Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus

Birželio 6 d. Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-587(3), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 29 parlamentarai. Naujajame Darbo kodekse Seimas patikslino 45 straipsnių nuostatas.

Priimtais pakeitimais nutarta įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.

Kodekse nustatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija bus teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Seimas dalinį darbą leido nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų Vyriausybės, darbdavys negalės suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalis funkcijų pavesta ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.

Priimtomis pataisomis nuspręsta patikslinti nuostatą dėl laikinojo darbo sutarties ir nustatyti, kad šios sutarties šalis, kaip darbdavė, galės būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Naujais pakeitimais taip pat įtvirtintas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turės būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas bus 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį nuspręsta ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip, o darbo laiko apskaitos tvarkymas bus nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.

Pataisomis Seimas nustatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, bus kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalės viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos bus mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalės mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarys darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Priėmimo metu pritarta pasiūlymui, kad darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negalės būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu turės pateikti valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsteigimo dienos.

Pagal pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebus sudaroma, o profesinė sąjunga įgis visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdys visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Seimas patikslino nuostatas dėl Trišalės tarybos sudarymo. Ji bus sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis bus įforminama Vyriausybės nutarimu.

Priėmimo metu Seimas pritarė naujoms nuostatoms dėl draudimų streiko metu. Pagal jas priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui bus draudžiama: priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonė, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą); trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius; sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą). Streiko metu darbdaviui bus draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau šis ribojimas nebus taikomas, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas.

„Tai visiškai kitos kokybės teisės aktas nei tas, kuris buvo priimtas praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje. Dėl beveik visų naujų pakeitimų darbuotojų ir darbdavių atstovai vienbalsiai sutarė Trišalėje taryboje vykusiose derybose. Jos nebuvo lengvos, tačiau galutinis rezultatas akivaizdus: naujasis Darbo kodeksas daugeliu atvejų gerina darbuotojų padėtį, įveda daugiau aiškumo, suteikia daugiau galimybių bendrauti su darbdaviu kaip su lygiaverčiu partneriu“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis džiaugiasi, kad Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų pusių interesus, kas iki šiol atrodė neįmanoma.

„Ankstesni bandymai rasti bendrą sutarimą Trišalėje taryboje tradiciškai būdavo nesėkmingi. Tuomet iniciatyvos imdavosi politikai ir viena arba kita pusė likdavo nuskriaustųjų vietoje. Šįkart nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų nėra. Abi pusės ėjo į kompromisus, tačiau dėl prioritetinių nuostatų laikėsi tvirtai ir pasiekė savo“, – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, frakcijai svarbiausia, jog naujasis Darbo kodeksas užtikrins daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, o kvalifikuoti darbuotojai galės gauti didesnius atlyginimus.

„Primenu, jog darbdaviai privalės investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, įvedama daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų. Labai svarbu tai, kad stiprinama profesinių sąjungos bei kolektyvinių derybų galia. Nereikėtų pamiršti ir naujai atsiradusių galimybių bausti darbdavį piniginėmis baudomis už darbuotojų teisių pažeidimus“, – akcentuoja R. Karbauskis.

Svarbiausi darbuotojams palankūs Darbo kodekso pakeitimai:

Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama tik esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę;

Darbuotojų atstovų prašymu lanksčiau reglamentuojamas naktinis darbo laikas – dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse;

Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką, išskyrus tuos, kurie dirbs nekintančiu darbo dienos režimu;

Aiškiau reglamentuojami darbo laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, t. y. kasmetinės, pailgintos ir papildomos atostogos bus įskaičiuojamos į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos;

Nustatyta, kad darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos;

Sugrąžinta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą atliekamą kelionėje;

Griežčiau reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla: tokios įmonės turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus; laikinojo darbo sutartyje turės būti nustatoma darbo laiko norma, todėl darbuotojui bus aiškiau, kiek jis turės dirbti, ir nuo kada bus skaičiuojami jo viršvalandžiai ir t.t.;

Padidinta netesybų suma, kai darbo santykiams pasibaigus, darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju;

Įtvirtintas 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę baudos dydis, kai nevykdomi darbo arbitražo sprendimai;

Bus dar geriau užtikrinamas informacijos apie darbo užmokestį, ne visą darbo laiką dirbančiuosius, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiuosius ir pan., suteikimas darbuotojams;

Nustatomi aiškūs kriterijai, kada galėtų būti nustatomas dalinis darbas. Patikslinta, kad dalinis darbas nustatomas tik tuo atveju, kai Vyriausybė tam tikroje teritorijoje ar veiklos srityje pripažįsta, kad egzistuoja svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdaviai negali suteikti darbuotojams darbo. Dalinio darbo atveju, darbuotojai dirbtų ne pilną darbo dieną, o už likusį laiką jiems būtų kompensuojama iš Sodros, tokiu būdu sušvelninant krizės padarinius.