Jeigu norite pažadinti prisnūdusią auditoriją, užduokite klausimą: ar tikite reitingais?
Visuomet rasis abejojančių mokyklų, universitetų ar net tiesiogiai nuo rezultatų priklausomais sporto reitingais, bet rinkimų metais visiems labiausiai rūpi, daugiausia aistrų kelia politikų ir partijų reitingai. Prieš rinkimų karštligę prasideda reitingų karštligė, kaip nūnai Lietuvoje.
Senovės karaliams, kitiems valdovams ateitį pranašaudavo žyniai, aiškiaregiai, orakulai, astrologai, sapnų aiškintojai; modernių laikų politikams – reitingai, jiems atstojantys horoskopus. Tai virtusi savotiška priklausomybe, nors ne vienas politikas išdidžiai išdrožia: „Aš dirbu ne reitingams“. Bet tai tik poza.
Mat dirbti reitingui savaime nebūtų blogybė, net priešingai – reitingai turėtų rodyti, ar politikas pateisina žmonių lūkesčius, daro teisingus sprendimus. Tai visuomenės balsas (viešosios nuomonės barometras) ir pati švelniausia politikų kontrolės forma, verčianti atsižvelgti į jų rinkėjų nuomonės svyravimus.
Bet gajus ir atvirkščias poveikis – politikų visuomenei, kai jai primetami tariami reitingų lyderiai, klastojami visuomenės nuomonės apklausų rezultatai. Apie tokias manipuliacijas, nepatikimus, nupirktus reitingus, iš anksto užsakytus apklausų rezultatus Lietuvoje sklando nemaža gandų, sąmokslo teorijų. Ypač prieš rinkimus.
Jeigu žmonės nepasitiki partijomis ir politikais, kiek gali pasitikėti jų reitingais?
Pasaulyje patikimiausi yra kredito reitingai, kuriuos suteikia kompanijoms ir valstybėms tokios solidžios ir senos kredito reitingų agentūros kaip „Moody‘s“, „Standard and Poor‘s“ ar „Fitch Ratings“ . Kadangi ir Lietuvoje reitingai virtę verslu, vis daugiau žmonių iš reitingų daro pinigą, ar nevertėtų ir juos pradėti reitinguoti pagal patikimumo skalę. Būtų aiškiau, kuo verta pasitikėti, o kas yra sapnininkas, iš piršto laužta apgavystė ar dar viena sąmoninga manipuliacija.
Nūnai visa Lietuva užgulusi kandidatų į prezidentus reitingus. Net galima tarti, jog vyksta ne kandidatų prezidentinių programų, idėjų, jų komandų ir rinkimų štabų, o reitingų kova. Viešoje erdvėje, diskusijose, žiniasklaidoje karaliauja keli reitingų lyderiai – nedaug trūksta, kad jau būtų paskelbtas nugalėtojas arba bent žinomi abu antrojo turo dalyviai dar iki rinkimų.
Tai, žinoma, iliuzija. Ir tą puikiausiai žino patys visuomenės nuomonės tyrėjai. Neatsitiktinai prieš rinkimus apklausoje išauga neapsisprendusiųjų procentas, nors turėtų būti atvirkščiai. Neapsisprendusieji rinkėjai, paskutinę akimirką priimantys sprendimą, – patikrintas visuomenės nuomonės tyrėjų alibi, jeigu reitingai smarkiai prašauna pro šikšnelę.
Bet dar didesnis išbandymas ar net revizija artėja partijų ir jų lyderių reitingams. Tai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Nors jie čia pat, juos užgožė prezidento rinkimai, kuriems skiriamas didžiausias dėmesys.
Tačiau kaip niekad įdomūs bus 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimai, padarysiantys kur kas didesnį poveikį visai krašto politinei sistemai. Ir visai ne todėl, kad savivalda Lietuvoje įgautų daugiau teisių ir galių. Rinkimai patikrins, ko verti partijų ir jų lyderių reitingai. Ir čia net patikimiausia reitingų agentūra vargu ar nuspėtų rezultatą.
Drįsčiau prognozuoti, jog šių metų kovo 3 d. per savivaldos rinkimus įvyks partijų ir jų lyderių reitingų visuotinė devalvacija.
Mat savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose užsiregistravo net 97 visuomeniniai rinkimų komitetai 48 savivaldybėse. Tokio iššūkio ir alternatyvos įsitvirtinusiai Lietuvos politinei sistemai ir jos nomenklatūrai dar nebūta.
Šis milžiniškas spiečius likęs už visuomenės nuomonės apklausų ribų. Jeigu savivaldos rinkimai ir nevirs partijų Baltramiejaus naktimi, ne vienam partijos lyderiui po pralaimėjimo reitingų saulė gali nusileisti visiems laikams. Nesėkmės regionuose atribuliuos iki Vilniaus menių, kuriose sėdinti partinė nomenklatūra kol kas jaučiasi apsaugota aukštų reitingų ir net nesapnuoja grėsmingai artėjančių permainų. Smalsu, ar daug bus išimčių? Ta partija, kuri apgins savo pozicijas, iš rinkimų ugnies išeis keleriopai sutvirtėjusi.
Jau netrukus bus itin įdomu lyginti partijų ir jų lyderų reitingus su merų ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, kurie esmingai turėtų pakeisti Lietuvos politinį landšaftą. Taigi reitingus netiesiogiai peržiūrės ir reitinguos patys rinkėjai.