Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.
Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius.
Kas šiandien jungia lietuvius ir kas gali sujungti? Kokia tapatybė labiausiai būtų kūrybiška? Kokia tapatybė leistų labiausiai atsiskleisti kūrybiniam lietuvio genijui? Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų? Kodėl lietuviai turi išlikti? Ką daro kitos šalys stiprindamos savo tapatybę? Kaip sutelkti įvairias visuomenės iniciatyvas, skirtas tapatumui stiprinti? Ar Europa grįžta į nacionalizmo amžių? Tai klausimai, kurie skambės pranešimuose bei diskusijose.
Konferencijos iniciatorius – Seimo Kultūros komitetas.
Programa:
10.00 Konferencijos pradžia.
10.05 Seimo atstovo kalba
10.15 Prof. Alvydas Jokubaitis: „Kas lemia politikų bejėgiškumą tautos ir valstybės nykimo akivaizdoje?“.
10.50 Prof. lvydas Nikžentaitis: „Tapatybės formavimo politikos Lietuvos kaimyninėse šalyse“.
10.25 Diskusija „Kokios tapatybės problemos kankina lietuvius?“.
11.25 Pertrauka
12.00 Prof. Gintautas Mažeikis: „Kokia tapatybė keičiasi? Istorinės savimonės ir dabarties visuomeninių santykių konfliktai“.
12.35 Prof. Vytautas Rubavičius: „Smetoninė lietuvybė: atsilikėlė ar pažangietė?“
13.10 Diskusija „Ką daryti, kad išliktume ir kurtume dar šimtą metų“.
Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą:
Dabar, pražūtingai baisu yra tai, kad Lietuvoje visokios bei visos ūkinės veiklos įvaizdis – plėšikiškas. Toks įvaizdis neduoda pasijausti žmogumi versle dirbantiesiems. Pusė dirbančiųjų (!!!) nenori tokios veiklos, dingo svetur ir net bijo grįžti į Lietuvą. Plėšikiškos veiklos įvaizdžio ryškiausi ženklai:
1 (baisiausias). Lietuviškame ES pakraštyje bei vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra (bemaž) vienodos, o algos ir pensijos (apie) 4 kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje;
2 (mažiau baisus). Plėšikiški mokesčiai – išreikalaujami nesant pajamų (uždarbio, pelno, …);
___
PVZ.
Lietuviškam ES pakraščiui pritaikius vakarinio ES pakraščio taisykles:
– juridinio asmens (UAB, MB, IĮ, VŠĮ, …) registravimo kaina būtų apie 15 – 20 kartų (!!!) mažesnė;
– pajamų mokestis būtų 2 kartus (!) mažesnis, prie MMA dydžio;
– atskaitymai sodrai būtų bemaž 9 kartus (!!) mažesni, prie MMA dydžio;
– (plėšikiško ir prievartinio) psd nebūtų.
___
3 (mažai baisus). Svetimšalių bankų plėšikavimas;
4 (mažiausiai baisus). Verslo priežiūros tarnybų plėšikavimas.
Lietuvoje, apskritai, bet kokia ūkinė veikla yra paralyžiuojama ir smulkesniais apsunkinimais.
Ar įėjimas laisvas ir visi laukiami?
O jei ne – tai kur gauti kvietimus?
Jeigu ne kasdien į Seimą ateinantis, ar ne vilnietis – gal verta ir rūmų plano gabalą įdėti su rodykle, pro kur įeiti? Nuo Neries pusės ar kitur?