Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Karštos dienos gamtininkams: skubama užtikrinti saugią ateitį balinių vėžlių jaunikliams

www.alkas.lt
2019-06-22 07:00:16
0
Karštos dienos gamtininkams: skubama užtikrinti saugią ateitį balinių vėžlių jaunikliams

Balinio vėžlio patelė rausia duobutę kiaušiniams | Projekto rengėjų nuotr.

Balinio vėžlio patelė rausia duobutę kiaušiniams | Projekto rengėjų nuotr.
Balinio vėžlio patelė rausia duobutę kiaušiniams | Projekto rengėjų nuotr.

„Neatmenamais laikais, kai girių šalyje telkšojo neaprėpiamos balos, raistai ir pelkės, balų vėžlių buvo baisi galybė. Rytais jie, būdavo, susišūkauja, suplaukia į vėžlių susirinkimą, aptaria reikalus ir vėl išsiskirsto.

Bet metams slenkant balos seko, pelkes, raistus žmonės nusausino. Ėmė nykti ir balų vėžlių giminė. Jau tik kur ne kur, kokioje nuošalioje balelėje ar uždumblėjusioje ežero įlankoj, vėžlys begyveno.“ – gana vaizdžiai šių dienų realybę nupiešė lietuvių literatūrinių sakmių autorius Leonardas Gutauskas savo pasakų knygoje „Geležinė varlė“.

Baliniai vėžliai, iš tiesų, šiandien yra labai reta ir daugelyje ES šalių itin saugoma roplių rūšis. Lietuvoje jų populiacija tesiekia vos 500 individų. Visgi šiuo metų laiku apsilankius Dzūkijoje gali nusišypsoti sėkmė jį sutikti. Mat vėžlių patelės jau pasiruošusios savo metų kelionei migruoja iš vandens telkinių į sausumą ieškodamos tinkamos vietos kiaušinių dėtims. Joms į pagalbą skuba ir LIFE integruotojo projekto Naturalit gamtosaugos ekspertė – herpetologė Irma Maciulevičienė. Ji kasmet atšilus orams rūpinasi, kad rudeniop balų vėžlio giminė pasipildytų naujais nariais.

Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje gamtosaugos ekspertė kasdien apie 17 – 20 val., palikusi Veisiejų regioninio parko vadovės kėdę, vyksta į vėžlių patelių pamėgtas kiaušinių dėjimo vietas. Būtent tokiu paros metu į kelionę patraukia ir vėžlienės. Saulės gerai įšildomuose, smėlėtuose ir neaukšta žole apaugusiuose šlaituose jos išrausia iki 15 cm gylio kolbos formos duobutes, į kurias sudeda nuo 9 iki 20 kiaušinių (priklauso nuo patelės amžiaus). Šie ypatingai vilioja plėšrūnus, todėl siekiant apsaugoti kiaušinių dėtis nuo lapių, barsukų, usūrinių šunų nasrų tenka skubėti jas uždengti specialiu tinklu.

Trikrinamos visos vėžlių patelių migracijos vietos | Projekto rengėjų nuotr.
Trikrinamos visos vėžlių patelių migracijos vietos | Projekto rengėjų nuotr.

„Vyksta įnirtingos lenktynės.“ – linksmai pasakoja Naturalit projekto herpetologė, metaliniu tinklu kruopščiai dengdama naujai aptiktą dėtį. Ji šiais metais Veisiejų regioninio parko apylinkėse šitokiu būdu jau apsaugojo 18 dėčių. „Deja, dar dvi jau radau sunaikintas. Matyt, tapo gardžiu vietinių plėšrūnų delikatesu.“ – apgailestauja Irma Maciulevičienė. Pasak jos, kai kurias dėtis tenka dar ir aptverti aukštesne tvorele, nes pasitaikiusios briedžio ar pievose ganomų galvijų kelyje gali būti sutryptos. Esant šaltai ir mažai snieguotai žiemai, Irma Maciulevičienė kiaušinių dėtis dar papildomai uždengia pačios pasiūtais apklotais, kad vėžliukai nesušaltų ir laimingai sulauktų pavasario. Mat įprastai išsiritę po 3 mėn. vėžliukai lieka dėtyje ir pirmąją savo žiemą žiemoja joje.

„Šiemet kiaušinių dėjimo procesas dėl nepalankių oro sąlygų yra kiek užsitęsęs. Praėjusiais metais šitokiu metu jau buvau uždengusi 18 dėčių, 3 dėtys buvo išvežtos į Kauno zoologijos sodą, o 3 – radau jau sunaikintas (iš viso buvo 24 dėtys). Na, o dabar jau trečia savaitė kaip kasdien tenka skubėti apvažiuoti teritoriją ieškant naujų dėčių ir, panašu, dar savaitę aktyviai teks tą daryti“. – pasakoja Irma Maciulevičienė. Pasak jos, balinių vėžlių apsauga Lietuvoje vykdoma stengiantis nesutrikdyti gamtos dėsnių: „Iš tiesų, saugome gamtą per daug neįsiverždami. Jei matome, kad dėtis buvo natūraliai pažeista, pavyzdžiui, dėl lietaus, nepuolame jos draskyti. Tačiau pastebėję dėtį viduryje pievos ar ant kelio važiuojamosios dalies, ją iškasame ir per 24 valandas skubame pristatyti į Kauno zoologijos sodą, kuris geranoriškai juos priima ir sudaro tinkamas sąlygas vystymuisi. Vėliau, išsiritusius ir paaugusius vėžlių jauniklius sugrąžiname į gimtuosius namus.“

I. Maciulevičienė pirmiausia apžiūri teritoriją | Projekto rengėjų nuotr.
I. Maciulevičienė pirmiausia apžiūri teritoriją | Projekto rengėjų nuotr.

Tiesa, pasitaiko, kad tenka gelbėti ir per anksti išsiritusius vėžlių jauniklius. „Rudenį jiems pradėjus lįsti iš po žemių, kyla grėsmė, kadangi vėžliukai gali nespėti sustiprėti ir tinkamai prisitaikyti žiemojimui. Visgi praėję metai vėžliukų giminėje buvo gyvybingi.“ – pasakoja Naturalit projekto herpetologė. Pasak jos, pavasarį į Veisiejų regioninio parko teritoriją sugrįžo 62 iš 73 išvežtų ir Kauno zoologijos sode pražiemojusių mažylių. Dar 142 vėžliukai pavasarį iškeliavo į vandens telkinius iš dėčių. Tai tikrai įspūdingas skaičius, žinant, kad iš 100 išsiritusių vėžliukų natūraliai išgyvena vos vienas. Be to, populiacijos didėjimui įtakos turi ir jų biologinės savybės, nes vėžlių patelės lytiškai subręsta tik apie 15 gyvenimo metus. Taigi jų įsitvirtinimui reikalingas gana ilgas laiko tarpas.

Nors baliniai vėžliai gana baikštūs gyvūnai, visgi žmogaus kaimynystės nesibaido. Pasitaiko, kad ir kiaušinių dėtis sodybų kiemuose palieka saugoti. Taigi Veisiejų regioninio parko darbuotojai ypatingai daug laiko skiria bendravimui su vietos gyventojais. Ne vienas ūkininkas apsiima juos globoti ir geranoriškai prisideda prie jų apsaugos tvarkydami balinių vėžlių buveines. Visgi tebeliūdina neapgalvoti žmogaus veiksmai. Irma Maciulevičienė pasakoja, kad žmonės, nežinodami, kad šie gyvūnai natūraliai gyvena Lietuvoje, vis dar ima į rankas migruojančias vėžlių pateles, tempia jas, jau įveikusias gana ilgą kelią, atgal į kūdrą, nešasi namo. Taip pat neapgalvotai pasielgia į natūralią aplinką paleisdami namie auginamas invazines vėžlių rūšis. Naturalit projekto herpetologė pastebi, kad vis dar labai reikalingas visuomenės švietimas.

Gamtininkai | Projekto rengėjų nuotr.
Gamtininkai | Projekto rengėjų nuotr.

Balinis vėžlys yra aplinkai jautrus gyvūnas. Jam reikalingi ne tik du skirtingi vandens telkiniai:  žiemojimui renkasi gilesnius, apžėlusius ir neužšąlančius miško ežerėlius, vasaromis poilsiauja uždumblėjusiuose ir žolėmis apaugusiose kūdrose, vadinamose balose, aplink kurias driekiasi pievos. Irma Maciulevičienė pastebi, kad dauguma balinių vėžlių gyvenamų vietovių yra paskelbtos Natura 2000 tinklo teritorijomis, kurių išsaugojimui skiriamas didžiulis dėmesys. Veisiejų regioninio parko darbuotojai kasmet įdeda daug pastangų tvarkydami šias buveines, kadangi neganomos pievos greit apauga krūmais ir medžiais, dėl sovietmečiu atliktos melioracijos džiūsta vandens telkiniai. Naturalit projekto gamtosaugos ekspertė džiaugiasi, kad atlikti gamtotvarkos darbai (balų kasimas, ganymas, šienavimas ir kt.) svariai prisidėjo prie balinių vėžlių populiacijos padidėjimo. „Prieš dešimtmetį čia buvo priskaičiuojama vos 6 geležinių varlių dėtys. Šiandien situacija tikrai gerėja.“, – teigia ekspertė. Be to, iškastomis balomis vėžliai sėkmingai pasidalino ir su kitomis retomis ir nykstančiomis varliagyvių rūšimis. Jose kartu prieglobstį rado tritonai, medvarlės, raudonpilvės kūmutės.

Taigi saugodami Natura 2000 tinklo teritorijas, saugome gamtiniu požiūriu vertingiausias miškų, pelkių, pievų ir vandenų buveines, kurios supo Lietuvos gyventojus nuo senų laikų. Matyt, ne veltui Leonardas Gutauskas ir sakmes apie geležinės varlės ilgaamžiškumą kūrė.

Lietuvoje įgyvendinamas LIFE projektas  „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ Nr. LIFE16 IPE/LT/016 (LIFE-IP-PAF-NATURALIT) yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei Natura 2000 valdymo srityje. Projektu siekiama įvykdyti šalies įsipareigojimus, susijusius su bendrais ES aplinkosaugos politikos tikslais, todėl komandą sudaro įvairių sričių gamtosaugos ekspertai, tame tarpe ir herpetologas. Didžiąją dalį projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė ES LIFE programa. Veiklos numatomos įgyvendinti iki 2027 metų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Turėtų didėti balinių vėžlių populiacija
  2. Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
  3. Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
  4. R.Baškytė. Atviras laiškas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
  5. Asvejos regioniniame parke vyks konferencija apie saugomas teritorijas
  6. Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
  7. Metelių regioninio parko naujos parodos simbolis – balinis vėžlys
  8. Neštis namo laukinių gyvūnų jauniklius – nusikaltimas gamtai
  9. Ką daryti susidūrus su nelauktais kaimynais – šikšnosparniais?
  10. Gamtosauga, kuri apsimoka
  11. Pavilnių regioniniame parke apsilankė Europos Komisijos atstovai
  12. Gamtininkai džiaugiasi šaltu oru
  13. Šventė „Vidur girių 2018“ kviečia pavasarį švęsti Dzūkijos gamtoje
  14. Gamtininkai kviečia bekelės sporto mylėtojus į susitikimą
  15. Šį savaitgalį renginys gamtoje „Vidur girių 2019“ kviečia į Dzūkiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • apie bites apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Jonas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydui apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Rusiškas fatalizmas: apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

Kiti Straipsniai

Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Gandrų lizdas | roofer.com nuotr.

Ornitologai pataria, ką daryti radus paukščio jauniklį

2025 05 28
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Briedis

Laukiniai gyvūnai miesto gatvėse – kas atlygins padarytą žalą?

2025 05 24
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
INVA – invazinių rūšių informacinė sistema. verta žinoti! | vstt.lt nuotr.

INVA – svetimžemių rūšių informacinė sistema: verta žinoti!

2025 05 19
Gyvūnų perėja

„Rail Baltica“ linijoje – viena šiuolaikiškiausių gyvūnų perėjų

2025 05 11
Svetimžemės rūšys: kokios prevencijos galime imtis ir kokią paramą galime gauti? | am.lrv.lt nuotr.

Svetimžemės rūšys: ko iš anksto galime imtis ir kokią paramą galėtume gauti?

2025 05 03
Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

Gegužė – pavojingiausias mėnuo keliuose

2025 05 02
Kovų apsaugos perėjimo laikotarpiu būtina vengti bet kokio paukščių trikdymo | aad.lrv.lt nuotr.

Kovų apsaugos perėjimo laikotarpiu būtina vengti bet kokio paukščių trikdymo

2025 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • apie bites apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Jonas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydui apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Rusiškas fatalizmas: apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • skt. apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Joninių šventė Danės skvere

Joninių šventė Danės skvere

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai