Spalio 7-8 d., minint Pasaulinę architektūros dieną, jau penktąjį kartą Lietuvos architektų rūmai drauge su VGTU Architektūros fakultetu bei šiais metais prisijungusiu Kultūros paveldo departamentu, surengs tarpdisciplininę mokslinę-praktinę konferenciją „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“.
Per penkerius metus plečiasi konferencijoje diskutuoti šia tema norinčiųjų profesijų ratas: prie architektų jungiasi teisininkai, istorikai, sociologai, geografai, paveldo ir kriminalistikos ekspertai, o šiais metais ir gausus būrys socialinių partnerių (įvairių valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių). Svarbus šių metų kokybinis pokytis – konferencijoje užsienio pranešėjai pasidalins tarptautine patirtimi.
Šiais metais konferencijos dalyviai pagrindinį dėmesį skirs bendradarbiavimo skatinimui saugant kultūros paveldą ir gerinant aplinkos kokybę, tarpdalykinio (ir tarpinstitucinio) susikalbėjimo didinimui. Tikimasi, kad dvi dienas truksiantis renginys, kurios programą sudarys konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių dalys, taps puikia bendradarbiavimo platforma aptariant aktualijas bei strategijas ir ateityje.
Pirmosios dienos programą sudarys trys pranešimų sesijos.
Pirmąją sesiją „Kultūros paveldo iššūkiai“ pristatys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kurios metu bus pateikiamas integruotas architektų ir archeologų požiūris į paveldo restauravimą ir išsaugojimą, būdai kaip iš naujo galima panaudoti istorinius pastatus. Pranešimus šiais klausimais skaitys tyrėjai iš Jungtinės Karalystės D. H. Tombakas (D. H. Tomback), Šveicarijos B. Dubosonas (B. Dubosson), Italijos G. Minutoli, A. Arigeti (A. Arrighetti), o sesiją vainikuos diskusija (moderatorius A. Jomantas).
Antrąją sesiją „Integruotas požiūris į kultūros paveldą planavimo kontekste“ pristatys Vilniaus universitetas drauge su Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu. Dr. V. Janušauskaitė savo pranešime kels klausimą, ką visgi reiškia integruotas požiūris saugant urbanistinį paveldą, R.Vaičekonytė-Kepežinskienė pateiks patarimus, kuriais reikėtų remtis siekiant integralios kultūros paveldo apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslų Lietuvoje, o S. Bugiene drauge su Ž. Šimkute pažiūrės į temos praktinio taikymo aspektus. Diskusiją moderuos prof. M. Drėmaitė.
Baigiamojoje pirmosios dienos sesijoje „Modernus paveldas. Apskaita, atranka, apsauga“ konferencijos partneris Lietuvos architektų sąjunga kvies diskutuoti tiek apie teorinius, tiek ir apie praktinius moderniojo paveldo vertinimo ir pritaikymo aspektus: nuo bendresnių atrankos ir atskirų vertės aspektų išplėtojimo iki konkrečių paveldo objektų šiuolaikinio pritaikymo. Pranešimus skaitys A. Černiauskienė drauge su dr. M. Mankumi, prof. R. Palekas bei dr. D. Čiupailaitė-Višnevska (Wiszniewsk) su A. Štelbiene. Sesijos diskusiją moderuos doc. L. Nekrošius.
Pirmą konferencijos dieną bus pristatyta ir naujovė – stendinių pranešimų sesija (kuruoja VGTU Architektūros fakultetas). Šis dalyvavimo formatas inicijuotas siekiant surasti glaudesnį bendravimą tarp architektūros tyrėjų, projektuojančių architektų ir bendruomenių. Antrąją dieną vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu per konkrečius atvejus ieškosime (susi)kalbėjimo būdų ir galimybių.
Konferencijos rengėjai ir partneriai kviečia diskusijai visus, kuriems rūpi kultūros paveldo vertė visuomenei, skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą tarp kultūros paveldo savininkų, vietos bendruomenių ir valdžios institucijų, architektų ir paveldo ekspertų bei tyrėjų.
Konferencija vyks spalio 7-8 d., pirmadienį-antradienį, 9 val. „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“ (Antakalnio g. 17, Vilnius) ir bus transliuojama internetu, Lietuvos architektų rūmų youtube kanale.
Konferencijos rengėjai: Lietuvos architektų rūmai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Tiesioginė transliacija:
Konferencijos diskusijose norėčiau iškelti klausimą, kodėl Architektūrinio paveldo statusą Palangoje turinti Birutės kalno koplyčia iki šios dienos nėra atvira turistams apžiūrai iš vidaus – vitražai su LDK Didžiosios kunigaikštienės Birutės vaizdu, juk, turi būti žiūrimi iš vidaus, o ne iš išorės. Durys užrakintos. Turizmo firmų dėmesio ši koplyčia dėl to netraukia ir Birutės parko direkcija, kurios žinioje yra koplyčia, dėl to negauna įplaukų. Gal Palangos miesto merui čia dera įsikišti, nes gėda prieš iš užsienio atklydusius turistus, kai, sutikus vasarą kalne, teko aiškinti, kad gal užraktas durų sugedęs, gal dėl stogo varvėjimo negalima įeiti. Pinigai tiesiog mėtosi savivaldybei po kojomis, bet dėl aplaidumo jų niekas nepaima. Atrakinkite duris, Mere, tai privatus sektorius kur kas greičiau už visus jūsų valdininkai koplyčios lankymą sutvarkys.