Bus renkama Lietuvos jaunimo sostinė

Laimėjusi Europos jaunimo sostinės (EJS) vardą 2021 metais, Klaipėda pasiryžo pokyčius siūlyti ne tik savo mieste, bet ir už jo ribų. Jau kitų metų pradžioje Lietuvoje bus įvardinta pirmoji istorijoje Lietuvos jaunimo sostinė (LJS), o po metų pasiruošimo – 2023 prasidės ir sumanymo renginiai bei projektai.

„Šis ilgalaikis projektas tampa mūsų metų ašimi. Ruošdamiesi tapti EJS, kalbėjomės su daugiau nei 500 jaunų žmonių ir šiandien galime drąsiai teigti, kad kiekvienas miestas ir rajonas turi savų iššūkių. Vienur jauni žmonės visiškai neįsitraukia į politiką – net neina balsuoti.

Kitur – mokyklinio amžiaus vaikai, neturėdami kokybiškos veiklos, daug laiko skiria vakarėliams, daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje. Būna ir tokių atvejų, kai jauni žmonės yra tiesiog nesuinteresuoti veikti – savanoriauti, dirbti, kurti.

Būtent šias ir daugybę kitų problemų, tikime, galime išspręsti pradėję LJS sumanymą“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vadovė (Jaunimo reikalų koordinatorė) Aistė Valadkienė.

Kas gali tapti Lietuvos jaunimo sostine?

Šį projektą Klaipėdos miesto savivaldybė kuria kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo departamento (JRD).

JRD direktoriaus Jono Laniausko teigimu, paraiškas tapti LJS gali teikti tik savivaldybių administracijos, tačiau tai yra kvietimas ir jaunam, aktyviam žmogui ar jaunimo organizacijai – tikri veiksmai ir sumanymai sėkmė yra jų rankose.

„Žmogus, kuris kiekvieną dieną savo mieste ar miestelyje eina į mokyklą, dirba, leidžia laisvalaikį parkuose, stadionuose iš tiesų yra vienintelis, kuris gali matyti didžiausias savivaldybės problemas – ko čia trūksta, kur reikėtų tobulėti ir ką keisti.

Todėl šiuo sumanymu skatiname jauną žmogų tiesiog apsižvalgyti aplinkui ir pasidalinti, ką gali kiekvienas – jaunas žmogus, su jaunimu dirbantis, sprendimų priėmėjas – padaryti kad mieste, jo rajone gyventi būtų geriau”, – teigia J. Laniauskas.

Sumanymo autoriai tikisi, kad LJS galiausiai paskatins jaunus žmones drąsiai kalbėti apie iššūkius savivaldybėse ir atkreips didesnį visų suinteresuotų pusių dėmesį į jaunimo politiką, jos įgyvendinimą vietos lygmeniu.

Taip pat LJS sukurs platformą, kurioje savivaldybės galėtų dalintis savo gerosiomis ir blogosiomis patirtimis. Kokie renginiai ir projektai iš tiesų sukūrė pokytį savivaldybėje?

Kokie sumanymai savivaldybėse neveikia ir ką reikia keisti, kad sumanymas kurtų pokytį? Tikimasi, kad LJS sumanymas padės savivaldybėms atsakyti šiuos ir kitus klausimus.

Kaip tapti Lietuvos jaunimo sostine?

Varžytuves tapti pirmąja Lietuvos jaunimo sostine JRD skelbs jau šių metų gegužę. Atranką sudarys du žingsniai. Pirmuoju yra peržiūrimos visų norinčių savivaldybių paraiškos, atrenkami stipriausi sumanymai bei duodamas grįžtamasis ryšys – pateikiami patarimai, ką būtų galima tobulinti, keisti.

Antrasis žingsnis prasidės šių metų rugsėjį – iš savo programas patobulinusių, komisija išrinks pirmąją Lietuvos jaunimo sostinę. Žadama, kad istorinis LJS nugalėtojas bus paskelbtas 2022 metų sausį, o programą pradės įgyvendinti 2023-iaisiais.

„Norint tapti pirmąja LJS, savivaldybėms svarbu įtraukti pavienius jaunimo atstovus, jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas. Kuo daugiau skirtingų jaunų žmonių įtraukiami į sprendimų priėmimą, tuo sumanymas – sėkmingesnis ir darysiantis didesnį pokytį savivaldybėje.

Taip pat svarbu išsigryninti iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas ir pasiūlyti tų iššūkių sprendimus – o tai yra dar vienas argumentas, kodėl verta įgalinti kuo daugiau savivaldybės jaunų žmonių”, – sako J. Laniauskas.

„Galiausiai tikimės, kad LJS vardo nešėjai po intensyvaus darbo ties svarbiausiomis jaunimo problemomis regione ar mieste, metus pabaigs su naujais sprendimais ir šviežiais sumanymais, kur tobulėti toliau.

Šiuo sumanymu norime savivaldybėms padėti sudaryti lygias galimybes jauniems žmonėms įsitraukti į politinį, socialinį, kultūrinį savivaldybės gyvenimą. Skatinti investicijas į jaunimo sektorių – tiek savivaldybės, tiek vietos verslų.

Taip pat svarbus bruožas ir savanorystės skatinimas, kokybiškas darbas su savanoriais, įgytų žinių ir patirties vertinimas darbo rinkoje”, – teigia A. Valadkienė.