„Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui S. Lozoraičiui. Berlynas, 1940 m.
Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Tai savotiška kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos šimtmetį.
Antanas Kalvaitis (1895–1991)
Antanas Kalvaitis gimė 1895 m. liepos 3 d. Rietave. Jo tėvas buvo vargonininkas, į Rietavą atvykęs iš Pajevonio. Dvylikametis A. Kalvaitis 1907 metais išvyko į Italiją, kur San Remo ir Florencijoje mokėsi muzikos. Besimokydamas skambino pianinu įvairiuose Italijos ir Ispanijos orkestruose.
Aukštesnįjį mokslą ėjo Friburge (Šveicarija) ir Barselonoje. Studijavo ekonomiką Komercijos institute Barselonoje ir teisę De Paul universitete Čikagoje (JAV), apgindamas tarptautinės teisės doktoratą. Baigęs komercijos mokslus grįžo į Lietuvą ir dirbo Kauno miesto savivaldybėje vyr. buhalteriu. Vėliau perėjo į diplomatinę tarnybą.
1926–1928 metais buvo Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, nuo 1928 m. vasario 1 d. iki 1936 m. lapkričio 1 d. – konsulas Čikagoje. Čia 1932–1933 metais buvo vienas iš Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio į Lietuvą organizatorių ir rėmėjų.
1936–1938 metais dirbo užsienio reikalų ministerijoje Kaune ir konsulate Tilžėje, 1939–1940 metais – generaliniu konsulu Klaipėdoje. 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje „Rytojaus pasaulis“ padėjo reprezentuoti Lietuvą kaip atsakingasis sekretorius.
Dirbdamas Klaipėdoje, A. Kalvaitis bendradarbiavo „Naujoje Romuvoje“ ir kituose leidiniuose. Nacių aneksuotoje Klaipėdoje sunkiausiu Lietuvai metu gynė valstybės ir visų mūsų tėvynainių žmogiškuosius interesus – gelbėjo lietuvius, žydus, vokiečius nuo nacistinio režimo, išdavė gyvybės vizas Vokietijos žydų tautybės asmenims į Kauną, taip išgelbėdamas ne vieną gyvybę.
1944 metais pasitraukė į Austriją, po Vokietijos kapituliacijos persikėlė į Miuncheną, čia 1945–1949 metais buvo apygardos pirmininkas. Be to, buvo IRO ryšininkas Vokietijoje, rūpinosi tremtinių reikalais.
1949 metais vėl atvyko į Čikagą, dalyvavo korporacijos „Neo Lithuania“ veikloje. Buvo Susivienijimo Lietuvių Amerikoje garbės narys, Lietuvos Aero Klubo garbės narys.
Nuo 1949 metų vargonininkavo Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuvių parapijos bažnyčioje ir kitose lietuvių bažnyčiose Čikagoje. Mirė 1991 m. rugpjūčio 4 d. Čikagoje.
xxx
Vieno gyvenimo pėdsakais. Nuo Šv. Kazimiero kapų Čikagoje iki trumpo sustojimo Klaipėdoje, toliau į Tel Avivą, Jeruzalę, Hjustoną, kur veda vieno kuklaus Lietuvos diplomatijos Riterio pėdsakai? Manau, greitai Lietuva ir pasaulis sužinos daug daugiau.
Ir išėjęs į amžinybę velionis neleidžia mums ramiai miegoti. Ką norėjo pasakyti jis mums ir kokias paslaptis saugo jo atminimas? Jau greitai einame link to. Kuklus įamžinimas Klaipėdoje veda į nežinomus atradimus, kurie daro garbę Lietuvos valstybei. Vivorum oporet meniset – lotyniškai – „išėjusius amžinybėn priimta minėti tik geru žodžiu“.
Šiandien Klaipėdoje stovint prie gražaus namo Liepų gatvėje nr. 10, kur prieškaryje veikė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, žvelgiant į kuklią atminimo lentą norisi prisiminti vieno iš daugelio Lietuvos diplomatijos riterių, dr. A. Kalvaičio, nueitą sudėtingą ir garbingą gyvenimo kelią. Tegu jis mums, gyviesiems, primena apie sąžinę, tikėjimą, artimo meilę, viltį, svajonę, pagalbą artimui net pačiu sunkiausiu momentu, diplomatinę tarnystę Tėvynei, tas vertybes, kurių negali sumenkinti ir sunaikinti jokia laiko tėkmė, net mirtis, užmarštis ir abejingumas. Atmintis gyvena tiek, kiek gyvena žmogus, ir dar ilgiau.
Nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos merui V. Grubliauskui ir merijos darbuotojams, Mažosios Lietuvos bičiuliams, pagerbusiems dr. A. Kalvaičio atminimą Klaipėdoje lapkričio 28 d. minint Tilžės Akto 99-ąsias metines (pagerbimą organizavo Mažosios Lietuvos reikalų taryba – pagarba jiems), lietuviškos spaudos darbuotojams išeivijoje ir Tėvynėje, broliams litvakams, padėjusiems ieškoti tų, kuriems jis tiesė pagalbos ranką ir kurių kapus ir likimus težino Dievas, ir tūlams oficialių institucijų vadovams ir tarnautojams, kurie nemaišė, kad šis kuklaus diplomatijos riterio atminimas išvystų šį pasaulį. Lai tai būna kukli mūsų visų dovana nežinomiems mūsų tėvynainių žygdarbiams atmintį, pasitinkant Lietuvos jubiliejų.
Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje visus geros valios tėvynainius sveikina su Šv. Kalėdomis. Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva, todėl kviečiame jungtis į Šaulių sąjungos gretas!
