Šeštadienis, 3 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Ar Pirmasis Bajerburgas buvo Veliuonos Pilaitėse?

www.alkas.lt
2020-03-15 16:00:28
136
PERŽIŪROS
0
Ar Pirmasis Bajerburgas buvo Veliuonos Pilaitėse?

Bajerburgas | kpd.lt nuotr.

Bajerburgas | kpd.lt nuotr.
Bajerburgas | kpd.lt nuotr.

Jurbarko viešojoje bibliotekoje istorikas dr. Vytenis Almonaitis paskaitoje „Pirmasis Bajerburgas: kur kryžiuočiai žadėjo įkurti užkariautos Lietuvos sostinę“ pristatė dvi nuomones apie šios Kryžiuočių ordino pilies išdėstymą. Pasak KPD Tauragės skyriaus vyriausiosios specialistės Margaritos Karūnienės, paskaita iškėlė klausimų, į kuriuos jurbarkiečiai norės dar daugiau atsakymų ar viešos diskusijos.

Istoriografijoje įsigalėjusi nuomonė apie Kryžiuočių ordino siekį įkurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiprią pilį – būsimą atraminę bazę Ordino žygiams į Lietuvą ir užkariautos Lietuvos administracinį ir religinį centrą – susijusį su maždaug 2 km į vakarus nuo Veliuonos, Nemuno ir Gystaus santakoje, esančiomis dviem kalvelėmis, vadinamomis Pilaitėmis. Kultūros vertybių registre nurodoma: „manoma, jog čia stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta bevardė pilis, kurią netrukus sunaikino lietuvių kariuomenės

antpuolis, kitų teigimu, čia randama Vokietijos imperatoriaus Liudviko Bavariečio 1336 m. statyta Bajerburgo pilis“. Kalvelės per šimtmečius nuniokotos gamtos bei žmonių veiklos: pietinė jų dalis nuplauta Nemuno potvynių metu, 1923-1925 m. čia buvo įrengtos laivų remonto dirbtuvės, 1944 m., traukiantis frontui, kasti apkasai. Pilies įrangą primena iš trijų likę du grioviai ir pylimai. 1965 m. archeologinių tyrimų, vykdytų archeologo Adolfo Tautavičiaus, metu vakarinės kalvelės aikštelėje aptiktas 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis su iš plytų mūrytos krosnies dalimis, rytinėje kalvelėje iki 2,4 m storio kultūrinis sluoksnis su čia stovėjusio medinio dviejų aukštų pastato fragmentais. Surinkta gausybė archeologinių radinių, kurie Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpį.

V. Almonaitis tradicinę nuomonę apie Pirmojo Bajerburgo pilies vietą Pilaitėse grindė Ordino kronikose nurodytu atstumu nuo Veliuonos pilies, tuo bandydamas nuneigti dr. Gintauto Zabielos mintis apie šios pilies išdėstymą Plokščių piliakalnyje, esančiame Nemuno kairiajame krante ir nutolusiame nuo Veliuonos apie 6 km. V. Almonaitis teigė, kad iš keliolikos kryžiuočių pilių tik viena buvo nepasiekiama vandeniu, o Plokščių piliakalnį pasiekti gan sekliu Vaiguvos upeliu būtų buvę neįmanoma, juolab, kad šaltiniai nurodo, jog statybai medžiagos buvo plukdomos laivais.

G. Zabiela mintį, kad sostine numatyta pilis turėjo būti stipri, o Pilaitėse stovėję pastatai negalėję talpinti mažiausiai 200 karių įgulos, grindžia A. Tautavičiaus archeologinių tyrinėjimų išvadomis. Tyrimais nustatyta, kad pagrindinis pastatas tebuvo 11 m pločio ir 13 m ilgio, o nuplauto vakarinio pastato likusi tik dalis, todėl jo dydžio nustatyti nėra galimybės. G. Zabiela abejoja, ar jis galėjo būti 40-50 m ilgio, kadangi pilaičių dydis retai kada būna didesnis kaip 10×10 m. Itin didelė Plokščių piliakalnio aikštelė galėjusi sutalpinti gausią įgulą. Šiuos argumentus V. Almonaitis atremia, nurodydamas, jog Plokščių piliakalnis menkai įtvirtintas, o buvusios piliavietės šalia Veliuonos likusi tik dalis (gal net mažesnioji), kita nuplauta Nemuno potvynių. Pilis, pasak mokslininko, – tai ne tik kalvelės, bet ir buvę trys grioviai su trimis pylimais. Nuo Pilaičių krašto iki antrojo pylimo yra 85 m, o jo ilgis siektų apie 290 m, trečiojo pylimo ilgis – apie 370 m. Tokioje pilyje, V. Almonaičio manymu, 200 karių įgula galėjusi tilpti.

G. Zabiela nurodo, jog A. Tautavičiaus archeologinių tyrinėjimų metu rasti apie 900 strėlių antgalių, 4 arkbalistų strėlių antgaliai, taip pat keli akmeniniai sviediniai liudija apie tvirtovės užėmimą per šturmą ir jos sudeginimą (rasti aukštoje temperatūroje sukietėjusio molio gabalai, degėsių sluoksnis). Kad pilis sudeginta priešų, liudija ir daug įvairiausių daiktų, rastų Pilaitėse. Tuo tarpu Pirmąjį Bajerburgą, kaip nurodo šaltiniai, strateginiais sumetimais sudegino pats magistras, tad daugelis vertingų daiktų iki gaisro turėjo būti iškraustyta.

V. Almonaičio nuomone, tyrinėjimų metu rasti daiktai yra daugiausia pilies įtvirtinimo statybiniai elementai – vinys, vyriai, apkalai, spynos, raktai ir pan. – tai nėra tie daiktai, kurie, patiems ruošiantis pilį padegti, būtų išrenkami.

Mokslininkas pabrėžė, kad sunkumų, nustatant kronikininkų aprašytų pilių vietas sudaro tai, jog kronikos buvo perrašinėjamos, trumpinamos, verčiamos į kitas kalbas gana laisvai, praėjus daugeliui metų po įvykių. Painiavos istoriniuose šaltiniuose įneša ir tai, kad kryžiuočiai ne vieną pilį vadino tuo pačiu vardu: ne vienas Bajerburgas, Georgenburgas, Marienverderis ir pan. klaidina tyrėjus. Taip atsitiko ir su Jurbarko apylinkėse taip pat moto tipo piliavietėje stovėjusia Georgenburgo pilimi, kurios paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Jurbarko miesto įkūrimo data – 1259 m. Atlikus detalesnius mokslinius tyrimus, Pirmasis Georgenburgas išdėstytas Vilkų Lauko, Spraudaičių piliakalnyje, vad. Veringa (Šilalės rajone). Taigi Kalnėnų piliavietėje, vadinamoje Bišpiliukais, stovėjusi pilis buvo gerokai vėlesnė. Pagal tai turėtų būti tikslinama ir Jurbarko įkūrimo data.

Jurbarkiečių klausimus, pastabas, pasidalijimą nuomonėmis vainikavo pasiūlymas surengti abiejų mokslininkų viešą diskusiją, kurios metu būtų išklausyti kiekvieno jų nuomonės ir argumentai. Įspūdis toks, kad jurbarkiečiai nesiruošia gera valia atiduoti Pirmojo Bajerburgo zanavykams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus
  2. Klaipėdos piliavietės teritorijos kasinėjimai pildo radinių lobyną
  3. Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose?
  4. Konferencijoje bus aptarti naujausi Vilniaus pilių tyrimai
  5. Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga
  6. Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus
  7. „Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video)
  8. S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  9. Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Darbo paieška
Lietuvoje

Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?

2026 01 03
Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės

2026 01 03
Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė sausio patikras

2026 01 02
Ginkluotė
Lietuvoje

2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą

2026 01 02
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

2026 01 02
Automobiliai
Lietuvoje

Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas

2026 01 02
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai

2026 01 02
Siuntos
Gamta ir žmogus

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti
  • Taigi apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
  • Naivus klausimas apie S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • Jonas J. apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?
  • S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • B. Jankauskas. Lietuvės baudžauninkės – Rusijos valdovės
  • P. Virgilijus. Kas Lietuvoje vyko prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo domėjosi, kokios bėdos juos slėgė?

Kiti Straipsniai

Įpilties piliakalnis

1933 m. Karo muziejaus rinkinių juostoje – garsiojo Įpilties piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai

2025 12 05
Mokomasis užsiėmimas Auksas ir teptukas Gintarės Grigėnaitės

„Migruojantis muziejus“ Juodkrantėje: pasakojimai apie kūrinių trapumą

2025 11 16
Aplinkos ministerija: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

Aplinkos ministerija: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

2025 11 13
Karmėlavos sankapio diržo krepšiai. Vytauto didžiojo Karo muziejaus eksponatas

Mada, kuri išliko per šimtmečius: Raudondvario pilyje atidaroma išskirtinė paroda

2025 11 13
Kepurė XVI-XVII a.

Istorinio veltinio paieškos, arba ką žinome apie veltinį iš archeologijos

2025 11 01
Zervynos. Etnokultūrinio kaimo tvarkybos ypatumai

Zervynos. Etnokultūrinio kaimo tvarkybos ypatumai

2025 10 15
Burbiškio dvare pristatyta atnaujinta paroda ir paskaita apie archeologiją

Burbiškio dvare pristatyta atnaujinta paroda ir paskaita apie archeologiją

2025 09 21
Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (II)

2025 09 20
S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

2025 09 18
Raginėnų piliakalnis

Burbiškio dvaro renginyje – dėmesys archeologiniams radiniams

2025 09 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti
  • Taigi apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
  • Naivus klausimas apie S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • Jonas J. apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
  • Tėkros žemaitis apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai