Sausio 9 d., Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės.
Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Renginyje dr. Raimundas Kaminskas priminė minėjimo dalyviams, kad 2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai ir pristatė iš Vaclovo Šliogerio knygos „Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas“ nuotrauką ir jos aprašymą apie prezidento laidotuves 1944 m. sausio 13 d. JAV.
Savo mintimis apie pirmąjį prezidentą A. Smetoną dalijosi prezidento brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, prof. Arimantas Dumčius, inžinierius Romualdas Jakubonis.
Minėjime dalyvavo Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202-osios kuopos vadas Julius Proškus, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos/skyriaus bei Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai ir mokytojai.
Minėjimo pabaigoje prie skulptoriaus Alfonso Vauros sukurto paminklo Prezidentui A. Smetonai sužibo žvakių liepsnos, buvo padėta gėlių.
Kaip A. Smetona gali būti vardijamas “pirmuoju Lietuvos prezidentu”, jeigu Prezidento institucija Steigiamojo Lietuvos Seimo buvo įsteigta tik 1920 metų birželį, o jis nebuvo išrinktas net į Seimą?!
Padėkokim bent saujukei lietuvių, garbų Lietuvos vadovą, buvusį K.Būgos ir net A.Voldemaro dėstytoją,
– antrąjį mūsų a t k u r t o s i o s Valstybės vadovą, – kuklia sueiga pagerbus.
Apmaudu, kad ligi šiol prisimint ir įsivardyti pirmojo mūsų valstybės Vadovo-Atkūrėjo, Jono Basanavičiaus neįstengiame niekaip; niekaip negebam per “prezidentizminių’ sąvokų užsimetimus (tokia buvusi tarptautiško padėjimo aplink Lietuvą būtinybė tąsyk, – aplinkinės valdžios be Prezidento įsivardijimo net už valstybę Lietuvos atsikūrimo nebūtų “užskaičiusios”), tad svetimžodystinė būtinybė kaip ir sutrukdyt savos istorijos – PIRMOJO VALSTYBĖS VADOVO asmens įvardijimui – neturėtų.
1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (valstybingumą), kelioms valandoms nuo Lietuvos nepriklausomybės Nutarimo pasirašymo praėjus, – pirmasis Lietuvos vadovas Jonas Basanavičius perduoda tolimesnį vadovavimą Valstybei (Lietuvai) jau kitam, naujam po jo Vadovui pasilikusiam …Antanui Smetonai.
Kiek tą galima slėpt. Ir kodėl!
Nuo sovietmečio “moksliškai užsilipusių”, bumblauskiškai-tamošaitiškų prisipaistaliojimų (greta tikslių, tvarkingų ir itin gilių tokių kaip jie žinių …deja) ir kunigaikštienė Konstancija Skirmuntaitė su visa savo mokslo leidyba “nuiminėjama”, Joną Šliūpą irgi postbolševkmetiškojo signatoriaus Č.Juršėno (žiopsant MELC) sugebėta sunaikint, – be pėdsakų iš Istorinės enciklopedijos pašalinti.
Kiek tai, be naujo Sąjūdžio tęstis gali?
//štai ir tarsi… atsakymas//