Liepos 16 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką. Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: Prezidentu Andžėjumi Dūda (Andrzejumi Duda), Seimo Pirmininku Mareku Kučinskiu (Mareku Kuchcinskiu), Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislawu Karczewskiu), Ministru Pirmininku Mateušu Moravietskiu (Mateuszu Morawieckiu) ir buvusiu premjeru Jaroslavu Kačinskiu (Jaroslawu Kaczynskiu). Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje.
Prezidentų susitikime bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį, šalių energetinės nepriklausomybės ir transporto infrastruktūros klausimams. Varšuvoje taip pat bus kalbama apie tarptautinius santykius: Rytų partnerystės ateitį bei Europos Sąjungos darbotvarkę.
Vykdamas į Varšuvą šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva ir Lenkija išlieka ne tik artimiausiomis kaimynėmis, bet ir glaudžiomis sąjungininkėmis, kurios puikiai supranta šių dienų uždavinius ir drauge siekia stiprinti mūsų žemyno ateitį, užtikrinti tiek savo regiono, tiek visos Europos saugumą ir laisvę.
Lenkija reikšmingai prisideda prie Baltijos šalių saugumo: įsitraukia į karines pratybas Lietuvoje, kartu dirba bendruose NATO projektuose, 8 kartus dalyvavo oro policijos misijose. Intensyvėja ir ekonominiai ryšiai – Lenkija yra antra Lietuvos partnerė pagal prekybą. Lenkiškos investicijos yra 6-oje, o lietuviškos investicijos kaimynėje šalyje 4-oje vietoje.
Šiais metais minime Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį, ES narystės 15-metį, Liublino unijos 450-ąsias metines, NATO narystės metines (Lietuva mini 15 metų jubiliejų, Lenkija – 20). Kitąmet bus minimos Žalgirio mūšio 610-osios metinės.
Programoje numatytas ir pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės ir Lenkijos Prezidento žmonos Agatos Kornhauser-Dudos apsilankymas pas specialiosios olimpiados sportininkus. Šis Lenkijos pirmosios ponios globojamas projektas skirtas treniruotėms ir varžyboms rengti žmonėms, turintiems protinę negalią.
Laikas tam Lenkijos klijavimuisi prie Lietuvos, kaip kokiam šlapiam lapui prie subinės, padėti tašką. Su Lenkija – tik paprasti kaimyniniai santykiai. Jokie artimesni santykiai su Lenkija nėra dėl ko nors Lietuvai reikalingi, o juo labiau nemanytina, kad jie galėtų būti istoriškai naudingi. Dėtis su Lenkija – tai reiškia gelbėti ją iš vienišumo, palaikyti jos tuštybės mandravojimą regione, Europoje “ant savo galvos”…
Būtent! Ačiū!
Per ŽR tik ir skamba „tautinės mažumos”! Kad ir kuris „influenceris” – apžvalgininkas, komentatorius, politologas – įsijungtų į pokalbį, tuoj pademonstruoja, kokie „specialistai” jie yra, ir kas iš jų išsamiai, ramiai, neskubėdamas išnagrinėjo sakinį po sakinio tarptautinius (ne Lenkijos!) dokumentus TM klausimu, ir juos PERPRATO, užuot automatiškai kartojęs paskui kitų chorą! Tada iš karto pasveiktų nuo tų „mažumų” ant liežuvio galo.
Teisingai Ozolas įspėjo – mūsų SERVILIZMAS ir kaimynė kelia mums pavojų. Kažkuris „specialistas” per ŽR ginčija, jog nacionalistinės Ozolo pažiūros jau „paseno” (dar vienas „pažangeiva”, „praeities šešėlių” vaikytojas!).
Taip, važinėdamas po PL, iš tiesų sutiksi sutiksi daugybę mielų, draugiškų žmonių. Tačiau politikų pozicija LT atžvilgiu visai kitokia – plėšri, agresyvi. Kita vertus, aplinkybėmis, kai tiems mieliems žmonėms tektų apsivilkti uniformas, jie tada kuo vadovausis – savo privačia simpatija Lietuvai, ar savo vadui? O jų vadų pozicija mums žinoma – sikorskiškai tamoševskiška.
Argi ne sutapimas, kad Nausėda vyks į Lenkiją diena po Žalgirio mūšio minėjimo.
Yra ir kiti žiūros kampai –
a) nepradeda darbo, iš „aukštesnės civilizacijos“ nurodymų negavęs;
b) nepradeda darbo neišžvalgęs, ar kaimynės politika vis dar laikosi tos pačios krypties, kad žinotų, kaip pačiam darbą strateguoti, kam ruoštis.
Gal pastaroji jau pagaliau atsisakė savo arogantiškų revanšistinių užmojų, nepagrįstų pretenzijų dėl neegzistuojančios „tautinės mažumos“.
O gal c) – apie kurio turinį net nepagalvojam?
O kodėl ne į Latviją! ???
Manau, kad Lietuvą ir Latviją sieja ypatingi santykiai (esame balstai), tod būtų puiku ir simboliškai jei pirmasis vizitas būtų skirtas Latvijai.
Tikrai nesu prieš Lenkiją – tai taip pat mums draugiška šalis, su kuria turime palaikyti glaudžius santykius. Bet tokių darugiškš šalių Šaiurės, Vakarų Europoje yra ir daugiau. O Latvija mums – išskiertinė.
P.s., Oponentai argumentuotų praeities istoriniais santykais (unija). Tačiau jie vertintini nevienareikšmiai. Ir, manau, atnešė Lietuvai daugiau žalos, nei naudos.
Puolimas tęsiamas – keistų ?mokslininkų gerų norų pavidalu:
10–12. Kuo mums kenkia griežtas kalbos reguliavimas?
lrt.lt/mediateka/irasas/2000074276/10-12-kuo-mums-kenkia-grieztas-kalbos-reguliavimas
„ Itin griežtas lietuvių kalbos reguliavimas, be to, kad verčia mus susigūžti, dar ir atgraso nuo kalbos mokslo. Taip mano JAV Ročesterio universiteto mokslininkė dr. Solveiga Armoškaitė. ”
Dar neseniai ?mokslininkas iš Slovėnijos šokinėjo naktimis iš baimės… Įdomu, kad mokslininkė nesusimąsto jog nori vienai iš seniausių ir gryniausių pasaulio kalbų (kiek tai buvo įmanoma) pritaikyti hibridinės, nežinia, kiek kartų su užgrobtų genčių kalbomis besikryžminusių kalbų slydimo į mutacijas kelią.
Dar nemačiau ir negirdėjau taip staigiai, kaip pastaruosius porą metų, garmančios žemyn viešosios kalbos, sklindančios net ir per NACIONALINĘ LRT! Vėžys vis toliau ropoja. Anksčiau kėlė pavojų svetimžodžių perteklius, šiais metais nesuvokiama, kas su lietuviškais žodžiais ir sakiniais daroma. Žodis lietuviškas, tačiau jis vartojamas nelietuviškomis prasmėmis. Eterio žvaigždės tokiu būdu intelektą ir išsilavinimą demonstruoja?
Nepatiko Saulė iš Rytų – visada rasis paslaugių geranorių, kas iš „Vakarų” ją atneš. O tikslas tas pat – kad jaunimas norėtų skradžiai prasmegti iš gėdos, kad lietuviškai kalba, arba kuo greičiau į Lietuvą anglų k. atvežtų… Ponios aiškinimai tikrai ne žinias ir išmanymą rodo.
Daugiau jos pasisakymų – lrt.lt/tema/solveiga-armoskaite
Kad paskatintų lietuvius LT kitataučiams išduoti pasus su nevalstybine k. įrašytomis pavardėmis, prezidentas Duda į susitikimą atvyks su įrodymu, jog Lenkijoje TIKROMS tautinėms mažumoms pasai išduodami su įrašais jų kalba – visų pirma viešų asmenų, pareigūnų politikų pasuose. Prezidentas įrodys, atvertęs savo pasą su jame aiškiai įrašyta pavarde Dūda.
Tas pat turi būti taikoma ir politikų, kilusių iš visų kitų PL pakraščiuose gyvenančių aneksuotų tautų pasams.