Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba teisėtai nustatė kartelius 2011–2012 m. surengtuose viešuosiuose pirkimuose statybos darbams pirkti ir pagrįstai skyrė baudas konkurenciją ribojančių susitarimų dalyviams.
2014 m. baigusi tyrimą, Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Baltic Transport Service“ iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų organizavo viešuosius pirkimus
statybos darbams atlikti. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad 2011 m. ir 2012 m. organizuotų viešųjų pirkimų laimėtojai buvo iš anksto žinomi, o kiti dalyviai pirkimų procedūrose dalyvavo tik imituodami konkurenciją.
Už konkurenciją ribojančius susitarimus UAB „Convertus“ skirta 7 240 Eur (25 000 Lt), UAB „Gedarta“ – 6 024 Eur (20 800 Lt), UAB „UGNA“ – 2 259 Eur (7 800 Lt), UAB „Aestus“ – 347 Eur (1 200 Lt) bauda. Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad pirkimą organizavusi „Baltic Transport Service“ taip pat aktyviai prisidėjo prie tiekėjų sudarytų kartelių, todėl ši bendrovė buvo pripažinta konkurenciją ribojančių susitarimų dalyve. Nustačiusi, kad „Baltic Transport Service“ 2011–2012 m. negavo pajamų, Konkurencijos taryba neturėjo teisinio pagrindo skirti šiai įmonei baudos.
Bendrovės „Baltic Transport Service“, „Convertus“ ir „Gedarta“ apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT skundus atmetė ir konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimą bei skyrė adekvačias baudas.
Priimdama nutarimą Konkurencijos taryba rėmėsi iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gauta ikiteisminio tyrimo informacija. LVAT pateikė reikšmingą išaiškinimą, kad Konkurencijos taryba gali remtis iš kitų institucijų gautais baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo duomenimis kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Taip pat LVAT išaiškino, kad jeigu Konkurencijos tarybos nustatyti konkurencijos teisės pažeidimai nėra tapatūs nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nagrinėjama baudžiamoji byla, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai baudžiami du kartus už tapatų pažeidimą.
