Kokie pasirinkimai šiemet laukia būsimų studentų? Į ką atkreipti dėmesį besirenkant ateities profesiją? Šalies švietimo atstovai teigia, kad nors šiemet švietimo sistemos reformos Lietuvoje ir nenumatomos, tačiau planuojamos net kelios naujovės.
Profesinių mokyklų proveržis
„Praėjusiais metais ypač išaugo stojančiųjų į profesines mokyklas studentų skaičius. Tai lėmė stiprus profesinio mokymo atsinaujinimas. Skirtas ne tik didesnis dėmesys mokymo programų pristatymui, bet ir pačių studijų programų tobulinimui. Šiandien profesinėse mokyklose suvirintojai, staliai ar konditeriai mokosi jau ne vien tik su įrankiais, bet ir su kompiuterinėmis programomis, moderniais robotais, simuliatoriais. Profesinis mokymas reaguoja į darbo rinkos ir asmens poreikius, todėl tobulina mokymo metodus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Viena iš aktyviai diegiamų naujovių, pasak jo, mokymasis pameistrystės forma, kai mokomasi darbo vietoje ir gaunamas atlyginimas už atliekamą darbą. Darbdaviams tai suteikia galimybę apmokyti būsimą darbuotoją pagal savo poreikius.
Jis dalijasi, kad šiais metais įgyvendinta dar viena naujovė. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas etapas pradėtas organizuoti sausio pabaigoje bei tęsis iki vasario vidurio tam, kad pirmame kurse studijas aukštosiose mokyklose nutraukę studentai galėtų iškart pradėti mokytis profesinio mokymo įstaigose neprarasdami pusės metų.
Daugės valstybės finansuojamų studijų vietų
„Šiuo metu šalies darbo rinkoje trūksta specialistų, susijusių su gamyba, technologijų ir gamtos mokslais – matematikų, fizikų, chemikų, inžinierių, informacinių technologijų žinovų. Darbdaviai ir valstybė jau nebe prašo, o tiesiog maldauja tokių žmonių. Valstybė netgi skiria finansuojamas studijų vietas, todėl studentams už šių krypčių studijas mokėti nebereikia. Tačiau moksleiviams ne taip svarbu studijų programos, garantuojančios nemokamą mokslą, gerą atlyginimą ir užtikrinančios darbo vietą. Jie renkasi tai, kas jiems atrodo patraukliausia, nepaisant to, kad rinka perpildyta socialinių mokslų, politologijos, teisės, kūrybinių industrijų studijų programų absolventais“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Šią tendenciją atspindi ir stojančiųjų statistika – 2019 m., po ketverių metų kritimo, į viršų vėl smarkiai šoktelėjo stojančiųjų į socialinius mokslus skaičius.
Pasak G. Sarafino, anksčiau į šias studijų programas stodavo maždaug 38 proc. jaunuolių, šiemet – 43 proc. visų stojančiųjų. Tuo tarpu stojančiųjų į inžinerines studijų kryptis skaičius per penkerius metus sumažėjo net 2,6 karto. Taip pat sumažėjo ir stojančiųjų į žemės ūkio studijų programas skaičius.
„Dažnas jaunuolis sėkmingą profesinį kelią sau užkerta jau dešimtoje klasėje, kai renkasi disciplinas. Atsisakant fizikos, chemijos ar informatikos, smarkiai apribojamos galimybės rinktis studijų programas iš platesnio spektro specialybių. Taip lieka tik lengviausias kelias – stoti į socialinių mokslų kryptis, į kurias galima įstoti net ir besimokant prastai. Tad raginčiau 10 klasėje neatsisakyti sudėtingų disciplinų, nes jos atveria kur kas daugiau durų baigus mokyklą“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Viskas apie tai, kaip teisingai ir tikslingai pasirinkti mokymosi kryptį, studijų ir jų programų naujienas, savanorystės ir kitas mokymosi galimybes tiesiai iš pirmų lūpų – jau vasario 6–7 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Studijos 2020“. Pašnekovas, pasakodamas apie laukiančius pokyčius, priduria, – 2020 metais numatomas valstybės finansuojamų vietų studijų programose augimas. Jeigu anksčiau būdavo 50 proc. valstybės nefinansuojamų vietų ir 50 proc. valstybės finansuojamų, tai svarstoma galimybė šį santykį pakeist į 70 proc. valstybės finansuojamų vietų ir 30 proc. nefinansuojamų.
Populiarins mokytojų profesiją
Siekiant sustiprinti pedagoginių studijų patrauklumą, naujovės studijų fronte numatomos ir universitetuose. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete (VU) šiemet pristatoma sustiprinta mokytojų rengimo programa.
„Tikimės, kad pedagoginių studijų patrauklumą padidins ir šiemet skiriamos stipendijos tiems, kurie rinksis būti mokytojais. VU naujojoje sustiprintoje mokytojų rengimo programoje stojantieji galės įgyti visapusišką, šiuolaikiškam mokytojui reikalingą tarptautinio lygio išsilavinimą. Jie lavins užsienio kalbas, gilinsis į skirtingas gamtos mokslų disciplinas, istoriją, geografiją, etiką“, – sako VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.
Internetas studijų programos neišrinks
Vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Studijos 2020“ šalies moksleiviai, tėvai, mokytojai ir studentai galės susipažinti su dominančiomis studijų programomis. Taip pat – gauti profesionalias konsultacijas iš pirmų lūpų, išbandyti išmaniuosius simuliatorius ir modernias technologijas, apsilankyti renginiuose, dalyvauti dirbtuvėse bei „3×3 krepšinio turnyre“, kurį organizuoja studijų ir karjeros partneris KALBA kartu su Vusterio universitetu (University of Worcester). Parodoje dalyvaus virš 180 Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų, kalbų mokymo bendrovių, Lietuvos verslo įmonių.
„Atsidūrę tolimesnio gyvenimo kelio pasirinkimo kryžkelėje, jaunuoliai neretai ieško atsakymų internete. Tačiau esame tikri, kad gyvas kontaktas su mokymo ir verslo įstaigų atstovais, moksleivių ir studentų organizacijų nariais, karjeros konsultantais gali padėti moksleiviams apsispręsti, kokį tolimesnį karjeros kelią pasirinkti ir kaip kurti savo ateitį. Be daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio, šiais metais paroda turės ir naujienų. Viena jų – parodos metu gvildenama tema „Mokymasis visą gyvenimą“, kviesianti visus norinčius tobulėti ar keisti profesiją, taip pat – dalyvauti nemokamose karjeros modeliavimo dirbtuvėse“, – sako LITEXPO parodų projektų vadovė Saulė Jančiauskė.
Pirmiausia džiugu, kad išaugo stijančių į profesines studijas skaičius. Nes iki šiol įsitvirtinęs požiūris, jog kiekvienas turi baigti aukštąjį mokslą. Tikrai to nereikia. O didžiausias absurdas, kai baigęs universitetą jaunuolis po to baigia profesinę technikos mokyklą ir dirba kvalifikuotu darbininku. Kodėl iš karto to neapsirinkus? Kodėl prieš tai reikia baigti visiškai nepopiliąrią, pvz., kokią nors socialinių mokslų specialybę?
Didžiulė problema yra ir ta, kad labai dažnai jauni žmones net negalvoja apie tai, kuo dirbs baigę universitetą. Jiems svarbu tik gauti universiteto diplomą. O studijuoti renkamasi tuos mokslus, į kuriuos įstoti ir studijuoti lengviausia. Tai itin dažnas atvejis ir itin dažnai nemotyvuotų studentų pasirinkimu tampa socialiniai mokslai. Manau, kad tokio pobūdžio stojimą paskatina ir absurdiškas šauktinių kariuomenės sugrąžinimas. Tiesiog dalis vaikinų taip išvengia šaukimo.
Išvada viena – TURI BŪTI GEROKAI SUGRIEŽTINTOS PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FIANSUOJAMAS VIETAS SĄLYGOS. Dabar jos gana nesunkiai įveikiamos, daug įvairių “landų”.
Tad ar mūsų šalis yra tokia turtinga, kad ketverius ar net šešerius (bakalauro plius maigistro studijos) valstybės lėšomis rengti nemotyvuotus studentus, kurie net neplanuoja (ir stodami net neplanavo) dirbti pagal specialybę?
Beje, tai skatina ir emigraciją. Šešerius metus “prsitrynę” studijuodami nepopuliarią specialybę, po to jau nenori dirbti “mažesnės kvalifikacijos” darbų (tiesa, yra nemažai atvejų, kai būna atvirkščiai – po univerų renkasi profesines studijas). Bet dalis (ypač – merginos) nenori “sėdėti Maximos kasose” ir pan., tad renkasi emigraciją. O emigracijoje – kad ir valtytoja – uždarbis nemažas, pažįstami kuo dirbi nemato. Be to, ir psichologiškai lengviau – negriaužia sąžinės priekaištai, kad studijuoti pasirinkai neperspektyvią specialybę ir dabar nieko neuždirbi – juk kad ir valytoju uždirbi. O svečioje šalyje prestižinio darbo neistikėk. Tad taip save ir guodžia (esu girdėjęs ir tokių paatviravimų).
Tad šati kiek mūsų valstybei ir visuomenei kainuoja neatsakingas požiūris į švietimą bei studijas…
P.s., Jei nieko nebus daroma, tai ir toliau “džiaugsimės” socialinių mokslų populiarumo sparčiu augimu 🙂 O valstybei reikalingos net ir gerai apmokamos bei perspektyvios specialybės ir toliau nieko nedomins. Imkime pavyzdį iš Azijos šalių. Ten jaunimas bet ko tikrai nestudijuoja. Į viską žvelgia labai pragmatiškai ir brandžiai galvoja apie savo ateitį (pažiūrėkite, kokias specialybes, kad ir pas mus, renkasi iš Azijos šalių atvykę jaunuoliai). Tikrai ne kokias sociologijas ar politologijas.