Gegužės 28 d. ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė neeilinės svarbos dokumentą (Nutarimas. „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“), kuris, deja, pabuvo ryškokai padažytu balionėliu ant kurio „pakaušio“, nelyg, mėnulio nematomos pusės buvo užrašytas nepastebėtas ir neaptartas faktas iš Finmino svetainės užkampio – V. Šapoka 2019 m. skolinasi dar eilinius 3.1 mlrd.eurų. Čia būtų galima aptarimą ir pabaigti, tačiau yra keletas svarbių pastebėjimų „moralui“, kuriais pasidalinsiu.
Pirma, neracionalu svarstyti mokytojų, gydytojų… gaisrininkų algas, bet lygiagrečiai nekalbėti apie kainų pasiutpolkę, ne taip senokai aptarinėtą ir „Kauno dienoje“. Vyriausybė dangstosi „infliacija 2-3 proc.“, žmonės ją mato ir matuoja kitaip – daugelio produktų ir paslaugų kainos buvę litais virto eurais. Kitaip tariant, ne vienoje sferoje infliacija nuo euro įvedimo dėl aštuoneto žemiau išdėstytų veiksnių yra apie 350 proc.
Prieš metus nusiunčiau Prezidentui G.Nausėdai į SEB banką po mūsų pokalbio Mažvydo bibliotekoje dėl gerovės valstybės daugumai, apie kurią kasmet paskaitau paskaitėles Mykolo Riomerio universitete, koncepcijos svarbos, šia kainų šėlsmo tema tokį laišką, ponai, Maldeikiene, Jakeliūnai, Sinkevičiau:
„Kainų kilimo maistui ir plataus vartojimo prekėms Lietuvoje priežastis matau šias:
– Vyriausybės vykdė pensijų kompensavimą, NPD didinimą, algų kėlimą… tačiau didžiųjų prekybos tinklų oligopolis pajutęs visuomenės perkamosios galios padidėjimą vieningai sureaguodavo kainų pakėlimu
– nuo 2016 m. sausio 1d. prasidėjęs naftos kainų kilimas paskui save padidino dujų ir daugelio kitų prekių kainas
– emigracijos tempai ir, ypač, kaimo populiacijos nykimas mažino prekių pirkimo apimtis, ypač, kaimuose, nes sumažėjo pačių pirkėjų, o pelnus prekybininkai siekia žūt būt, išsaugoti bent jau tokius pačius
– pinigų masės rinkoje didėjimas, valdžiai didinant algas, pensijas, socialine išmokas bei lengvatas, rinkoje emigrantams remiant likusius dažniausia senyvo amžiaus artimuosius didino perkamąją galią ir paklausą
– turistų iš ES valstybių pagausėjimas ir jų pirkinių kiekio didėjimas, kadangi atpuolė valiutos keitimas. Turistų skaičius iš Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje 2015 m. išaugo 11,9 proc. Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. užsienio turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos Lietuvoje (kelionių kreditas) siekė 1,25 mlrd. eurų arba 5,4 proc. daugiau nei 2015 m.
– euro įvedimas paskatino prekybininkus didinti kainas jas apvalinant iki artimiausio sveiko eurų skaičiaus bei pasižvalgyti po kitų tolimesnių eurozonos valstybių kainas
– Europos centrinio banko vykdoma mažos infliacijos palaikymo politika, kadangi kainų mažėjimas yra itin nuostolingas prekybai ir gamybai
– Akcizų alkoholiui ir kitų mokesčių didinimas
Perdirbėjų oligopoliai taip pat smaugia gamintojus – ypač ryšku pieno gamyboje
Kokios yra reikalingos antioligopolinės priemonės?
- Lengvatos smulkiai prekybai – jos atgaivinimui konkurencijos didinimui.
- Palaipsnis sinchroniškas (1) didžiųjų prekybos tinklų rinkos dalies mažinimas
- PVM mažinimas, kad būtų amortizuojamas Lenkijos sukurtos „kainų žirklės“, kuriomis jie „kerpa“ ne tik mūsų ekonomiką. Mokesčių sistemų harmonizavimas ES lygmenyje yra viena aktualiausių problemų – D. Grybauskaitė nieko nedaro. Juo labiau elektriko išsilavinimą turintis L. Linkevičius (ES planuoja įvesti vieningą PVM… bei tam reikalingą bendrą Finansų ministrą).
- Praplėsti turgų laiką – pvz. Kalvarijų turgus dirba tik iki 15 val., o užsienyje iki vakaro.
- Uždrausti dirbti didiesiems prekybos tinklams sekmadieniais, kaip yra Izraelyje bei Belgijoje, ir ruošiasi įvesti lenkai.
- Drastiška priemonė – antikrizinis antioligopolinis pelno perskirstymo maisto grandinėse įstatymas.
- Antkainių viešinimas – Prancūzijoje, berods, bandyta.
„Kaktusų“, o ne kažkokių „tulpių“ paštas suveikė ir gavau atsakymą:
Gitanas Nauseda gitanas.nauseda@seb.lt
– Puiku!
Ačiū labai.
Kitaip tariant, ir vėl padidinus viešam ar kitam sektoriui algas bei kitas pajamas, prekybos tinklų oligopolis eilinį kartą pajutęs perkamosios galios visuomenėje padidėjimą užkels kainas ir vėl iš mokytojų-gydytojų emigravimo stabdymo bei visos teikiamos strategijos gausis „šnipštas“. Kiek tęsis tokie dalykai?
Pakankamai ilgai, kol kiti užsienio tinklai pajutę, kad Lietuvoje yra prekyboje su astronominėmis kainomis „aukso kasyklos“ nebandys čia pakonkuruoti ir natūraliai jos nekris. Tik ar nebus taip kaip su Vito Vasiliausko bankininkystės politika – „Revolutą“ įsileido, o kitus dvidešimt bankų esančių eilėje į „sidabro kasyklas“ – nebe. Žinoma, kad bus, kol tautai ir liaudžiai netruks kantrybė ir neįvyks, draugai, socialistinė revoliucija.
Antra, negalima fragmentiškai svarstyti ir statyti vežimą pirma arklio, Seimui pateikiant vien miglotos finansavimo perspektyvos ir labai jau „kukuraitišką“ spec.užduočių vicekanclerio D.Matulionio klerkų dokumentą be Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministrų (specialistų) įdirbio, kaip visada nuošalyje palikus ir akademinę bendruomenę. Kitaip tariant, ši strategija yra pateikta be pagrindo – Lietuvos ekonomikos efektyvinimo strategijos bei priemonių su visomis prognozėmis, pradedant užimtumo politika, kad kuo daugiau žmonių kurtų vertes ir mažėtų veltėdžių bei tranų, kaip ir Lietuvos valstybės biudžetų perspektyvos.
Teisingai pastebėjo Dainius Kreivys, kad Lietuvoje viešo sektoriaus biurokratų ar ne per 20 proc., kai kitur, Vokietijoje yra ir 10-18 proc., gerai išdėjo strategiją į šuns dienas ir pareikalavo finansų ministerio Gintarė Skaistė, tačiau, deja, Mykolas Majauskas šia intencija nepareikalavo interpeliacijų ir Seimo vadovybei, kuri įtraukinėja svarbiausius strateginius valstybės dalykus absoliučiai neparuoštus ir nepagrįstus ilgesnei perspektyvai į darotvarkę, kaip ir nesugebančiai sukoordinuoti veiklas vyriausybei su jos kancleriu – „buldogu policininku“ ir nepasiuntė jų visų rūkyti kanapių. Gal Simonas Gentvilas ir būtų dar davęs geros pylos, bet valdančioji dauguma nedavė jam kalbėti, tuo, beje, grubiai pažeisdama ir konstitucinę atviros visuomenės kūrimo nuostatą, ir demokratiją bei Konstitucijos straipsnį, draudžiantį persekioti už kritiką.
Moralas gi būtų toks: nors Seimo buldozeris nurijęs kritikos tabletę ir priskyrė paskirus L.Kukuraitį „kutensiančius“ ir gadinsiančius jam nervus komitetus
(Pagrindinis: Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Papildomas: Audito komitetas
Papildomas: Biudžeto ir finansų komitetas
Papildomas: Ekonomikos komitetas
Papildomas: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas)
tačiau nesuprato, kad svarba ir sisteminis mąstymas reikalauja bendro šių komitetų posėdžio, kad ir Kovo 11 salėje pasikvietus akad.R.Lazutką, prof.R.Kuodį ir bent tris ministrus, (jei be S.Skvernelio), labai rimtiems klausimams apie jų bendrą sąveikavimą ir veiksmų koordinavimą su tiesiogine LRT transliacija. Dabar gi bus kaip visada – komitetuose buldozerinės daugumėlės paplos katučių eiliniam strateginiam „balionėliui“ tyliai purkštaujant opozicionieriams, o birželio 25 d. Joninių proga padovanos tautai ryškaus popierėlio saldainiuką – algų didinimo strategiją, kuria, ji, vis tiek, soti nebus.
Betgi, tokiu būdu valdančioji dauguma LVŽS-LSDDP ne tik pati sau kasa duobę, bet ir visai Lietuvai. Nes kainos ir toliau kils, ir bus ne tik kaip pirmų braškių, po BREXIT‘o lietuviai ir toliau bėgs kuo toliau nuo tokios „berazumės“ valdžios, o valstiečiai liepą jau turės ne 150 tūkst. einančių už juos, bet gal jau tik 110.
Vardan tos Lietuvos, vertėtų visų trijų ministerių su ekspertais vizitus surengti į visas ar bent jau opozicines Seimo frakcijas ir gerai duoti pylos už sisteminio mąstymo nebuvimą, ministerijų klerkų ir vyriausybės kanceliarijos veiklų nesukoordinavimą – gają „balionų“ pūtimo praktiką. O tiesos momentas išryškės netrukus už gero mėnesio, kai paaiškės, kiek gi mokestinių eurų pririnkta į valstybės biudžetą. Tačiau, ar tai gali labai jau rūpėti valdantiesiems, jei FinMino svetainės užkampyje guli dar viena – šį sykį 3.1 mlrd.eurų priešrinkiminė paskola?
Kad nereikėtų imti paskolos, įvesti apyvartos mokestį – 25 %.