D. Trečiakauskas. Atviras laiškas D. Šakalienei: Mes neprarasime drąsos ir mes nebijome!

Dovile Šakaliene, per tuos kelis mėnesius nusižudė du tėvai, o tūkstančių vaikų ir šimtų šeimų likimai buvo negrįžtamai sužaloti. Ir tos baisios psichologinio ir emocinio smurto negrįžtamos pasekmės liks visam jų likusiam gyvenimui. Ir viso šito nematyti, atvirai neigti ir ciniškai nepripažinti gali tik visiškai bejausmis ir bedvasis sutvėrimas, toks pats kaip tie vykdytojai, kurie ištikimai tarnavo hitlerizmui ar stalinizmui – plėšė vaikus nuo motinų krūtinių ir siuntė į perauklėjimo ar koncentracijos stovyklas, sibirus ir gulagus, šaudė, naikino ir grūdo į kalėjimus mūsų laisvės kovotojus… o paskui, Niurnbergo procese ir kituose teismuose, aiškino, kad jie tik laikėsi galiojančių įstatymų ir vykdė komandas.

Sistema, kuri šeimas, jų tėvus ir vaikus „a priori“ laiko galimais nusikaltėliais, sistema, kuri tėvams užkrauna tik pareigas ir atsakomybes be jokių teisių ir galių, sistema, kuri reikalauja bekompromisio paklusimo ir aklo vykdymo, sistema, kuri verčia tėvus pasirašyti „konfidencialumo“ sutartis dėl jų vaikų atėmimo iš šeimos, sistema, kuri formuoja konclagerio ir kalėjimo subkultūrą, kur „bosas“ (valstybės institucija) visada teisus – tokia sistema turi būti nedelsiant sustabdyta, užkardyta ir sunaikinta. Nes tokia sistema veikia ne tik prieš vaikus, tėvus ir šeimą, tokia sistema veikia prieš pačią valstybę ir jos pamatus, prieš jos Konstituciją, prieš visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, prieš humanizmą ir pamatines žmogiškąsias vertybes, prieš patį Žmogų. Tai yra nevilties, netikėjimo ir mirties sistema.

Todėl akivaizdu, kad šitas antikonstitucinis valstybinių institucijų smurtas ir genocidas prieš savo valstybės vaikus, jų tėvus ir pamatinę valstybės ląstelę – šeimą, turi būti sustabdytas nedelsiant, o kaltieji patraukti atsakomybėn. Dovile, mes tikrai nepritrūksim drąsos ir nebijosim, mes bundame ir keliamės savo vaikų ir šeimų gynybai, mes esame laisvi ir vadovaujamės mūsų valstybės Konstitucija ir Žmoniškumo kodeksu. O tie bedvasiai mankurtai ir užsienio fondams parsidavę „barnevernetų“ kūrėjai, kuriems vaikai tėra verslas, užmaskuotas po garsiais šūkiais ir deklaratyviais „geriausiais vaiko interesais“, realiai masiškai atimant juos iš šeimų – jau priėjo liepto galą.

Ką jūs, Dovile, asmeniškai padarėte, kad bent vienas vaikas, mūsų valstybės mažasis pilietis, grubiai, ir kaip aiškėja, neteisėtai, atimtas iš mūsų mamų ir tėvų Norvegijoje, Švedijoe, JK ar kitur, būtų gražintas į savo gimtinę, kad jo globėju būtų paskirti jo artimiausi giminaičiai ar, kad reikalui esant, tėvynėje jam būtų rastas mylintis globėjas kalbantis gimtąja kalba??? Kaip galima nuspėti – matyt visiškai NIEKO. Mes visi žinome, kad kaip tik buvo dedamos visos pastangos, manipuliuojama vargšo Matuko istorija, keliama masinė psichozė ir koordinuotai daromas visas įmanomas spaudimas, kad tokia pati bejausmė ir vaikus bei šeimas naikinanti įstatymo mašina prasiskintų kelia ir mūsų valstybėje.

Kiekvienas išdrįsęs kelti pagrįstus klausimus apie buldozeriu stumiamą įstatymą iškart buvo apšaukiamas smurto propaguotoju, mąstantys ir atsakingi tėvai buvo marginalizuojami, o tikri, pamatuoti ir atsakingi vaikų psichologijos ir psichiatrijos specialistų argumentai ir keliamos abejonės tiesiog ignoruojami, net gi buvo suburta aktyvistų „zonder“ komanda, kurios credo – „tikslas pateisina priemones“ – šiandien duoda realius „vaisius“ – nusižudę tėvai, psichologiškai suluošinti vaikai, išdraskytos šeimos, baimė ir netikėjimas savo valstybe, auganti emigracija…

Nei vienas psichiškai sveikas žmogus – tėvas ar mama – nėra už smurtą nei šeimoje, nei už jos ribų. Mes visi ir kiekvienas sakome – NE smurtui prieš vaikus, smurtui prieš tėvus, smurtui prieš šeimas!

Ir todėl mes garsiai ir aiškiai sakome – Dovile Šakaliene, mes NEBIJOME, mes NEPASIDUODAME ir mes LAIMĖSIME !!!

Autorius yra Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas