpažinti, stebėti bei analizuoti asmens emocinę būseną. Tikimasi, kad tai padės užkirsti kelią sveikatos, socialinių problemų formavimuisi, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą. Taip pat socialinėje srityje prisidės prie tokių svarbių problemų kaip savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos bei darbo našumo, kūrybiškumo didinimo ir migracijos mažinimo“, – teigė Ieva Jakonienė, Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos l. e. p. direktorė.
Siekiama užtikrinti galimybę prietaisą naudoti kuo plačiau: tiek namuose, tiek medicinos, slaugos, verslo ar mokslo įstaigose. Tokiu būdu tikimasi sukurti reikšmingą papildomą naudą visoms vartotojų grupėms: vaikams, bręstantiems jaunuoliams, suaugusiems asmenims. Prietaiso sukuriama pridėtinė vertė yra sietina su sveikatos, socialinių, ekonominių problemų sprendimu ir prevencija.
„Pirkimo metu yra sudaroma galimybė perkančiajai organizacijai veikti ne tik kaip pirkėjai, bet ir kaip investuotojai. Ikiprekybinių pirkimu institucija iškelia problemą, o rinka (verslas ir mokslas) ieško tos problemos sprendimo. Intelektinė nuosavybė lieka rinkos dalyviui, todėl sukurtą gaminį pastarasis gali komercializuoti“, – teigia Sigutė Stankevičiūtė, MITA ikiprekybinių pirkimų žinovė.
Ikiprekybinis pirkimas – tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų įsigijimas siekiant sukurti naujovišką gaminį. Ikiprekybinio pirkimo procedūrą sudaro 3 etapai: naujoviško prietaiso koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, naujoviško gaminio prototipo sukūrimas, naujoviškojo prietaiso bandomosios partijos sukūrimas. Šių etapų bendra trukmė yra 26 mėnesiai. Ikiprekybinio pirkimo biudžetas siekia 665 tūkst. Eur su visais privalomais mokesčiais.
Pasiūlymų pateikimo terminas I-ajam etapui – iki 2020 m. gegužės 15 d. 10 val. 00 min. Pasiūlymai teikiami el. paštu: ikiprekybiniai@trakuppt.lt.
Be analogų? Už kokią sumą? Ar tikrai šiuo metu mums reikia?
Žinoma, reikia. Ir pinigų ras 🙂 Juk tai savaime suprantama!
O štai kai asmuo po operacijos išgrūdamas namo, o ten 5 dienas nesulaukia pagalbos, kai pablogėja jo būklė, tai irgi „suprantama” – juk, kai ligoninių darbą deramai finansuoti trūksta pinigų, tai trūksta ir lovų, ir personalo, ir deramos pooperacinės priežiūros, ir vaistų.
Bet negi dėl to jausmomačio atsisakysi. Taip romantiškai, taip nostalgiškai, benderiškai skamba…