Lapkričio 19 d., antradienį, 18 val. teatre „Vilniaus klasika“ (Vytenio g. 6, Vilnius) renginiu „Už didžią Tiesą“ bus paminėtos poeto, partizano, literatūros kritiko, vertėjo, „Ateities“ redaktoriaus Broniaus Krivicko 100-osios gimimo metinės.
Minėjime dalyvaus ir pranešimus skaitys: „Broniaus Krivicko raštų“ sudarytojas, filologas Virginijus Gasiliūnas, doc. Rita Tūtlytė, istorikė Luka Sinevičienė. Broniaus Krivicko poeziją skaitys aktoriai Giedrius Arbačiauskas ir Tomas Šečkus. Renginį ves aktorius Gediminas Storpirštis.
„Ateities“ redakcija šį rudenį paskelbusi dainuojamosios poezijos konkursą kvietė moksleivius ir studentus labiau susipažinti su Broniaus Krivicko kūryba, išgirsti, ką jis asmeniškai kalba laisvėje gimusiems ir užaugusiems jauniems žmonėms. Atsiliepė nemažai jaunųjų kūrėjų – studentų ir moksleivių iš Vilniaus, Kauno, Zarasų. Minėjime konkurso laimėtojai Adomas Mechovičius, Vincas Vaitkevičius, Ieva Baronaitė, Rugilė Staskevičiūtė, Živilė Mackevičiūtė ir Arnas Pelakauskas.
Minėjimo rengėjai – „Ateities“ žurnalo redakcija. Bronius Krivickas dar besimokydamas Biržų gimnazijoje aktyviai įsijungė į ateitininkų veiklą, o būdamas antro kurso studentas 1938-1939 m. redagavo „Ateities“ žurnalą.
B. Krivickas gimė 1919 lapkričio 17 d. Pervalkuose, Pasvalio valsčiiuje. Studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, įįsijungė į „Šatrijos“ korporacijos veiklą, ten susipažino su Eugenijumi Matuzevičiumi, Kaziu Bradūnu, Nyka Niliūnu, Vytautu Mačerniu. Vincas Mykolaitis-Putinas buvo B. Krivicko diplominio darbo vadovas ir ketino jį pasirinkti savo asistentu.
1945 m. B. Krivickas pasirinko partizano kelią, įsijungė į partizanų būrį, veikusį Nemunėlio Radviliškio apylinkėse ir Skaistkalnės miškuose, kur jau partizanavo du jo broliai. 1948-1949 m. buvo partizanų būrio vado pavaduotojas. Porą žiemų praleido bunkeryje, įsiruoštame žmonos tėvų sodyboje Tylinavos kaime, netoli Suosto. 1951–1952 m. priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, buvo srities Visuomeninės dalies viršininkas.
Bunkeriuose jis ne tik redagavo partizanų spaudą („Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“), išvertė per 70 V. J. Getės eilėraščių, bet būtent šiuo laikotarroiu jis atsiskleidžia kaip poetas. B. Krivickas partizanaudamas pasirinko „Vilniaus“ slapyvardį, bet daugelis jį vadindavo „Literatūros profesoriumi“.
Žuvo 1952 m. rudenį, Raguvos miške, kai buvo išduotas KGB užverbuoto Aukštaitijos partizanų vado J. Kimšto-Žalgirio. Buvo palaidotas Putiliškiuose, Raguvos valsčiuje.
***
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė B. Krivicko 100-osioms gimimo metinėms skirtą virtualią parodą „Bet stoviu išdidus aš prieš likimą“ atskleidžiančią jo gyvenimo ir veiklosakimirkas nuo studijų metų iki žūties 1952 m. rudenį:Bronius Krivickas
UŽ DIDŽIĄ TIESĄ
Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos
Ir kausiuos visados vardan šitos tiesos,
Ir paskutinį lašą karšto kraujo
Išlašinsiu dėl jos,
Nes ji yra per sunkią kančią gimus
Iš ryžto, siekių ir kovų manų,
Tartum šviesus ir didis nujautimas
Ištryškusi virš sielos ūkanų
Ir kylanti dangop, tartum krištolo bokštas,
Ir siekianti žvaigždžių, tartum liekna pilis,
Ir šviečia viršum jos taip lauktas ir taip trokštas
Neaiškios ir rūsčios Dievybės spindulys.
Dėl jos einu tarp gretų pirmutinių
Ir ugnimi sau ginklą užtaisau
Ir puolu sūkurin žiaurių kautynių
Ir paskutinį šovinį palieku sau.
Gerai žinau, kad priešas trokšta mano kraujo, –
Kitaip manos tiesos negali jis užmušt.
Todėl kovoj be gailesčio jį kauju
Ir abejingu šaltumu.
Einu pro kruvinąjį priešą,
Kada jis, nusmerktas mirtin,
Pasigailėti melsdamas, rankas dangun ištiesia
Ir ima broliais savo budelius vadint.
Skaisčiai ir kruvinai tiesa manoji žiba,
Pašventinta mirties ir priešų, ir draugų,
O aš, įtikintas jos grožio ir didybės,
Belaukdamas jos išsipildymo, degu:
Nors reiktų bristi gilią kraujo jūrą,
Gaisrais padanges išrašyt naktim, –
Vis tiek pasauly ji laimėti turi:
Tiesa, kur dega Dievo kibirkštim.
1945