Atsirado „nauja“ Paukščių sala Aukštaitijos nacionaliniame parke

Garsioji Kretuono ežero Didžioji sala, skirta paukščiams, jau turi „konkurentę“ – kitą salą –Baluošo ežero Beržų salą. Tiesa, abiejų salų skirtumai labai ryškūs, bet jų paskirtis ta pati – sudaryti sąlygas vandens ir pelkių paukščiams sėkmingai auginti jauniklius.

„2016 m. rudenį Aukštaitijos nacionaliniame parke Gamtos skyriaus ekologų iniciatyva ir jų rankų darbu buvo iškirsti medžiai Baluošo ežero Beržų saloje. Ji maža, apie 0,25 ha ploto, natūraliai buvo užaugusi beržais ir kt. lapuočiais. Prieš gerą dešimtmetį salą atradę bebrai, ją pertvarkė neatpažįstamai: čia gyvendami pastoviai, kirto medžius ir krūmus, rausė urvus. Per juos į sausą salą plūdo ežero vanduo, prasidėjo pelkėjimo procesai. Suvešėjo aukšti viksvų kupstai, išplito šaltekšnių brūzgynai.

Išlipus į salą su kirtimo įrankiais, nebuvo matyti, kur koją pastatyti: bebrų urvų skylės, užlietos vandeniu, aukštos žolės ir kupstai, tankūs krūmynai, išvirtusių medžių kamienai. Po salos pritaikymo paukščiams, jos paviršius vėl tapo švarus ir beveik lygus.

Naująją vietą paukščiai pastebėjo anksti 2017 m. pavasarį, o balandžio pabaigoje ėmė kurtis paprastieji kirai, antys. Gegužės pradžioje saloje atsirado keletas pirmų kirų lizdų, perėjo didžioji antis, sukosi keletas upinių žuvėdrų, krantuose pasirodė brastiniai ir krantiniai tilvikai. Ir anksčiau šie paukščiai saloje ieškodavo vietos lizdams, bet aplinka buvo netinkama.

Gera vieta tuščia nebūna. Todėl per gegužę ir birželį tikimės saloje rasti žuvėdrų, ančių ir tilvikinių paukščių apgyvendintą teritoriją“ – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai.

Baluošo Beržų sala nuo Kretuono Didžiosios salos nutolusi per 18 kilometrų, todėl šis antrasis kolonijinių paukščių „atramos punktas“ yra reikšmingas reiškinys gausinant gamtos vertybes Aukštaitijos nacionaliniame parke.