Rugpjūčio 12-osios saulėtą ir karštą dieną, Jurbarko rajono Viešvilės miestelio šventės „Viešvilės salūnas 2017“ nuotaiką pakėlė kaubojiškos šėlionės.
Nuo pat ryto miestelio stadione, pasipuošusiame Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos ir miestelio vėliavomis, skambėjo kantri, lietuvių liaudies ir kita žinoma muzika. Šventės šerifas kvietė dalyvius stebėti įdomias miestelio jojimo žirgais varžybas, visus norinčius
pajodinėti žirgais ir pasivažinėti kumelės Mašos tempiama karieta, dalyvauti žurnalisto, fotografo ir menininko – Zino Kazėno-zikos parodos „Laukiniai laukiniai Vakarai“ atidaryme ir protmūšyje – „Ką žinai apie JAV“, o taip pat – jojimas mechaniniu buliumi, smiginio ir tinklinio rungtyse, Viešvilės savanorių ugniagesių komandos „krikštynose“, Viešvilės bendruomenės centro lošime ir kituose renginiuose.
Pagerbti jojimo žirgais varžybų laimėtojai
Kaubojišką nuotaiką sukurti padėjo ir šventės dalyviai, dėvintys skrybėles ar kitas kaubojiškos aprangos detales. Ir, žinoma, didelis būrys jojikų ant dailių žirgų, atvykusių į penktąsias Viešvilės miestelio jojimo žirgais varžybas. Atrodė, kad ir miestelio herbas, kuriame pavaizduota raudona fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys – atitiko šventės nuotaiką. Šventės rengėjai – Viešvilės seniūnija, bendruomenės centras „Skalvija“, Viešvilės kultūros centras bei Rasa ir Raimundas Augusčiai – stengėsi, kad lošimas vyktų sklandžiai ir įdomiai, o nugalėtojai ir prizininkai būtų pagerbti ir įvertinti.
Pirmojo jojimo žirgais vaikų klasėje nugalėtoja tapo Iveta Janavičiūtė su žirgu Žeimena, atviroje klasėje – Povilas Mikelskas su žirgu Chopsonas, jis taip pat laimėjo bendruomenės centro „Skalvija“ taurę su žirgu Di Rafael Z. O jojimo rungties – „Poros“ laimėtojai – Austė Augustytė su žirgu Pegasas ir Raimundas Augustis su žirgu Faina. Viešvilės seniūnijos taurę „Akumuliatorius“ laimėjo Rasutė Mažeikienė su žirgu Felicija (Dotnuvos akademija, Kėdainių r.). Z. Kazėno prizai – kaubojiška skrybėlė – buvo įteikta Karolinai Saveikaitei, kuri su žirgu Uriozo „Skalvijos“ taurės rungtyje tapo prizininke, o įrėminta jojimo varžybų nuotrauka atiteko Viešvilės jojimo žirgais komandai.
Zinas Kazėnas-zika – geriausias Lietuvos kaubojus
Į miestelio stadioną Mašos tempiama karieta atvykęs JAV ambasados Lietuvoje darbuotojas Ted Janis, gražiai lietuviškai perskaitęs sveikinimo kalbą, Z. Kazėną pavadino geriausiu Lietuvos kaubojumi ir puikiu Amerikos draugu. Miestelio šventės dalyviai turėjo puikią progą iš arčiau susipažinti ir gyvai pabendrauti su parodos „Laukiniai laukiniai Vakarai“, kuri netilpo net į tris palapines, autoriumi. O taip pat sudalyvauti Z. Kazėno sumanytame lošime, kurio metu buvo išdalinta apie 100 laimingų bilietų. Laimėjimas – parodos autoriaus išskirtinis ir vienetinis kūrybos darbas.
Neretas praeivis sustodavo prie palapinės ir atidžiai perskaitydavo informaciją apie parodos autorių, kurią parengė šventėje dalyvavusi menotyrininkė dr. Eglė Jaškūnienė: „Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Sėkmingiausias jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje. Profesija – žurnalistas, fotografas ir kino kūrėjas. Kūryba – menininkas. Šiandien kalbame apie Ziną – kaip kūrėją ir menininką. Praėjo jau daug laiko – laiko, kuris buvo socialiai, politiškai ir ekonomiškai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.
Jis dirbo ir kūrė – dalį visuomenei, didesnę dalį sau. Sovietmečiu bandymus derino su taikomąja daile, tačiau po sociopolitinių pokyčių, kurios sutapo su „pensijine“ veikla, leido sau veikti pagal poreikį. Prasidėjo tikroji kūryba ir viešoji veikla. Įdomu tai, kad jis visada sugeba išlikti laiko dvasioje. Europinio laiko dvasioje. Man sunku suprasti, kodėl ir kaip jam tai pavyksta. Bet jam tai pavyksta. <…>.“
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius dr. Arvydas Griškus, Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir Viešvilės bendruomenės centro pirmininkas Andrius Šašys padėkojo Z. Kazėnui už dalyvavimą miestelio šventėje ir, linkėdami geros sveikatos bei naujų apsilankymų Viešvilėje, įteikė bičių medaus korį.
„Viešvilės salūnas 2017“ tęsėsi iki vidurnakčio
Labai paklausus buvo Viešvilės jojimas mechaniniu buliumi, kurį išbandė ir šventės rengėjai, ir jojimo žirgais dalyviai, neatsispyrė ir JAV ambasados darbuotojas T. Janis.
Pagerbti savanoriai ugniagesiai – Valentinas Kucinas, Paulius Šašys, Raimondas Česnavičius, Raimondas Jasulis, Andrius Šašys, Kęstutis Vizbara, Edgaras Skvereckas, Gediminas Kolyčius, Antanas Žalgevičius, Heroldas Tamoševičius, Artūras Lukošius, Karolis Banaitis, Marius Brigadierius, Edmundas Banaitis, Dainoras Kožikis, Mantas Leveckis, kuriems buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai ir ženkleliai. Savanorio ugniagesio ženklelį Nr.1 Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stasys Pocius įteikė Jurbarko rajono savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui.
Savanoriais ugniagesiais, dalyvaujančiais gesinant gaisrus ir atliekančius gelbėjimo darbus, gali tapti ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai.
Gerą šventinę nuotaiką sukūrė kantri muzikos grupė „Klova-Belkin Band“, etnografinis ansamblis „Šialgėlė“, atlikėjai Stano ir D. Zvonkus bei diskotekoje iki vidurnakčio koncertavusi grupė „Tautinis brandas“.
Šventės rengėjų ir viešviliečių pastangas įvertino Jurbarko rajono savivaldybės meras S. Mockevičius, kuris šventės atidarymo metu sakė: „Viešvilė visada stebina išradingumu, sumanumu, verslumu ir bendruomeniškumu“.
Puiki pažintinė kelionė
Išvakarėse atvykę kartu su Z. Kazėnu galima buvo pasimėgauti Viešvilės seniūnijos Drūtgalio seniūnaitės Irenos Petrošienės surengta puikia pažintine kelione. Labai įdomiai ir išsamiai apie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją, publicistą, spaustuvininką, vieną „Aušros“ leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininką ir atstovą Valstybės taryboje, Tilžės akto signatarą Martyną Jankų renginyje pasakojo jo vardo muziejaus darbuotoja Laima Žemgulienė. Pažintinės kelionės dalyviai lankėsi ir Bitėnų kapinėse, kuriose yra Vydūno (1868-1953), Martyno Jankaus (1858-1946), Valterio Kristupo Banaičio (1918-1999) ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenų amžinojo poilsio vieta.
Visi renginio dalyviai, susidomėję pažintine kelione, mėgavosi Nemuno vaizdais nuo apipinto legendomis Rambyno kalno, žavėjosi gamtos paminklu – „Raganų eglė“, Jurbarko urėdijoje Jūravos girininkijoje esančiu aukščiausiu Lietuvos ąžuolu, kuris siekia 37 metrus, o taip pat Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje esančiu žemyninių parabolinių kopų masyvu, kurį sudaro 905 ha. Dalyviai sužinojo apie Bitėnų kaimo centre ant pušų viršūnių įsikūrusi baltųjų gandrų grupė, kurioje yra nuo 19 iki 23 lizdų.
Renginio dalyviai nakvojo pačiame didžiausiame Viešvilės pastate – 1902 m. statytuose Teismo rūmuose (dabar Skalvijos vaikų globos namai).
