Pajūrio ir Varėnos pušynus užpuolus pavojingam miškų kenkėjui vienuoliui verpikui, pavasarį planuojama nupurkšti beveik 6 tūkst. ha miškų.
Purškimas – vienintelis būdas išgelbėti pušis nuo šio kenkėjo. Be to, tai leistų sustabdyti ir jo plitimą į sveikus miškus.
Siekdami įvertinti medžių kenkėjų daromą žalą ir būtinybę pradėti purkšti miškus, jų pažeistus plotus apžiūrėjo Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai.
Prognozuojama, kad dėl labai karštos ir sausos vasaros bei šiltos žiemos šis kenkėjas plis labai sparčiai. Pavasarį purškimai numatyti VMU Veisiejų regioninio padalinio Stalų ir Veisiejų girininkijose (1,6 tūkst. ha), Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių ir Perlojos girininkijose (1,9 tūkst. ha), Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės ir Nidos girininkijose (2,4 tūkst. ha).
Pernai Kuršių nerijoje buvo purkšti pušynai, kurių spyglius vienuolio verpiko vikšrai nugraužė 2018 metais. Ir šis purškimas, pasak VMU vadovo Valdo Kaubrės, pasiteisino. Jeigu tų pačių medžių spyglius kenkėjai nugraužtų pakartotinai, pušys neišgyventų, ir apie 400 ha nerijos pušynų išdžiūtų negrįžtamai.
Purškiant vienuolio verpiko židinius biologiniu preparatu, kuris veikia tik tam tikro augimo stadijos drugių vikšrus, nesunaikinami visi vikšrai, todėl, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, kokios buvo pernai, židiniai sumažinami, bet plinta toliau, todėl reikia pakartotinių purškimų kitais metais.
Šiemet VMT pakartotinai vykdys purškimus Juodkrantės ir Stalų girininkijose, kur verpikas vienuolis, nors ir nupurškus numatytus plotus, išplito į gretimus. Be to, aptikta naujų židinių tose vietose, kur jo anksčiau nebuvo.
Viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo užfiksuota prieš 25–30 metų. Tuomet kenkėjas miškuose buvo sunaikinęs net ir po medžiais augusią žolę. Mat verpikai vienuoliai gali maitintis ir eglių spygliais, iš bado ėsti net lapuočių medžių lapus.
