Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.
Baimės dar daug
Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Nepriklausomybės atgavimas 1990-ųjų kovą toli gražu nereiškė, kad komunistinė ideologija praranda palankią dirvą ir išraunama su šaknimis. Per ilgus dešimtmečius jį persmelkė smegenis, paveikė asmenybes, buvo prikaišiota į įvairias gyvenimo kerteles. Kolaboravimas su komunistiniu elitu, pasyvus laukimas „geresnių laikų“, susitaikymas ir abuojumas leido tarpti komunistiniam virusui.
Dar ir šiandien daugelis, priklausę „šlovingajai“ visagalei SSKP, o paskui ir LKP, nors ir nebuvo svarbūs šios mėsmalės mašinos sraigteliai, vengia iškišti galvą ir prisipažinti tarnavę antitautinei galybei. Kodėl? Bijo, slepia juodus darbelius, nenori komplikuoti savo vaikų ir anūkų gyvenimo, puoselėja kitokius lūkesčius? Ir viena, ir kita. Manau, kad Lietuvoje susiklostė „užsistovėjusios balos“ atmosfera, kuri palanki veistis ir daugintis arba bent nekliudomai egzistuoti svetimos ideologijos užkratui.
Viena iš minėtos diskusijos dalyvių, partizano duktė visus nustebino liudijimu, kad kažkurioje ministerijoje, kurioje ji neseniai dirbo, žmonės bijojo pasakoti apie tremtis, pažįstamus partizanus, juo labiau apie tėvus ir senelius, dalyvavusius pokario pasipriešinime. Neįtikėtina. Ministerijos vadovybė, sakė moteris, netoleravo tokių pasakojimų, nes esą „jie niekaip nesusiję su tiesioginiu darbu“. Už tai galėjai sumokėti paliuosavimu…
Sovietinė simbolika – komunistinis atributas
„Laisvės ir demokratijos ėjimas pirmyn paliks marksizmą-leninizmą istorijos pelenų krūvoje“, – Jungtinės Karalystės parlamente kalbėjo JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, paskelbęs karą komunizmo ideologijai visame pasaulyje. Anaiptol. „Nepaisant to, kad Lietuva išsilaisvinusi iš okupacinio komunistinio režimo pančių, jau beveik 30 metų kuria savo laisvą ir demokratišką ateitį, totalitarinio režimo simboliai vis dar puikuojasi dažno miesto ir miestelio gatvėse, aikštėse ar net sostinės Vilniaus širdyje, tarsi liudydami, kad totalitarinė-komunistinė ideologija dar gyva,“ – po diskusijos rašė portalas Lrt.lt.
Sovietiniai komunistiniai simboliai dar gajūs turguose, nelegaliose prekybos vietose, miestų ir miestelių teritorijose, ypač „išvaduotojų“ kapuose, kuriuos tvarko ir globoja vietos valdžia bei Rusijos ambasada. Čia netrūksta visokių insinuacijų, nuolaidžiavimo svetimai propagandai, kažkokios baimės, neatsakingumo ir antipilietiškumo. Tas rusų kario „išvaduotojo“ šalmas su penkiakampe žvaigžde tarsi ir nieko nereiškia, bet iš tikrųjų tai atributas, kuris kai kam žadina nostalgiją sovietiniams laikams, pasididžiavimą totalitariniam režimui. O kai prie tokių simbolių dedamos gėlės, skamba šovinistinės kalbos, nejučia gali pasijusti ne savo Tėvynėj…
Gal ši simbolika ir nėra pavojingiausias sovietinis palikimas šių dienų Lietuvoje, tačiau, anot pranešėjo Vladimiro Laučiaus, būtina turėti omenyje, kad dabartinis Kremliaus režimas informaciniuose išpuoliuose prieš Vakarų valstybių visuomenes puikiai pritaiko ir išnaudoja komunistinę sovietinę ideologiją, todėl kalbėti apie dekomunizaciją yra prasminga. Pridursiu – ir būtina.
Estija šiame procese mus taip pat lenkia
Komunistinė ideologija sėkmingai naudojo savo represinius aparatus, ypač KGB. Dar ginčijamasi, kas iš jų – SSKP ar KGB – buvo komunistinio elito viršūnėje, kas kam buvo atskaitinga. Čia net nekalbama apie eilinius KP narius, kurie dažniausiai būdavo įviliojami į struktūras grynai utilitarinėmis gėrybėmis, sėkminga karjera, socialinėmis galimybėmis, lengviau gaunamais butais, profsąjunginėmis lengvatomis. Skiriamasis jų bruožas nuo represinio komandinio elito buvo įsakymų davimas ir veiksmų koordinavimas. Būtent šiuos veikėjus mes turime pasmerkti teisinėmis priemonėmis, sakė diskusijoje Seimo narys Audronius Ažubalis.
Anot jo, nuo to turėjo prasidėti dekomunizacija. „Tačiau įvyko priešingai, nes buvo daugiau ar mažiau nuteisti tik jų vykdytojai – žmonės, priklausę sovietinėms saugumo struktūroms“, – tvirtino jis. Prieš 20 metų 1998 m. balandžio 21 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymą, kuris 1992 m. balandžio 9 d. įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ nuostatas įtraukė į Baudžiamąjį kodeksą ir papildė jį nauju – 71-uoju – straipsniu „Genocidas“. Tai buvo pirmas žingsnis dekomunizacijos ir liustracijos procese. Bet jis įvertino tik KGB ir kitų represinių struktūrų padarytą žalą valstybei.
Seimo narys, politologas Laurynas Kasčiūnas šiame procese lygino Lietuvą ir Estiją. Jo teigimu, daug ką lėmė tai, jog Estijoje partinis virsmas buvo susijęs su tuo, kad naujasis nepriklausomos Estijos elitas ir kilo naujai iš visuomenės ir nebuvo ekskomunistinis, nes pastarasis buvo išstumtas. Į valdžią Estijoje iškart atėjo jauni, ryžtingi žmonės, politiniai reemigrantai. Todėl Estijoje buvo lengviau ir paprasčiau įgyvendinamos reformos, nebuvo stabdžių, „raudonųjų pulkininkų“, kurie galėjo kontroliuoti procesus. Lietuvoje viskas vyko kitaip – virsmas ir reformos vyko, tačiau viskas tęsėsi per priverstines derybas su buvusiu komunistiniu elitu, kuris 1992 m. grįžo į valdžią. O grįžęs jis be skrupulų susidorojo su tais, kurie buvo arčiau 1991 – ųjų Sausio herojų. Diskusijos dalyvis Gasparas Genzbigelis prisiminė, kaip Algirdas Mykolas Brazauskas grūdo savo partinius bičiulius į pirmas gretas gražinti Vilniaus Katedrą, o paskui juos vedėsi iš paskos per visas valdžios viršūnes, trukdydamas liustracijos procesui. Neva koks jo didvyriškas mostas buvo Maskvai, kai partija persivadino LKP… Ir tai yra vieni iš liudijimų, kodėl Lietuvoje desovietizacija vyko daug sudėtingiau negu kaimyninėje Estijoje.
Beje, šie „bičiuliai“ arba jų vaikai ir šiandien tupi suglaudę ausis, o kai kurie buvę aktyvūs pasekėjai mušasi į krūtinę, kokie jie buvo sąžiningi komunistai ir kaip daug davė naudos Sąjūdžiui. Daugelis jų iš persimainiusios LKP mynė tiesų takelį į Persitvarkymo Sąjūdžio vadovybę… Ko iš jų galima tikėtis šiandien, kai liustracijos procesas taip ir neįgauna pagreičio? Antai, netgi toks svarbus veikėjas Europos Komisijoje eurokomisaras Povilas Vytenis Andriukaitis vasarį „Žinių radijui“ (šiuos teiginius bemat pasigavo „Sputnik“ naujienų agentūra) pareiškė, kad didžiausia nepriklausomybės atkūrimo klaida yra „desovietizacija“, kad kvailiausi Lietuvos darbai buvo desovietizacija, dekagėbizacija ir liustracija…
Silpna liustracijos švieselė
Jau kelintą dešimtmetį veikia tarpžinybinė Liustracijos komisija. Neturėdama tvirto teisinio pagrindo ji tereiškia savo nuomonę atskirais liustracijos klausimais, pavyzdžiui, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) paskelbtų dokumentų esą dirigentas Saulius Sondeckis ir aktorius Donatas Banionis bendradarbiavęs su KGB. Gi 2000 metais įsigaliojęs Liustracijos įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis, tačiau platesnio dekomunizacijos teisės akto nėra iki šiol.
Bet dar pernai gruodį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas siūlė eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Tačiau jų siūlomas įstatymas „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose“ apsiriboja tik komunistinių simbolių draudimu, tačiau, kaip patys iniciatoriai pripažįsta, tai ne pati pavojingiausia komunistinės ideologijos atmaina.
Akivaizdu, kad didėjančios grėsmės sąlygomis to nepakanka.
Na, uždrausti galimą viską. Netgi mąstymą. Bet kol nebūs pasmergtas ir uždraustas imperializmas – karai, žmonių ir gamtos naikinimas nesiliaus. Visų didžiųjų karų ir silpnesnių tautų naikinimo priežastis viena: Imperijos troškimas. Kodėl apie pražutingą imperializmo ideologiją niekas nekalba ?
Gerb. Česlovai, tokiam raštingam žmogui kaip tamsta nederėtų iškraipyti kalbos: tokios organizacijos kaip SSKP nebuvo – buvo TSKP, dar anksčiau – VKP(b), etc.
Ak, regis, praslinks koks dešimtmetis, kai seniai komunistai numirs ir tuomet gal da atsiras lietuvių, kurie prisimins, kai ką irgi labai įdomaus, vagi, ims ir išdrįs pastebėti bent panašiai: “Žinote ką?.. Va, mano gi jaunystės laikmečiu, o gerai pamenu, netgi žurnalistas Iskauskas patvirtintų, kai dirbo tuometiniame Nacionalinio Radijo pastate, Taigi o viskas prasidėjo… kai buvo kažkas kažkieno inspiruotas patupdyti tokį ponaiti Kęstutį Petrauski in Generalinio krėslą…
O tada, tada ir prasidėjo klausytojų kvapą gniaužianti kampanija prieš lietuvių patriotus… Kai po dvejų metų issinesdino pagaliau šis… A tiesa, tą Petrauski permetė in laikraščio “Valstiečių laikraštis” vyr.redaktoriaus pareigas, kadangi tuomet tas laikraštis gi buvo tikrų eruditu ir tautininkų, galima teigti, tribūna, na, panašiai kaip “Respublika”, kuri Nepaisant nieko, lietuvybės puoseletoju vardo nepamyne ir neisdave”
Gintaras kažkokią makalynę supliurzijo… nebuvo tokio Naciopnalinio radijo pastato, o tas minimas žurnalistas dirbo TVR, O apie Petrauskį tai išvis…
Taigi, anava da buvo tokia aktyvistė Vida Morkevičienė, kuri kaip tik prie to paties Petrauskio savivaldziavimo paleido serijas iš televizijos A. Bumblausko ir E. Gudavičiaus kampanijos, neva, kaip lenkai turėjo lietuviams kažkokią ypatingą religinę įtaka ir visos kitos peripetijos, aukstinant lenkizma tarsi Lenkijos istoriją, galima susidaryti įspūdį, na, kaip lenkų paprasymu, pametet lietuviams paerzinti… Žinoma, ne už kažin ką kitą – žymiai vėliau buvo pakviestas Bumblauskas pasiimti medalį ir nuvažiavo i Lenkiją… a nė kiek neraudonuodamas dėl Lietuvos visuomenės reakcijos
Taigi nepamirškime, gal vis dėlto žurnalistas Česlovas Iskauskas irgi galėtų ką parašyti ta tema, a??. Manau, jis dar buvo padorus žmogus ir todėl i ji kreipimosi be ironijos, nes, matote, šią komunistinė tema tai profesorius Vytautas Landsbergis jau tiek ir tiek iki nuobodybės… Ogi mūsų laikmečiu itin idomus dalykai prasimušdavo… kad ojojoj… Gal prisiminkime, kaip čia nutiko, jog Meilės Luksienes parengta Tautinės mokyklos patriotizmu pagrįsta ir gana kompetentinga programa buvo tiesiog tuometinio Seimo nubraukta… O gi tie Seimo nariai davė priesaiką Lietuvos Respublikos piliečių ir, kas be ko, rinkėjų akivaizdoje…
Nereikia nieko drausti, reikia lietuvio prisitaikėlišką, nuolankią sąmonę keisti, ją reikia didvyrišką daryti. Tam turime dideles istorines galimybes, jų pagrindu kelti iššūkius imperinėms kaimynėms. Reikia gražinti tautinę švietimo sistemą, šviesti vaikus apie mūsų išsaugotą senąją kultūrą, kurios neišsaugojo V. Europos tautos ir tuo didžiuotis. Rusiški propagandistai ugdo ir didžiuojasi savo užkariautais kraštais, nugalėtai naciais ir pan. Mokykloje turi būti įvesta pasididžiavimo savo istorija bei istorijos politikos kryptis. Nes dabar tas kryptis mums diktuoja didesnės kaimynės
Gerbiamas Jurgi, aš turiu puikią atmintį, kuri man priminė, jog būtent kai šitas antilietuviskumo vajus buvo pakėlęs savo izulybes sparnus lyg koks maitvanagis, isisukes visiškai netikėtai… Taigi būtent 2000 metai, kai su tam buvo n e t g i pašalintas Lietuvos Respublikos valstybinis himnas iš 6 valandos rytmetines įprastos pozicijos ir tepaliktas vidurnakčio metu, na, kai mes skaniai sapnuojame… O šiaip jeigu da jaunas pats tebuvai, tai gal klausydavai, speju, “Radiocentro” ar “M-1” stotis, tai gal ir net nepastebėjai, jog dabartinis LRT tokį itin paradoksaliai keistą pasivadinima susigalvojo, kaip sakant, “iš didelio rašto – išėjo iš krašto”… Taip tuomet dar buvo 2000 ir dar vėliau ilgokai būtent teisingai išlaikytas logiskas pavadinimas – Nacionalinis Radijas ir Televizija. Tai kai šitaip atsitiko vėliau gi su tuo pavadinimų, tai gerbiamoji Nijolė Ozelyte – paskutinį kartą apsilankiusi diskusijų laidoje pirmoji pastebejo, kas čia darosi…ir labai drąsiai tėškė jiems i akis, nieko nebijodama: “Gerbiami klausytojai, šitas Radijas yra okupuotas… kažkokių nesusiprateliu”
tiesa, ir man idiotiškai dabar skamba “Lietuvos radijo ir televizijos televizija”… O kad “okupuotas”, ir tas tiesa: nauja panelė – Siauro suknelė…
Todėl apie ką aš ir kalbu, jogei daba bemaž visai neaktualu, kas buvo praeitame šimtmetyje, žinoma, to nevalia pamiršti, betgi tai niekas neduoda mums jokio preteksto nematyti dabartinių kur kas aktualesnių problemų. Labai gerai, kadgi pagaliau prakalbome, beje, apie tai jau rašiau dar prieš gerą pusmetį ne vienoje svetainėje, jog jeigu iškirsime girias, tai paprasčiausiai uztroksime nuo deguonies stygiaus, zinodami, kad tik zali medžių lapai Saulės spindulių veikiami – dvideginį paverčia deguonimi, o atsiskyrusia nuo CO2 molekulės elementą C – anglį pasinaudoja medienos tvirtumui, išskirdami mums taip gyvybiškai būtiną O2!!!!!
Gintarai, patariu: susikoncentruok į vieną problemą, o tai dabar – nuo LRT iki medžio lapų ir molekulių…
Jurgi, turime ir netgi privalome kelti visas imanomai besiprasancias apgalvotai sprendimais pagrįstų problemų sprendimų, nes, kaip aš sakau, – atidėti – tolygu prarasti; ir todėl mane ypatingai neramina dabartinė nusiraminimo (geriau klysciau siuokart) situacija, regis, jog pakilime iš pradžių visu ūgiu ir gerai paejome, betgi ministrai kažką pavairavo issisukinedami, o mes – visuomenė lyg ir aptyko. Tai būtų labai negerai, netgi labai.Supraskime, mes galėtume p a e i t i žymiai solidžiau ir netgi parodyti, ką galime iš tikro!! Aš čia dėl girių kertamų, betgi, kaip matome, nieko bemaz nelaimejome. IR TODĖL AS KVIEČIU IS ESMĖS PASIELGTI TAIP, JOGEI NUVEIKTUME NETGI D A U G I A U , NEI VISI BUVUSIEJI IR ESAMI PREZIDENTAI – DRAUGE PAEMUS!! Nagi, kas toks ismintinguolis daba atspėtų, kam ruošiuosi jau daugiau nei pusmetis?! Nagi, atspekite mielieji!!
Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? Užduotas Iškausko klausimas yra skirtas”tautinėms dvasioms”, nes kas ir kada po 1990 girdėjo viešoje erdvėje propaguojamą”komunistinę ideologiją”. Jei Iškauskas”girdėjo”,tai kaip ilgametis visokių politikų apžvalgininkas, gal paminėtų tų komunistinės ideologijos”propaguotojų”pavardes.Lietuva turi daug profesionalių šios ideologijos neeilinių atstovų, bet jie jau 30 metų visa gerkle rėkia,kad jie yra didžiausi”antikomunistai”. Be to buvusios komunistinės ideologijos šiandieniniai”didžiausi priešai ir jos uždraudėjai” yra šie buvusieji šios komunistinės ideologijos laikų politikos apžvalgininkai kaip Iškauskas, kokioje Tiesoje ar Komjaunimo Tiesoje savo laiku”teisingai”žvelgę į JAV kapitalismo imperialistinius kėslus, kaip tokie komunistinės ideologijos specialistai: kaip mokslinio komunizmo specialistas V.Lansbergis, kaip komunistinių mokslų mokslininkė Grybauskaitė, kaip buvę atsakingi aukšti komunistinio komjaunimo veikėjai linkevičiai ir t.t. O kur dar 75 metams užsislapstinę dar gyvi KGB-istai. Po 1990 metų naujų, pajėgių profesionaliai skleisti komunistinę ideologiją kaip ir nėra, nes komunistinio mokslo niekas niekur Lietuvoje nemokina.Politikos apžvalgininkas Iškauskas”žinojo” prieš 1990 -uosius, jis “žino” ir po 1990 metų kaip ir iš kokios pusės “reikia apžvelgti”į politiką. Kiti buvę profesionalūs partiniai, komjaunimo, KGB veikėjai taip pat ne blogiau už Iškauską žinojo kada buvo laikas įgyvendinti komunistinę ideologiją ir kokias ideologijas reikėjo uždrausti prieš 1990-uosius ir kokią ideologiją reikia įgyvendinti po 1990 metų. Esant Lietuvoje po 1990 metų tokiam “politiniam raskladui”,kokia gali būti kalba apie komunistinę ideologiją, kuri buvusių šios ideologijos profesionalų ir šiandiena juos aptarnaujančio “politinio”personalo po 1990-ųjų paminima tik norint patiems”pasibaiminti pergyventais komunistiniais baisumais” ar pagąsdinti nieko apie šią ideologiją nenutuokiančius tautiečius ….
Komunistų dainelė sudainuota ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dabar svarbu išsirinkti tinkamus merus, ypač sostinėje ir Prezidentą ir komunistų ideologijų Lietuvoje neliks nė kvapo…
O kas yra komunistinė ideologija ? Kuo ji pavojinga Lietuvai ? Bus atkurti kolhozai ? Tarybų valdžia ? Kas nutiks ?
Skalvi ,ar tikrai bus atkurti “kolchozai”? Jei taip – siaubas. Man bus blogai , atims butą, nes ten buvo “kolxozo kontorą”.
ar jūs tokie naivūs, ar vaizduyojate tokiais są. Ekskomunistai tebegarbina AMBalą, kurio bareljefą tektų išnešti iš Antakalnio kapinių, Juršėnas, Gylys ir Co didžiuojasi buvę komunistais, šimtai jų grežiasi į motulę Rusiją, o visokie Prašalaičiai tvirtina, kad neliko kom. ideologijos… Jie neva su kažkuo kovoja, bet nežino su kuo – su Iškausku? Absurdas, ir dar šitie komentuoja Alke…
Jurgis-“Absurdas, ir dar šitie komentuoja Alke”…Prieš pradedant kalbėti apie ideologiją, reiktų pasidomėti jos apibrėžimu ir kaip ji pasireiškia. Na o Juršėno, Gylio ir Co AMB-o garbinimas niekuo nesiskiria nuo V.Lansbergio, Grybauskaitės, Linkevičiaus ir daud daug kitų nuo komunizmo šiandieninio”negarbinimo”. Ir yra viena”smulkmena”, kad ko nors garbinimas tai yra garbinimas, o ideologijo skleidimas yra ne garbinimas,o visai kita veikla….Savo laiku”Protingi žmonės” skirtingais kalbos žodžiai pavadino skirtingus dalykus…
reikia skirti, ką garbiname – blogį (šėtoną) ar gėrį. AMB buvo komunizmo trubadūras, vėliau supratęs, kad su “šituo skuduru” (taip pasakė apie tautinę vėliavą) jis toli nenukeliaus. VL veikė atvirkščiai ir pelnytai salės atsistoja jam įėjus… Skiriate?
Pasimatė gėrio ir blogio(šėtono) nustatymo šiandieninio”profesionalo” Jurgio akis ir protas. Pagal Jurgį “ir kepurė”-Blogis(šėtonas) yra AMB buvęs komunizmo trūbadūras, o šiandieninis”Gėris”belieka V.Lansbergis, buvęs daugelį metų aktyvus komunizmo įgyvendintojas kaip mokslinio komunizmo dėstytojas konservatorijoje , kitas”gėris”-komunistinių mokslų mokslininkė Grybauskaitė ruošusi vadovaujančius partinius komunistinius kadrus visai Lietuvai,kuri palikusi neparsiduodantį komunistą Burokevičių pačiu paskutiniu momentu, kai suprato,kad Jelcinas daro tarybų sąjungai galutinį”kajuk”. Po Burokevičiaus kompanijos ji buvo priimta į “šėtono”brazausko “tautinių”komunistų chebrą, iš ten sėkmingai persimetė į Grybauskaitės profesinio kolegos, pagal Jurgį,”gėrio” V.Lansbergio KGB-istinių sąjūdiečių, ko pasekoje pasidarė prezidente… Galima tik “žavėtis tokiu šauniu šiandieninių intelektualų” gėrio ir blogio “supratimu”….
Visai susipainiojai abrakadabroje: “…persimetė į Grybauskaitės profesinio kolegos, pagal Jurgį,”gėrio” V.Lansbergio KGB-istinių sąjūdiečių, ko pasekoje pasidarė prezidente…” Tai VL – jos “profesinis kolega”? Koks ten “Landsbergio kgb-istinių sąjūdiečių”? Neaišku, kas Tamstos galvoje… O jau “pasėkoje” – išvis slaviškas vertinys. Beje, ji prezidente ne “pasidarė”, o ją išrinko, ir galbūt Tamsta… Baigiu su jumis, nes neišlaikote minties eigos…Sėkmės palaikant vatnikus.
Pabandysiu atsipainioti “retoriniu klausimu: Kuom skiriasi profesiniu požiūriu V.Lansbergis buvęs komunistinio ideologinio fronto specialistas kuriam buvo patikėta dėstyti mokslinį komunizmą ir egzaminuoti studentus aukštojoje mokykloje prieš diplominių darbų darymą ir komunistinių mokslų mokslininkės Grybauskaitės ruošusios Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje komunistų partijai vadovaujančius partinius kadrus LIetuvai. Kas mokėsi tais laikais aukštosiose mokyklose žino, kas buvo ir ką galėjo mokslinio komunizmo dėstytojai aukštosiose mokyklose. Kas liečia perestroikinių sajūdžių kūrimą visose sąjunginėse respublikose, vyresni žmonės matė savo akimis tą kūrimasi ir ir stumdymasi dėl valdžios,skaitė tuometinėje spaudoje vieni kitų demaskavimus. Kas liečia prezidentų rinkimus tokiose pseudovalstybiniuose dariniuose kaip Lietuva, tai kalbėti iš vis nėra ką, nes net tokios supervalstybės kaip JAV, Trumpą” išrinko “Rusija…. Pabaigiau ir aš su Tamsta, tik priminsiu,kad šiandieninio durnių laivo keleiviai yra “tautiškai”suklasifikuoti į beretinius,runkelius, kurdupelius,šunaują, vatnykus, koloradinius,užsislapstinusius KGB-istus. Tad Tamstai belieka taip pat palinkėti sėkmės pasirenkant palaikymui tinkamą “tautinį”kontingentą…
Įdomu būtų sužinoti kuom skiriasi “visokie vatnykai-koloradikai”nuo iš buvusių profesionalių neeilinių”vatnykų-koloradikų” ir jų palikuonių išsiritę”tautiniai” Pick:-o tipo runkeliai, kurie matys visur ir visada iki paskutinio savo komjaunuoliško atodūsio, taip gerai ir ilgai jiems buvusius pažystamus ir žinomus,buvusius tovariščius”visokius vatnykus-koloradikus”.
tai kas iš jūsų vatnikas, išsiaiškinkit “už kampo”… Rodos, “prašalietis”…
Būtų labai įdomu išgirsti Č.Iškausko, LTSR radijo politikos komentatoriaus, įrašus. Ar radijo politikos komentatoriumi galėjo dirbti ne Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys?