Pirmadienis, 19 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

Kovoje su aplinkos tarša: Europa įdarbino energiją iš grūdų

www.alkas.lt
2019-09-13 13:15:57
82
PERŽIŪROS
0
Kovoje su aplinkos tarša: Europa įdarbino energiją iš grūdų

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.
Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.

Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančių išteklių direktyvoje nurodyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse atsinaujinantys ištekliai transporto sektoriuje turėtų pasiekti mažiausiai 10 proc., o iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. energijos išteklių dalies.

Elektromobilių Europos keliuose dar taip sparčiai negausėja, tad vairuotojai prie rodiklių gerinimo prisideda vartodami ekologiškesnius degalus. Naujausia studija skelbia, kad ES šalyse pastaraisiais metais sparčiai auga iš javų gaminamo etanolio, kuris yra įmaišomas į benziną, vartojimas. 2017 m. etanolio suvartojimas siekė 6,9 mlrd. litrų, pernai išaugo iki 7,08 mlrd. litrų, šiemet turėtų pasiekti 7,22 mlrd. litrų.

Švarus ir veiksmingas kuras

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, praėjusiais metais Lietuvos degalinėse keitėsi kuro rūšių žymėjimas: benzinas pradėtas žymėti su apskritime esančia raide E, kartu su skaičiais 5 ar 10, nurodančiais maksimalų biodegalų (etanolio) kiekį procentais esantį benzino ir etanolio mišinyje. Etanolis yra švarus ir labai veiksmingas, iš grūdų išgaunamas atsinaujinantis kuras, kuris tinkamas naudoti šiuolaikiniuose automobiliuose ir sunkvežimiuose. Etanolio naudojimas padidina variklio veiksmingumą, mažina oro taršą ir padeda kovoti su klimato kaita.

Europos etanolio asociacijos „ePURE“ prognozėmis, automobiliai su vidaus degimo varikliais išliks populiarūs ES valstybėse bent kelis dešimtmečius, tad benzino ir etanolio mišinys E10 yra veiksmingas būdas sumažinti tokių automobilių išmetamų šiltnamio efektą ir sveikatos problemas sukeliančių dujų kiekį.

Etanolio veiksmingumas susijęs su jo fizinėmis savybėmis. Jis aušina automobilių variklius dvigubai veiksmingiau nei benzinas ir padaro variklių darbą našesniu. Šis pokytis padeda sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį, tad kuo daugiau etanolio sumaišoma su benzinu, tuo didesnė nauda aplinkai ir žmonėms.

Remiantis „ePURE“ duomenimis, etanolio naudojimas kure sumažina bendrą Europos transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 6 mln. tonų per metus, o tai prilygsta 4 mln. automobilių pašalinimui nuo Europos kelių.

Etanolio nauda aplinkai ir sveikatai

Anglies monoksidas (CO) ir anglies dioksidas (CO2) išmetamas dėl nepilno degimo. Naudojant benzino ir etanolio mišinį E10, kuriame yra didelis deguonies kiekis, šis kenksmingas CO ir CO2 išmetimas į aplinką gali būti sumažintas daugiau kaip 70 proc.

Be to, nepilnas variklio degimas taip pat išskiria nesudegusius angliavandenilius (HC). Tačiau naudojant kuro mišinius, kuriuose yra daugiau etanolio, galima sumažinti išmetamą HC kiekį.

Azoto oksidai (NOx) daro didelę įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai. NOx išsiskiria deginant degalus aukštoje temperatūroje. Etanolio ir benzino mišinys E10 gali sumažinti NOx išmetimą, nes garuodamas etanolis padeda sumažinti variklio temperatūrą.

Kuo daugiau mišinyje etanolio, tuo labiau mažėja išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis sukeliantis uždegimus ir oksidacinį stresą – vienus pagrindinių veiksnių sukeliančias astmą ar širdies ligas.

Pasaulyje dėl smulkių kietųjų dalelių poveikio (KD2,5) kasmet  200 tūkst. žmonių. Transporto priemonės išmeta daugiau kaip 15% visų kietųjų dalelių (KD) Europoje. Naudojant benzino ir etanolio mišinį E10, kietųjų dalelių išmetimas sumažinamas maždaug 80 proc.

Lietuviškas bioetanolis – iš vietinės žaliavos

Pasvalyje bioetanolį gaminančios bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas teigia, kad Lietuvoje pagamintas bioetanolis, palyginus su mineraliniais degalais, išskiria nuo 50 proc. iki 72 proc. mažiau anglies dvideginio. Lietuvoje pagamintas bioetanolis išsiskiria aukštais kokybiniais parametrais, jis – eksportuojamas į Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybes.

„Pildamiesi degalus, kurių sudėtyje yra Lietuvoje pagaminto bioetanolio, vairuotojai ne tik veiksmingai prisideda prie oro taršos mažinimo, bet ir kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai – grūdai etanoliui gaminti superkami iš vietinių ūkininkų, gamyba vyksta Lietuvoje, o tai reiškia naujų darbo vietų kūrimą, sumokamus mokesčius valstybei, užsakymus kitų ūkio sektorių bendrovėms, mokslo insitucijoms ir tyrėjams“, – pasakojo J. Polujanskas.

Įdomios  žinios apie etanolį

  • Iki Antrojo pasaulinio karo etanolis buvo plačiai naudojamas automobiliuose, tačiau po karo jį teko pakeisti pigesniu benzinu. Etanolis „sugrįžo“ po naftos krizės aštuntajame dešimtmetyje, kai jis buvo naudojamas siekiant sumažinti priklausomybę nuo naftos ir paveikti kainų svyravimą.
  • Dabar etanolis gali būti naudojamas ir kaip atskiras kuras, tačiau dažniausiai būna maišomas su benzinu įvairiais lygiais ir parduodamas kaip degalų mišinys. Kuras, kuriame yra etanolio, apima: E10 (iki 10 proc. etanolio), E85 (nuo 65 proc. iki 85 proc. etanolio) ir ED95 (95 proc. etanolio). Nors kuras, kuriame yra didelis procentas etanolio, parduodamas tik keliose šalyse, Europoje į visas benzinines transporto priemones galima pilti iki 5 proc. etanolio ir benzino mišinį, o daugiau kaip 90 proc. transporto priemonių, pagamintų po 2000 m., yra puikiai suderinamos su E10.
  • Europos Komisija ragina ES šalis ambicingiau vykdyti klimato įsipareigojimus ir teigia, kad jei valstybės nesistengs labiau – sunkiai pasieks 2030 metams numatytus atsinaujinančios energijos diegimo tikslus. Etanolio ir benzino mišinių naudojimas laikomas vienu iš būdų aktyviau kovoti su klimato kaita ir aplinkos teršimu. Taip pat, kadangi etanolis išgaunamas iš grūdų, jo naudojimas degalų pramonėje suteikia reikšmingos ekonominės naudos Europos ūkininkams.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
  2. Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais
  3. L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
  4. Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje
  5. Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų
  6. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  7. Europos ateitis priklauso nuo miestų prisitaikymo klimato kaitai
  8. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  9. Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
  10. Lietuvos mokslininkų sukurta biotechnologija leis kovoti su oro užterštumu
  11. Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie V. Sinica. Praregėjimai
  • Dalia Staškevičienė apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • +++ apie V. Sinica. Praregėjimai
  • Rimgaudas apie Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas lankysis Varšuvoje
  • Neringoje toliau plėtojamas dviračių takų tinklas
  • Vilniuje baigtas antrasis Trakų gatvės remonto etapas
  • Ūkininkams ir akvakultūros įmonėms – dar 15 mln. eurų lengvatinėms paskoloms

Kiti Straipsniai

Ugniagesys gesina Paryžiuje per riaušes liepsnojantį automobilį

V. Sinica. Praregėjimai

2026 10 19
Europos klimato pakto bendruomenės veiklos dalyviai gamtoje

Europos klimato paktas kviečia tapti ambasadoriais

2026 10 02
Stanislovo Buškevičiaus portretas migrantų eilės ir Europos alegorijos fone

S. Buškevičius. Imigrantai nuspręs Europos likimą

2026 09 21
Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
Ignas Vėgėlė Briuselio ir JAV valdžios pastatų fone

I. Vėgėlė. JAV kontratakuoja Europos leftizmą

2026 07 16
Brandus miškas su senu medžiu ir aplink augančiais jaunais medeliais – gyvos miško ekosistemos simbolis

D. Greičiūnas. Miškas – ne medienos sandėlis, o gyvas ryšių pasaulis

2026 07 01
Pieva

Kiek verta gamta: Lietuvoje pirmą kartą apskaičiuota nematoma jos nauda

2026 06 30
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Europos parlamentas

V. Grigas: Europa privalo stiprinti dėmesį jauniesiems ūkininkams

2026 05 20
Stanislovas Buškevičius, už nugaros homofilai ir homofilės iškreiptais veidais ir su rusiška atributika

S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą

2026 05 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie V. Sinica. Praregėjimai
  • Dalia Staškevičienė apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • +++ apie V. Sinica. Praregėjimai
  • Rimgaudas apie Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai
  • Kęstutis K.Urba apie V. Sinica. Praregėjimai
Kitas straipsnis
Pokalbis „Tarp eilučių“: koks yra jaunimo požiūris į kultūros paveldą?

Pokalbis „Tarp eilučių“: koks yra jaunimo požiūris į kultūros paveldą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai