„Tik dėl piratavimo Lietuva tapo vakarietiška ir ištrūko iš Rusijos kultūrinės įtakos“, – taip pasisakė vienas iš tyrimo apie knygų piratavimą dalyvių. Tačiau visai kitaip šį reiškinį mato leidėjai. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkų dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Vinco Grigo atliktas tyrimas „Šiuolaikinis knygų piratavimas Lietuvoje: skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūris“ – pirmas bandymas pažvelgti į knygų piratavimą Lietuvoje ne tik leidėjų ar autorių, bet ir skaitytojų akimis.
Tyrimai rodo – Lietuvoje piratavimas plačiai paplitęs
Nelegalūs knygų sklaidos kanalai Lietuvoje turi gilias šaknis: knygų kontrabanda XIX–XX a. buvo viena pagrindinių priemonių prieš rusifikaciją, o 1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, piratavimas padėjo sparčiau susipažinti su Vakarų kultūra. Tačiau, anot Lietuvos leidėjų asociacijos prezidento Remigijaus Jokubausko, „toks didelis knygų piratavimo mastas Lietuvoje kaip tik rodo, kad mes dar ne iki galo ištrūkome iš Rusijos įtakos“.
„2016 m. torrent P2P technologijomis paremtose failų dalijimosi ir mainų svetainėse atsisiuntimo analizė atskleidė, kad populiariausios šalys, kuriose dauguma interneto vartotojų lankosi nelegalaus turinio naudotojų svetainėse, buvo Latvija, Bulgarija ir Lietuva. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuro 2019 m. duomenimis, 45 proc. Lietuvos jaunuolių, norėdami pasiekti skaitmeninį turinį, sąmoningai naudojasi nelegaliais šaltiniais – tai yra aukščiausias rezultatas Europos Sąjungoje“, – ataskaitoje teigia tyrimo autoriai.
Lietuvoje šiuo metu aktyviai kovojama su nelegaliu turiniu ir piratavimu. Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija vykdo įvairias veiklas, nukreiptas prieš piratinio turinio svetaines, užsiima jaunimo švietimu, kuris turėtų užkirsti kelią piratavimui.
Pagrindinės piratavimo priežastys
Dažniausia autorių ir skaitytojų įvardyta knygų piratavimo priežastis priklauso nuo leidėjų – tai legalių elektroninių knygų ir jų įsigijimo būdų trūkumas, tačiau patys leidėjai pabrėžia kitas priežastis: prieigą prie nelegaliai platinamų knygų platformų ir ekonominius veiksnius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek skaitytojams, tiek autoriams trūksta žinių apie tai, kokia atsakomybė gresia naudojant nelegalų turinį ar patiems užsiimant piratavimu.
„Daugelis autorių ir leidėjų mano, kad viena pagrindinių nelegalių knygų naudojimo priežasčių yra nepakankamas supratimas, kas teisinga, o kas ne, naudojant autorių teisių saugomus kūrinius. Anot jų, vyrauja nuostata, kad paimti knygą iš knygyno nesumokėjus – vagystė, o atsisiuntimas iš piratinės platformos yra tik neatidėliotino informacijos poreikio tenkinimas“, – pasakoja dr. V. Grigas.
VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi piratines knygas, yra maža legalių elektroninių knygų pasiūla ir jų įsigijimo galimybių trūkumas. Skaitytojai dažnai renkasi nelegalius šaltinius, nes taip galima greičiau pasiekti knygas, ten yra didesnė jų įvairovė: „Žvelgiant į tyrimo rezultatus galima matyti sąsajas ir su vadinamąja sovietine vogimo kultūra, kai pasisavinti daiktą (šiuo atveju – knygą) iš valstybės ar verslo buvo laikoma ne vagyste, o labiau didvyrišku aktu ir kova už teisingą visuomenę“, – teigia dr. A. Gudinavičius.
Dar vienas piratavimą skatinantis veiksnys, kurį atskleidė tyrimas – knygų kainos. Daugelis autorių, leidėjų ir skaitytojų sutaria, kad elektroninės knygos turėtų kainuoti iki 10 eurų, o spausdintos – iki 15 eurų.
„Lietuvos leidėjų asociacijos atlikta analizė parodė, kad vidutinė knygos kaina yra 13,80 euro. Taigi knygų kainos turėtų būti priimtinos, nes neviršija pokalbių metu minimų knygų kainų ir patenka į autorių, leidėjų ir skaitytojų numatytas ribas. Tačiau jeigu įvertintume knygų kainų ir pajamų santykį Lietuvoje, pamatytume, kad turime vieną mažiausių knygų įperkamumo rodiklių Europoje. Lietuvos šeima už mėnesio pajamas galėtų nusipirkti vidutiniškai 82 knygas, tuo tarpu, pavyzdžiui, Lenkijoje – 147, o Olandijoje – beveik 400“, – realią situaciją aiškina dr. V. Grigas.
Piratavimas priimtinas ir kai kuriems autoriams
Dr. V. Grigo teigimu, kai kurie skaitytojai tiki, kad jei knygos, ypač bestseleriai, gautos nelegaliais keliais, tai nepadaro jokios žalos. Įdomu tai, kad tyrimo metu dalis autorių patys teigiamai įvertino faktą, kad jų knygos pirataujamos.
„Anot autorių, blogų knygų niekas nepiratauja. Daugelis jų pripažino, kad pragyvena ne iš knygų rašymo, nes autorių honorarai yra nedideli, todėl pagrindinis motyvacinis rašymo veiksnys yra skaitytojai ir žinojimas, kad knyga populiari, o ne potenciali finansinė grąža“, – tyrimo rezultatus komentuoja dr. V. Grigas.
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti ir leidėjų, autorių bei skaitytojų įžvelgiamus piratavimo padarinius. „Iš esmės visi respondentai sutiko, kad nelegalių knygų naudojimo padarinys yra mažesnės pajamos leidėjams, pardavėjams ir autoriams, tačiau tai suteikia daugiau skaitymo galimybių, knygų pavadinimų pasirinkimo skaitytojams. Nė vienas skaitytojas (tik keli leidėjai ir autoriai) nepaminėjo ekonominės naudos naudojant nelegalias knygas“, – sako dr. A. Gudinavičius.
Mokslininko manymu, interpretuojant daugelio skaitytojų ir dalies autorių teiginius galima daryti išvadą, kad jų finansinė situacija niekaip nepasikeistų, jei piratavimas išnyktų.
„Tik leidėjai tikėjo, kad jų pajamos šiek tiek padidėtų, jei piratavimas išnyktų. Daugelis autorių ir skaitytojų mano, kad išnykus nelegalioms knygoms žmonės tiesiog mažiau skaitytų, ieškotų kitų laisvalaikio praleidimo būdų arba atsirastų kitokių prieigos prie informacijos galimybių. Dalis autorių nemano, kad pradėtų rašyti daugiau, o dalis leidėjų nėra tikri, ar pradėtų leisti daugiau knygų išnykus nelegalioms“, – teigia dr. A. Gudinavičius.
Piratavimą sustabdyti galima tik ugdant visuomenę
Piratavimas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti neužtenka vienos priemonės ar vienos institucijos įsikišimo. Tyrimo autoriai teigia, kad šviesti žmones apie intelektinę nuosavybę ir piratavimo žalą reikia pradedant nuo savęs ir jaunimo.
„Reikia keisti vertybines nuostatas, dėti pastangas siekiant pakeisti požiūrį į nelegalių knygų naudojimą, asmens moralinį to supratimą, kad ir spausdintas, ir elektroninis turinys yra nuosavybė ir turi vertę. Gąsdinimais baudomis mažai ką galima pakeisti, tą rodo ir esama patirtis. Turi būti didinamas aiškumas, kodėl yra tokia ar kitokia knygų kaina – kai žmonės galvoja, kad kaina „neteisinga“, randa daugiau argumentų, kuriais pateisina piratavimą“, – sako dr. V. Grigas.
Be švietimo, svarbu ir tinkama, paprasta prieiga prie legalių el. knygų. Anot dr. A. Gudinavičiaus, būtina kurti patogias ir prieinamas skaitmeninių knygų skaitymo platformas, kaip daro muzikos (Spotify) ir filmų (Netflix) industrijos atstovai. „Svarbu, kad skaitytojai turėtų didesnę legalių el. knygų pavadinimų pasiūlą lietuvių kalba. Dalis knygų pirataujamos vien dėl to, kad jų nebėra prekyboje. Paprasta ir patogi internetinė prieiga prie pasibaigusio tiražo knygų, kurios nebespausdinamos arba nebeparduodamos, sumažintų knygų piratavimo mastą Lietuvoje“, – pritaria ir dr. V. Grigas.
