Sausio 8 – vasario 15 d. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji paroda „Tarpukario Kaunas atvirukuose: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“.
2019 m. paskelbti Laikinosios sostinės metais. 2019-aisiais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine. Šiai svarbiai sukakčiai pažymėti LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta Kauno tarpukarį vaizduojančių atvirukų mažoji paroda.
Parodoje eksponuojami atvirukai, žymintys Kauno aplinkos motyvus, ryškius architektūros elementus, tapatumo su miestu akcentus. Tai senoji Kauno pilis, Mickevičiaus slėnis, Baltąja gulbe praminta miesto Rotušė, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo), Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Soboras), Pažaislio vienuolynas, Karo muziejus, Laisvės prospektas, Vilniaus gatvė, Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai), Lietuvos banko rūmai, Perkūno namas ir kt.
Tarpukario Kaunas yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos istorija, kultūra, tautine tapatybe. Tuo metu Kaunas buvo tapęs Lietuvos politiniu, kultūriniu ir mokslo centru. Iš skurdaus Rusijos imperijos miesto virto modernia to meto Lietuvos sostine.
Miestas buvo gyvas visomis prasmėmis. Kaunas tampa visos Lietuvos likimo kalviu. Laikinojoje sostinėje priimti valdžios sprendimai lėmė tolesnį Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo kelią, tautiškumo puoselėjimą. Savo architektūriniu išskirtinumu, kultūros bei mokslo renginiais jis tampa pavyzdžiu kitiems miestams, o tuo metu Kaune sukurtas kultūros paveldas mums matomas ligi šiol.
