Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d., o pavėluotai – iki liepos 2 d.
Žemės ūkio ministerija, supaprastinusi tiesioginių išmokų taisykles, sumažino administracinę naštą pareiškėjams.
Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentų tik tuo atveju, jei plotų, kurių valdymo teisę būtina pagrįsti, dokumentų po einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nebus Valdų registre.
Nuo šių metų nebus tikrinamas piktžolėtumas, taip pat sušvelnintas Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų dėl draudimo auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus statesniuose kaip 12 proc. šlaituose pažeidimų traktavimas.
Kiti pokyčiai yra susiję su švelnesniu sankcijų traktavimu pareiškėjams, pretenduojantiems į susietąją paramą už vaisių bei uogų auginimą ir nenuėmusiems derliaus laiku, taip pat tokiais atvejais, kai bus nustatomas kitas nei deklaruojamas susietajai paramai gauti pasėlis.
Patikslinus posėlio deklaravimo tvarką, reikės nurodyti, ar posėlis susideda iš žieminių, ar iš vasarinių augalų. Posėliui pasirinkusiems vasarinius augalus žalinimo išmokos bus mokamos įprasta tvarka, tačiau deklaruoto žieminio posėlio vietoje kitais metais auginant žieminius augalus, praėjusiais metais žieminio posėlio plotas jau nebus laikomas tinkamu žalinimo elementu.
Nuo šiol daugiametes pievas bus galima deklaruoti tik praėjus 5 metams po ariamosios žemės deklaravimo atitinkamame plote.
Nuo šių metų taip pat pradedamas taikyti išmokų ribojimas, kai pagrindinė išmoka viršija 150 tūkst. Eur (deklaruojant apie 2 400 ha plotą), prieš tai atskaičiavus faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.
Kartu pateiktoje tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas, pienines karves ir ėriavedes.
Pateikti paraiškas turėtų ir tęsiantieji prisiimtus įsipareigojimus pagal ankstesnio laikotarpio Kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas ir (arba) veiklas, taip pat ekologinių ūkių valdytojai.
Paraiškas galima savarankiškai pildyti internetu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos, taip pat jos teikiamos seniūnijoje, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose.
2019 metams skirta bendra tiesioginių išmokų už plotus ir gyvulius suma sieks 483,68 mln. eurų (praėjusiais metais – 475,31 mln. eurų).
Numatomi preliminarūs vidutiniai išmokų dydžiai pagal atskiras paramos schemas: vienkartinė išmoka už plotus – 64 Eur už ha, žalinimo išmoka – 50 Eur už ha, pirmųjų hektarų išmoka – 58 Eur už ha, jaunojo ūkininko išmoka – 48 Eur už ha.
Preliminarūs vidutiniai numatomi susietosios paramos išmokų dydžiai: baltyminiai augalai – 50 Eur už ha, lauko daržovės – 344 Eur už ha, uždaro grunto daržovės – 210 Eur už arą, vaisiai ir uogos – 240 Eur už ha, sertifikuota javų sėkla – 15 Eur už ha, cukriniams runkeliams – 94 Eur už ha, melžiamos karvės – 107 Eur, pieninių veislių buliai – 79 Eur, o mėsiniai galvijai – 91 Eur.
