A.Ažubalis. Baltiška ekonominė diplomatija: aktyvumas – mūsų genuose

Jau prieš tūkstantį metų kronikose ir runų įrašuose stebėtasi kuršiais – viena iš turtingiausių mūsų protėvių baltų genčių. Užuot užsisklendę trobesiuose, kuršiai aktyviai ir drąsiai kūrė savo gerovę. Ginklu ir pirklystės talentu jie pelnėsi iš dėkingos Baltijos šalių geografinės padėties, kur susikirsdavo Šiaurės-Pietų, Rytų-Vakarų prekybiniai keliai.

Kalbėta, kad tai vikingauti nepailstanti gentis, kurios „bijo visi, netgi švedai“. Ši charakterio tvirtybė – tai ne tik kuršių, bet visų senovės baltų bruožas: ne veltui runose jie dažniausiai minimi aprašant nesėkmingus vikingų bandymus per mūsų žemes iš Šiaurės ir Vakarų dykai nusigauti į Rytus.

Laikai keičiasi, bet šiandien, kaip ir anuomet, Lietuva vėl kontroliuoja strateginę Baltijos šalių kryžkelę, o mūsų piliečiai, prisiminę tvirtą baltišką charakterį, įgyja progą realizuoti autentišką šalies raidos ir klestėjimo perspektyvą. Šiam tikslui turime tapti aktyvus tranzito, prekybos, investicijų ir inovacijų centras vieningame Baltijos ir Šiaurės valstybių regione.

Tranzito valstybė: LDK matmenimis 

Dabartinė Lietuvos ekonominė diplomatija regiono Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų prekybinius koridorius siekia paversti į Baltijos tranzitinę ašį suleistais stipinais.

Geras pavyzdys – Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos krovininio traukinio projektas „Vikingas“. Tai pigiausias ir ekologiškiausias tranzito tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų būdas. Su kasmet sparčiai augančiu krovinių srautu (šiemet padidėjusiu beveik pusantro karto) plečiasi produkcijos pardavimo rinkos, didėja vežėjų pajamos, Klaipėdos uosto ir logistikos centrų apkrovos. Projektas jau viršijo pradinius tikslus: Lietuvos diplomatijos dėka, prie jo spalio mėnesį prisijungė Gruzija ir Moldova; suinteresuotumą tranzitu per Lietuvą dabar atvirai rodo ir Turkijos, Bulgarijos, Azerbaidžano, netgi Sirijos bei Egipto atstovai.

Mūsų derybinės pozicijos yra palankios: galima sakyti, kad šiandien laikome raktus nuo ES vartų, skiriančių Skandinaviją nuo Rytų Europos ir Artimųjų Rytų. Juos atverdami, atveriame neišsekamą tranzito plėtros potencialą, kurį realizavus, legendos apie LDK valdovo Vytauto Didžiojo žygius nuo Baltijos iki Juodosios jūros ras atbalsį Lietuvos tranzito „imperijos“ perspektyvoje.

Baltiškų užmojų praktiškumą patvirtina ir kiti Lietuvos tranzito ašį kertantys tranzito takai. Pastaraisiais metais teko asmeniškai dalyvauti intensyviose derybose su strateginiais partneriais dėl nekarinių NATO krovinių vežimo į Afganistaną per Lietuvą. Sutarėme, kad jau šiais metais per Lietuvą būtų pergabenta 900 krovininių konteinerių.

Aptarnavimo ir logistikos paslaugos reiškia pajamas mūsų valstybei, tad dabar deramės ir dėl grįžtamojo tranzito iš Afganistano per Lietuvą.

Į baltišką tranzito ašį taipogi įsilieja „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ koridoriai. Sveikinu sėkmingą kolegos Eligijaus Masiulio iniciatyvą paskelbti pastarąjį projektą ypatingos valstybinės svarbos prioritetu. Diplomatinėmis priemonėmis spartindami šiuos darbus, laiduojame geresnį Europos Sąjungos ir Baltijos šalių susisiekimą bei realizuojame našesnių verslo santykių lūkesčius su Vidurio Azija. Šiuo tikslu derybose su Kazachstanu iškovotas ir kitas projektas, kuris buvo patvirtintas pastarojo Lietuvos Prezidentės vizito į Kazachstaną metu: spalio 25 d. į pirmąją kelionę Lietuvon išjudėjo krovininis traukinys „Saulė“.

Pabrėžtina, jog tai pirmasis – analogijų neturintis – tarpvalstybinis susitarimas dėl geležinkelio linijos, jungsiančios ES su tolimąja Kinija.

Dar vienas ilgalaikis Lietuvos tranzito prioritetas – mūsų inicijuotas „Rytų ir Vakarų transporto koridorius“. Bendradarbiaudami su Danija, Švedija, Vokietija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanu ir Kinija, siekiame Lietuvą paversti transporto ir logistikos sąsaga tarp Europos ir kylančių Azijos ir Juodosios jūros baseino šalių rinkų. Spalį patvirtinta, kad į projektą investuos ir ES, tad svajonė pakreipti Šilko kelią (ir pajamas) iš Tolimųjų Rytų į Lietuvą pradeda pildytis.

Naujais keliais – naujos rinkos ir investicijos 

Tvirtėjanti baltiška tranzito ašis itin reikalinga įgyvendinant kitą ekonominės diplomatijos prioritetą – pritraukiant investicijas bei skatinant Lietuvos verslo plėtrą naujose rinkose.

Kaip jau esu pabrėžęs, matome šviesias gilesnio ekonominio bendradarbiavimo vieningame Baltijos ir Šiaurės regione perspektyvas. Taip pat džiaugiamės glaudžiais verslo ryšiais su vienos iš pagrindinių investuotojų Lenkijos bei kitų ES valstybių atstovais. Kita vertus, Lietuvos diplomatinė parama verslui stipriai peržengia ES erdvės ribas. Pavyzdžiui, 2010 m. rengėme verslo misijas į tokias šalis kaip Kanada, JAV, Baltarusija, Japonija ir Jungtinė Karalystė. Tarp šiemetinių taikinių – į Lietuvos energetinius projektus investuojanti Japonija, Kinija, Kaukazo valstybės, Ukraina, Indija, Mongolija, Irakas, JAE. Vien per šį rudenį surengtos įvažiuojamosios misijos iš JAV, Izraelio, Austrijos, o lapkritį šį sąrašą papildys ir Suomija.

Aktyvumas – ne tik savame regione, bet ir kituose žemynuose – per pastaruosius metus akivaizdžiai padidino Lietuvos patrauklumą aukštos pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų kompanijoms. Padedant mūsų diplomatinėms atstovybėms, suorganizuotas triženklis skaičius susitikimų su užsienio investuotojais; inicijuoti 26 investiciniai projektai, iš jų 19 šiuo metu jau yra įgyvendinami. Pavyzdinis teigiamų tendencijų įrodymas – energetikos galiūnų iš JAV „GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ vizitas į Lietuvą bei kone 100 mlrd. dolerių metinės apyvartos korporacijos iš Japonijos „Hitachi“ sprendimas artimiausiu metu atidaryti atstovybę Vilniuje, žadant investuoti ne tik į energetiką, bet ir į medicininius tyrimus bei technologijas. Šį išskirtinį užsienio partnerių dėmesį privalome paversti ilgalaikėmis investicijomis, darbo vietomis ir pajamomis Lietuvos gyventojams.

Dar vienas piliečių gerovės didinimo įrankis – atvykstamasis turizmas. Šiemet diplomatinėmis priemonėmis žymiai padidinome turistinių vizų iš Kinijos į Lietuvą paklausą. Viena vertus, jau pats konsulinis aptarnavimas teikia pajamas į Lietuvos biudžetą: per pirmąjį š.m. pusmetį, lyginant su 2010 m., bendros už konsulines paslaugas surinktos pajamos išaugo per 7 milijonus litų. Kita vertus, tai skatina ir vietinio turizmo plėtrą.

Iš šios perspektyvos reikėtų vertinti šiandien stiprinamus ryšius su Persijos įlankos valstybėmis. Esame pradėję konsultacijas su Omanu, numatome jas plėsti su Kataru, Saudo Arabija. Taip pat planuojame Jordanijos ir Kuveito atstovų apsilankymą Lietuvoje. Tai padės pritraukti investicijų, rasti naujų žaliavų tiekėjų ir paskatinti vėsesnio klimato išsiilgusius turistus poilsiui rinktis Lietuvą. Potencialo yra, juoba kad šios šalys pačios rodo suinteresuotumą.

Aukščiau labai trumpai išvardinau kelias Lietuvos ekonominės diplomatijos veikimo kryptis, nuo kurių priklausys mūsų piliečių baltiška gerovė. Komentaro pradžioje simboliškai užsiminiau apie senovės kuršius, kurie, kaip rašo tūkstantmetės kronikos, garsėjo sukauptu „auksu ir žirgais“. Niekas nežino – galbūt jų turtai buvo pervertinti.

Be to, reikia pripažinti, jog istorija visiems protėviams baltams nepagailėjo išbandymų: kiekvieną duonos kąsnį reikėdavo kantriai ir sunkiai užsidirbti. Bet tai mus užgrūdino. O baltiška tvirtybė, energija, ir neužsisklęsti trobesiuose padėjusios sveikos ambicijos, kurias įamžino legenda virtusi istorija apie Vytauto Didžiojo kariauną ant Juodosios jūros kranto, šiandieniniame pasaulyje yra kaip niekad aktualios. Diplomatinėmis priemonėmis paversdami Lietuvą tranzito, prekybos, investicijų ir inovacijų centru, sukuriame galimybę mūsų piliečiams panaudoti savo stiprybes ir realizuoti tikruosius sugebėjimus.