Suskaičiuoti Vilniaus pakraštyje žiemojantys šikšnosparniai

Praėjusio sekmadienio – sausio 27 d. – rytą, nenaudojamame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje laiką leido LIFE integruotojo projekto komandos atstovai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro kartu su Neries regioninio parko ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais. Ši atoki istorinė Vilniaus vieta žmonėms ne itin svetinga ir net pavojinga, tačiau nuošalumą ir ramybę įvertino šikšnosparniai. Tiesa, šiltuoju metų laiku šie žvėreliai drėgname tunelyje neužsibūna ir į čia beveik iš visos Lietuvos pradeda rinktis sulig pirmais žiemos žingsniais. Tad kiek jų čia žiemoja šiemet, savaitgalį aiškinosi specialistai.

Šikšnosparnių skaičiavimas žiemavietėse – tai daug kruopštumo, atidumo ir atsargumo reikalaujantis darbas. Įsikūrę žiemai šikšnosparniai pasineria į hibernacijos būseną: nukrenta kūno temperatūra, sulėtėja jų širdies plakimas, kraujo apykaita ir kiti gyvybiniai procesai, o gyvybei palaikyti naudojami šiltuoju metų laiku sukaupti riebalai. Žiemą mūsų krašte gyvenantys šikšnosparniai neturi kuo maitintis, tad šių atsargų jiems turi užtekti beveik pusmečiui, iki pavasario. Atsibundant iš įmygio riebalų atsargos naudojamos intensyviau, todėl, jei jie bus pernelyg dažni, šikšnosparnis pavasario nesulauks. Būtent dėl to šikšnosparnių tyrėjai žiemavietėse be reikalo nesilanko – apskaita atliekama tik vieną kartą per metus, ją vykdo didelę patirtį turintys specialistai ir jiems greičiau apskaitą atlikti padedantys savanoriai. Apskaitą atliekančių dalyvių skaičius ir apskaitos trukmė kiekvienu atveju skiriasi – kad apskaita vyktų greičiau, didelėse patalpose dalyvauja daugiau skaičiuotojų, mažesnėse – apsiribojama tik keliais žmonėmis. Be to, visuomet yra stebima šikšnosparnių elgsena – jei jie pradeda pernelyg aktyviai brazdėti, apskaita nebaigiama ir išeinama iš žiemavietės.

Aukštųjų Panerių tunelyje, kuris yra 8 m pločio, 6,4 m. aukščio ir kiek daugiau kaip 400 m ilgio, žiemojančių šikšnosparnių apskaitą šį kartą atliko 13 skaičiuotojų. Jie pasidalijo į mažesnes grupes ir pareigomis. Kiekviena grupė buvo atsakinga už konkrečią tunelio dalį, o grupėse vieni skaičiavo šikšnosparnius, vardijo jų rūšis, kiti užrašinėjo duomenis, treti fotografavo didesnes grupes ir nuotraukoje patikslindavo skaičių. Ir tikrai visiems buvo ką veikti, nes suskaičiuota šiai vietai rekordiškai daug žiemojančių šikšnosparnių – net 2327! Tai beveik 300 šikšnosparnių daugiau nei pavyko suskaičiuoti 2018 m. Pasak ekspedicijos rengėjo, projekto gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, iš šiemet Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje suskaičiuotų šikšnosparnių daugiausiai, net 1256 buvo visos Europos mastu reti, nykstantys ir todėl ypač saugomi kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), 1062 vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), 4 Branto pelėausiai (Myotis brandtii) ir 1 charizmatiškasis europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus). Dar keleto pernelyg gerai pasislėpusių šikšnosparnių rūšies nustatyti nepavyko.

1861 m. pastatytas Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis 1960 m. buvo uždarytas dėl itin prastos būklės. Per lubas į vidų byrantis Panerių kalvos smėlis beveik aklinai užpylė tunelį keliose vietose ir suformavo savotiškas kameras, kuriose nedidelis temperatūros svyravimas, žiemą išlieka pliusinė temperatūra ir yra pakankamai drėgna. Šiuo metu jis yra ypatingai svarbi ir žiemojančių šikšnosparnių gausa didžiausia šių žinduolių žiemavietė Lietuvoje. Beje, ir viena iš gausiausių Europoje.

Vardan pačių žmonių saugumo siekiant apriboti jų patekimą į vidų, o šikšnosparnius – nuo smalsuolių, 2004 m. patekimas į tunelį buvo užtvertas blokais. Įvertinus čia žiemojančių šikšnosparnių gausą ir pačios žiemavietės svarbą visos Europos šikšnosparnių populiacijai, 2005 m. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija ir tapo Europos specialių saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalimi. Šios apsaugos priemonės buvo gana veiksmingos. Palyginus apskaitų duomenis galima teigti, kad tunelyje žiemojančių šikšnosparnių skaičius per 15 metų išaugo beveik 10 kartų – nuo 2004 m. suskaičiuotų 250 žiemojančių šikšnosparnių iki 2327 žiemojančių šikšnosparnių 2019 m.

Šikšnosparnių žiemaviečių apsaugai išskirtų Natura 2000 teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai kitoje Vilniaus miesto pusėje nei Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis esantys Antakalnio bunkeriai, Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijose esantys Kauno tvirtovės Julijanavos, Milikonių, Naujosios Fredos, Rokų ir Žagariškių fortai.

LIFE integruotasis projektas – „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ Nr. LIFE16 IPE/LT/016 (LIFE-IP-PAF-NATURALIT) yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei Natura 2000 valdymo srityje. Didžiąją dalį jo įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė ES LIFE programa.