Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 2019 m. gruodžio 10 d. priimtas Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai, 3 proc. – partijų kandidatų sąrašams ir 5 proc. – jungtiniams kandidatų sąrašams, lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą. Kaip nurodo ekspertai, didesnio partijų skaičiaus Seime nereikėtų sieti su didesne teisėkūros kokybe ar geresniu demokratiniu atstovavimu.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda, pridūręs, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.
Pasak Prezidento, bet kokie įstatymų pakeitimai, nuo kurių gali priklausyti rinkimų baigtis, turi būti priimami atsakingai, gerbiant konstitucinius principus ir atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas. Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, kurią saugoti padeda nustatomi atitinkamo dydžio rinkimų slenksčiai.
Be to, šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius naują teisinį reguliavimą, Seimo rinkimų slenksčiai būtų žemesni, negu savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Priimant įstatymą nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sprendimas keisti Seimo rinkimų įstatymą, likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų, prieštarauja gerajai rinkimų praktikai, kaip ji apibrėžiama Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais, dokumentuose.
Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų teisinį reguliavimą, daugiamandatėje rinkimų apygardoje mandatai paskirstomi partijų kandidatų sąrašams, kurie surenka ne mažiau nei 5 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, ir jungtiniams kandidatų sąrašams, kurie surenka ne mažiau nei 7 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
cit.”Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sprendimas keisti Seimo rinkimų įstatymą, likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų, prieštarauja gerajai rinkimų praktikai, kaip ji apibrėžiama Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais, dokumentuose.” .Kai klausimas pakimba ties išlikimu Seime po ilgamečio darbo ,manęs tokios pastangos aplamai nestebina ..Šiais metais jau buvo vienas bandymas įteisinti valstybės renta ilgas kadencijas Seime praleidusiems seimūnams, tik ar visuomenė tam pritaria tai dar didelis klausimas . Kaip man tiek ši tiek pastaroji idėja tik biudžeto pinigu švaistymas, valdžios privilegijos negali tapti dar gi paveldimos . Prezidentūra teisingai pažymėjo ..Savivaldos rinkimams tos pataisos netaikomos , o juk savivaldose ir yra didžiausios problemos su demokratijos įvairove .
Toks veto visų pirma prieštarauja Nausėdos deklaruojamam gerovės valstybės principui. Kokia čia gerovė valstybėje tokiu atveju, jeigu varžoma galimybė, kad dalies rinkėjų balsas skambėtų, būtų reiškiami interesai, kaip jų rinkto Seimo nario mandatą turinčio asmens. Tokiu atveju įstatyme turėtų būti pasakyta, kad partijų, koalicijų gauti balsai atmetami, jeigu jų gauta mažiau negu pagal rinkimų rezultatus reikalinga vienam mandatui gauti.
Jokie Prezidento čia vardijami gąsdinimaisi iš esmės nėra verti to, kad dėl jų būtų galima varžyti rinkimų demokratijos, gerovės valstybės principus, jie yra iš sovietinės valdymo praktikos. Kuo ji baigėsi žmonių daugumai, tarp jų ir Prezidentui, šiuo atveju derėtų prisiminti…
tada reikia aplamai panaikinti rinkiminius barjerus . Juk už borto ir per praeitus rinkimus į Seimą liko apie 19 pr. parašų rinkėju neatstovaujamą ..pagal siūloma formule papildomai būtu perskirstytos dar dvi Seimo nario vietos, nuo tu 70 vietų daugiamandatėse .Klausimas ar tokia formulė aplamai ka nors sprendžia .O kaip su tais kurie aplamai neina balsuoti .,? kas atstovauja tylinčia Lietuvą .?
Tai, ką siūlau, praktiškai ir yra barjerų, kad tapti išrinktu, panaikinimas. Balsuojama būtų už konkretų asmenį ar kelis, tarkim tris, ir tas balsas būtų laikomas gautu tiek asmens, tiek grupės, kuriai jis priklauso. Kas dėl atstovavimo principo, kuriuo grindžiama demokratija, tai jis apskritai yra atgyvenęs – nefunkcionuojantis. Į valdžią turi būti einama su tikslu deramai valdyti šalį ar savivaldybę kaip tokias, o ne ką nors atstovauti atsiradus valdžioje. Atstovavimo principu grindžiamas valdymas, yra seniai virtęs demagogija. Visuomenės gyvenimas techniškai ir moralinių, ideologinių nuostatų prasme nuo to laiko, kai jos valdymesi įsigalėjo demokratinis atstovavimo principas, yra pasikeitęs iš esmės. Vietoje partijų turėtų rastis protų, turtinių, darbo interesų, gyvenimo būdų ir pan. grupės, o rinkimai virsti šių grupių varžytuvėmis dėl proporcingos dalies į teisę valdyti, vertinant jas pagal asmenų protingumą, žvelgiant į šalies, savivaldybės valdymo dalykus sistemiškai. Rinkimų įstatymas yra seniai keistinas iš esmės šia linkme. Nausėdai rengiantis prezidentauti, matyt, tai deramai nerūpėjo.
Sukonkretinus Jus siūlote grąžinti senas sovietines tarybas .. Sunku ką nors čia pakomentuoti .
Kur čia yra tas siūlomo pakeitimo sovietumas, – matyt, nesuvoki kas yra buvę sovietiniai rinkmiai iš esmės…
Ta ir noriu Tamstai priminti , vienpartinė politinė sistema būtent ta ir reiškia .. pilna visuomenės atstovavimą deputatais nuo skirtingu visuomenės sluoksniu .
Kaip minėjau, kandidatuojant į valdžią turi būti einama ne atstovauti, o demokratiškai ir išmintingai valdyti sluoksnuotą visuomenę, vairuoti valstybę kaip jos laivelį pasaulio žmonijos vandenyne. Tai – joks viepartiškumas, o kokybiškai nauja demokratijos ir pliuralizmo principų išraiška politikoje.
Pirmiausia, seime neturėtų būti nerinktų – sąrašinių. Jei seimo narys po pirmosios kadencijos nebeišrenkamas taip pat neturėtų būti seime. Kiekvienas aukščiausias valstybės pareigūnas ,teisėjas ar seimo narys privalėtų parašyti savo ir savo tėvų išsamias biografijas ( kol dar tauta visai neišnaikinta ), kad žmonės matytų ką renka.
Dar pridurčiai, kad tokie asmenys parašyti privalėtų ne tik savo tėvų, bet ir sutuoktinio tėvų biografijas arba nors jų vardus ir pavardes.
Dar ir senelių, taip pat pirmos, antros ir prečios eilės pusbrolių ir puseserių. Ir iš viso turėtų pateikti savo geneologinį medį, maždaug nuo LDK laikų. Kad visus giminėje prisidirbusius būtų galima nustatyti! 🙂
Gali taip būti, bet tai nebūtų demokratiška, nes ilgainiui įsitvirtintų kokios trys partijos: konservatoriai, socdemai ir liberalai.
Teoriškai įmanoma, kad per vienmandates patektų iš esmės tik vienos partijos atstovai, nors už juos balsavo itin mažai rinkėjų.
Tad demokratiją vertybe laikantis žmogus turėtų reikalauti, kad šalyje būtų tik proporcinės sitemą (sąrašai) ir kuo mažesni barjerai leidimui atstovauti.
Ir tai vadinasi “demokratija”…
Dauguma Europos valstybių taiko mažesnius slenksčius ir taip nebijo marginalų, kaip mes. Tai puiku, jei slenkstis mažesnis. Tuomet į parlamentą pateks daugiau politinių jėgų, bus plačiau atstovaujami rinkėjai. Juk tai svarbu demokratijai.
Asmeniškai man tai visiškai neaktualu, nes rinkimuose visuomet balsuoju už tą partiją, kuri lengvai įveikia bet kokius slenksčius. Tačiau norėčiau, kad Seime būtų ir koks vienas kitas tautinių jėgų atstovas (žinoma, ne per daug, o tik vienas kitas), kad ir jų balsas būtų išgirstas, kad ir tautinės jėgos galėtų dalyvauti Lietuvos ateisities kūrime.