Žemė daugumai lietuvių jau nuo seniausių laikų buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Žemės valdymas, visais laikais buvęs svarbus, ne mažiau aktualus ir šiandien, o žmonijos evoliucijos procese keičiasi žemės naudojimo tikslai ir pobūdis.
Prieš kelerius metus apleistos žemės buvo daugiau nei 0,5 milijono hektarų. Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui nustačius apleistų žemių plotus pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo, rasta, kad apleista žemė Lietuvoje 2011 m. sudarė apie 0,3 mln. ha., t. y. apie 9 procentus visos žemės ūkio paskirties žemės, o šiais metais šios žemės plotai dar sumažėjo.
Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus. Siekiant sumažinti minėtuosius plotus, buvo imtasi teisinių priemonių, t.y. patikslintas Žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį apleistai žemės ūkio paskirties žemei nebūtų taikomas vertės mažinimo koeficientas, taip pat nebūtų nustatomas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt/a arba 100 Lt/ha) pereinamuoju laikotarpiu, tuo sukuriant prielaidas ir paskatas apleistos žemės plotams mažėti, nustatytas reikalavimas turėti galvijų, siekiant gauti išmokas už pievas ir ganyklas, sugriežtintos GAAB reikalavimai ir t.t.
Taip pat skatinama nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę apsodinti mišku. Šiuo metu jau apie 30 tūkst. ha žemės ploto yra apsodinta mišku, o žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, gaunat paramą iš Europos Sąjungos programų, išaugo net 6 kartus. Be to, išaugo deklaruojamos žemės plotai. Tarkim, 2008 m. buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, tuo tarpu 2012 m. deklaruota jau beveik 2,8 mln. ha ploto.
Taikant įvairias priemones buvo pasiekta, kad Lietuvoje apleistos žemės plotas žymiai sumažėjo, t. y. beveik 2 kartus, nes didžiausią naudą iš žemės galima gauti tik tinkamai sureguliavus žemės valdymą, įtakojamą socialinių, ekonominių, teisinių bei techninių veiksnių.
