Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektui. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo problemas, šiuo įstatymo projektu siekiama tobulinti jaunimo politikos teisinį reguliavimą, apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, patikslinti valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas.
Įstatymo projekte nustatoma, kad jaunimo politiką šalyje formuoja ir jos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendina – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. Savivaldybėse valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai vykdyti steigiamos savivaldybių administracijų jaunimo reikalų koordinatorių pareigybės. Siekiant užtikrinti vienodus koordinatorių veiklos standartus, nustatoma, kad jų pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos jų funkcijos ir atsakomybė. Be to, reglamentuojami atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių vykdomos veiklos tikslai ir standartai.
Atsižvelgiant į aukštą jaunimo emigracijos mastą, įstatymo pakeitimais taip pat siekiama stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiu lietuvių kilmės jaunimu, užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis bei užtikrinti šios tikslinės grupės jaunimo ir užsienio lietuvių jaunimo organizacijų interesų atstovavimą Lietuvoje veikiančiose institucijose, įstaigose ir organizacijose.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį jaunų žmonių (14-29 metų amžiaus) šalyje sumažėjo 20 proc. 2007 m. Lietuvoje gyveno 688 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų, o 2017 m. Lietuvoje gyveno 554 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 19 proc. visų šalies gyventojų.
Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d.