Kovo 7 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti asmens tapatybės korteles, jei jose būtų nurodytos pavardės su nelietuviškomis raidėmis, įpareigojo AVPK išduodamose tapatybės kortelėse asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba.
Šiuo sprendimu LVAT galutinai išsprendė dviprasmišką padėtį, kuomet skirtingų vietinių pirmosios instancijos teismų sprendimai dėl įrašų oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba buvo pradėję kurti šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus.
Kovo 7 d. administracinėse bylose Nr. eA-2176-662/2017 ir Nr. A-1867-261/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl raidės „w“ rašybos dviejų Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse ir pase. Šiose bylose ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus AVPK Migracijos valdybos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta į pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles ir pasą įrašyti asmenvardžiius ne valstybine kalba, šiuo atveju su „w“ raide. Pirmosios instancijos teismas nurodė Vilniaus AVPK išduoti dokumentus be įrašų valstybine kalba įrašytų asmenvardžių, tačiau Vilniaus AVPK apskundė šį sprendimą teigdamas, kad pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, o lietuvių kalboje raidės „w“ nėra.
Išnagrinėjusi administracinę bylą LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad praktika šio pobūdžio administracinėse bylose suformuota LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, todėl, be kita ko, vadovautasi šioje teismo nutartyje suformuotais išaiškinimais. Priimtoje nutartyje teisėjų kolegija akcentavo, jog asmens naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.
Priminsime, kad vasario 27 ir 28 d. LVAT priėmė nutartis dviejose administracinėse bylose, kuriose pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo (KT) doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis. LVAT, remdamasis KT išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, to paties paso kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. LVAT paaiškino, kad nors tokio teisinio reglamentavimo kol kas nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.
Lietuvos Seimas praėjusioje kadencijoje svarstė du skirtingus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Vienas projektas siūlo leisti asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o įrašo valstybine kalba išvis atsisakyti. Kitas projektas siūlo išsaugoti įrašą valstybine kalba, o nelietuviškais rašmenimis asmenvardį leisti rašyti paso papildomų įrašų skyriuje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui yra pateikusi ir piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, sėkmingai surinkusi bemaž 70 tūkstančių piliečių parašų. Asmenvardžiai šitaip jau kurį laiką rašomi Latvijoje ir jokia pasaulio valstybė (net Lenkijos Respublika) Latvijai jokių pastabų dėl to nereiškia.
Po LVAT sprendimo šis lenkakalbių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos Respublikos politikų eskaluojamas klausimas turėtų būti išspręstas Seimui priėmus atitinkamus sprendimus. Tačiau kai kurie lenkakalbiai politikai ir jų idėjas propaguojantys vadinamo Europos žmogaus teisių fondo veikėjai žada įtampą kurstyti ir toliau. Jie nesutinka su LVAT sprendimais, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase oficialiais įrašais būtų laikomi įrašai valstybine kalba ir žada Lietuvą skųsti tarptautiniams teismams.
Tai mes jau esame Lenkijos “kresas”?! Jei jau taip, tada jau nafyg!!!
Citata: “LVAT, atsižvelgęs į oficialią konstitucinę doktriną pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, kad to paties paso
kitų įrašų skyriuje
asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja”.
http://www.lvat.lt/lt/naujienos/visos-naujienos/lvat-issprende-klausima-zkw9.html
Pirmas puslapis:
“LVAT pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis”.
Ten pat.
Nepersūdykime! Labai raštingas, profesionalus sprendimas. Su dvikalbiu pasu bus galima reikalauti, kad visa raštvedyba, visi su asmeniu susiję duomenys (ne tik biudžetinėse įstaigose, bet ir privačiose įmonėse) būtų IŠ TIKRO vien valstybine kalba tvarkomi! Taip pat ir mokinių pavardės klasės dienynuose.
Tamsta net neįsivaizduoji, kiek per visą Lietuvą JAU yra pasų ir kitų dokumentų, kuriuose visi duomenys nurašomi iš užsienyje išduoto dokumento taip, kaip ten parašyta!.. Kaip vargsta darbuotojai, gavę tokį pasą.
Iš darbuotojo reikalaujama, kad jis mokėtų valstybinę ir vieną užsienio kalbą (pageidautina anglų). Tačiau pasaulyje daugybė valstybių naudojasi lotyniško pagrindo abėcėle, tačiau taria tas raides kiekviena tauta savaip, ne kaip kažkada lotynai tarė, ne taip, kaip mes tariame.
Ar teisėta, ar realu reikalauti iš darbuotojo, kad jis iš tos nežinia kokios kalbos parašytų lietuviškai taisyklingai? Ne. Todėl jis nurašo, kai pateiktuose dokumentuose randa. Taigi, mūsų raštvedyboje karaliauja anksčiau mūsų net neįsivaizduotas chaosas. Tik toks dvikalbis pasas pastatys ją nuo galvos ant kojų – kiekvienas, pradedant pasienio ar kelių policijos pareigūnais, baigiant poliklinikos (ligoninės) registratore, mokyklomis, darželiais ir kt. ras tai, ko reikia – įrašą VALSTYBINE k., ir laisvai perskaitys, su kuo turi reikalą. O kitas lapas skirtas ne Lietuvai ir mūsų jis nedomina (na, nebent Interpolo skyrių domins)…
Pagaliau šiuo klausimu teismas pasielgė LABAI RAŠTINGAI …
Chaosas perrašant Lietuvos pilietybę gavusių asmenų pavardes iš užsienietiškų pasų tikriausiai daromas tyčia. Nes nelietuviškai perrašo netgi lietuviškas pavardes, pvz., iš Rusijos ar Ukrainos repatrijuoja lietuviai, gauna Lietuvos pilietybę ir jiems iš rusiško ar ukrainietiško paso perrašo taip kaip ten buvo užrašyta (o ten dažniausiai būna angliška transkripcija) – Shimaytene. Tai esą yra originalo rašyba ir šitaip parašo jau Lietuvos piliečio pase, o lietuviškai (Šimaitienė) Lietuvos įstaigos kažkodėl neparašo. Kitaip nei tyčiniu lietuvių kalbos sabotažu ir svetimos rašybos propagavimu to pavadinti neišeina.
Beje dažnai kalbama, kad pase turi būti „rašoma lietuviškais rašmenimis“, bet žodyje Shimaytene irgi yra tik lietuviški rašmenys, tačiau tai – ne lietuviškas įrašas. Turi būti rašoma ne tik lietuviškais rašmenimis, bet rašoma normalia lietuvių kalba, pagal lietuvių kalbos gramatiką.
Deja, neišmanantys giliau raštvedybos reikalų, nestudijavę jos istorijos, įsitikinę, jog baigęs vidurinę ir klaviatūros mygtukus maigyti išmokęs jau esi kompetentingas specialistas… Žmonės dirba darbą, giliai jo neišmanydami. Įsivaizduoja, kad rašydami „sh” vietoje „š”, jau pasiekė aukštąjį raštingumo pilotažą. Viskas vėl kartojasi: sovietmečiu raštingiems pakako prie rusiško žodžio lietuvišką galūnę prirašyti, o šiandien – „š” vietoje „sh” įrašyti…
Kitą vertus – o kaip politikai šiuo klausimu šneka? Juk tą patį neišmanymą demonstruoja – tai jie lotyniškomis raidėmis rašys, tai dar ką darys…
Tačiau aš ne apie tai, o apie tuos, kam skirtas šis teismo sprendimas: tos damos nepatenkintos – jos vėl kreipsis į ŽT, nes jos nenori, kad VALSTYBĖ SAVO DOKUMENTE rašytų jos pavardę „sulietuvintai” 🙂 🙂 🙂
Fantastika. Tai rodo, kad mūsų abiturientų brandos atestatas toli gražu negarantuoja tarpukario gimnazijų abiturientų išsilavinimo lygio.
“LVAT paaiškino, kad nors tokio teisinio reglamentavimo kol kas nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.”
O štai ką sako Konstitucija (ačiū Zeppelinus už nukreipimą):
109 straipsnis: “Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.”
112 straipsnis: “Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.”
LVAT nusprendė, kad Konstitucijos laikymasis “nėra būtina sąlyga” sprendimų priėmimui, ar kaip? 🙂
Nepataikyta:
nepirmuose paso puslapiuose įvairių šalių pareigūnai deda savo įrašus ir tai niekaip nesikerta su Konstitucinėm nuostatom.
Tuo, beje, rėmėsi ir Talka, siūlydama savo variantą.
Įdomų už kiek parsidavė vaiškūnas lenkams, jad nori lietuviškas pavardes rašyti lenkiškaį. lyvis
Sąmoningai dezinformuoji visuomenę tamsta, ar kaip?
Kalbant apie paso turėtojus, labiausiai iš to laimės LT PILIETĖS (ir jų vaikai), tapusios užsieniečių marčiomis, tačiau išsaugojusios lietuvišką pilietybę. Kas šešta LT pilietė gimdo vaikus nuo užsieniečių, jų vaikai paveldi nebe lietuviškas pavardes. Tai natūralus tėvo noras – kad vaikai jo pavardę turėtų.
Tačiau toks dviejų lapų pasas pasitarnautų ir tiems, kas norėtų sugrąžinti suslavintai pavardei jos buvusią formą, jei anksčiau to nedarė suprasdamas, kad priesagos „iškirpimas” ateityje atneš daug biurokratinių ir teisinių sunkumų, išlaidų, gaišaties, įrodinėjant, jog šiandienis …us yra tas pats vakarykštis …evičius. ir kad jam priklauso viskas, kas vakar priklauso …evičiui. Toks pasas galėtų pasitarnauti ir moteriai, kurios diplomas išduotas dar mergautine pavarde.
Pasas su DVIEM lapais asmens duomenims įrašyti užfiksuos BUVUSIĄ mergautinę ar suslavintą ir susigrąžintą lietuvišką pavardės formą, tad paso turėtojai/-jui nereiks gaišti įrodant, kad sovietmečiu įgytas diplomas, butas, sodas, išduotas gimimo liudijimas ir kt. priklauso jai/jam…
Kitas dalykas – valstybės išduodamo dokumento solidumas, pranašumas. Jei PL lietuviai gauna tik ribotai galiojantį (dekoratyvinį) pasą, keliantį problemų už savo parapijos ribų, dvikalbis pasas būtų visiškai visavertis bet kurioje įstaigoje šalies viduje ir užsienyje. Gal būtent tai taip gąsdina EŽTF aktyvistus ir kaimyninę šalį? Kaimynai per tai prarastų pranašumą, be to, išaiškėtų, jog jie realioms (neišsigalvotoms) TM negarantuoja jų teisių.
Beje, Spaudos, radijo ir t.t. RĖMIMO FONDAS turėtų atsižvelgti į tai, ar jų remiama žiniasklaidos priemonė neplatina dezinformacijos šiuo klausimu, tai yra šalies piliečių tarpusavio kiršinimo.
Štai šiandien iš ryto ŽR laidoje Ridas Jasiulionis pokalbyje su EŽTF vade paskui ją klusniai kartojo „mažumos”, „mažumos”. Dirbančių radijuje ir spaudoje išsilavinimas turėtų būti pakankamas, kad skirtų Statistikos departamento tyrimo objektus (šalies gyventojų grupių pagal įv. požymius dydžius), nuo tikrojo ŽT apsaugos objekto – ETNINES mažumas, kurioms be apsaugos gresia išnykimas, t. y., mažąsias pasaulio tautas, visų pirma tas kitataučių grupes, kurios su savo etninėmis žemėmis buvo prijungtos prie kitos valstybės. Tai neturi nieko bendro su svetimose šalyse salomis (kolonijomis) gyvenančiais kitataučiais imigrantais ar kolonistais…
Laikas bakstelėti ŠMM, kad visose ugdymo, švietimo, mokslo institucijose į privalomus dalykus būtų įtraukta bent pora užsiėmimų, kur būtų aiškinama, kas yra TM, o kas – ne (ar turime mokytojų, dėstytojų, suprantančių skirtumą?). Kad abiturientas, juolab absolventas nesileistų klaidinamas politikos aferistų. Taip pat paaiškinti – kas yra pasas (kad tai VALSTYBĖS dokumentas, reglamentuojamas VALSTYBĖS įstatymų, o ne jo TURĖTOJŲ įgeidžių ar svajonių, kad jo paskirtis – nedviprasmiškos informacijos apie asmenį fiksavimas visų pirma VALSTYBINE kalba, skirtas valstybės ir piliečio tarpusavio santykiams, tapatybės identifikavimui sprendžiant įvairius klausimus ir problemas. Todėl būtina laikytis nustatyto dokumentacijos STANDARTO, kuris paremtas klasikiniais, nusistovėjusiais raštvedybos pagrindais, pripažįstamais visame pasaulyje. Neturi SUAUGĘS žmogus stebėtis, kodėl Belgijoje jo pavardę taip rašyti galima, o čia – ne. Pagaliau sveikas protas žmogui turėtų pakuždėti, jog tvarkingas, įstatymus atitinkantis dokumentas JO LABUI tarnauja. O tokie NERAŠTINGI išvedžiojimai, kad tai yra „sulietuvinimas” yra faktų iškraipymas. KIEKVIENA šalis rašo pagal SAVO kalbos taisykles.
Pavyzdžiai iš PL spaudos: „Zdaniem szefa litewskiej dyplomacji Linasa Linkeviciusa…”, „Linkewiczius ma rację:…”, „p.Linkewiczius niech pan nie rozwiązuje problemów ”. Linkewicziusu, Linkewicziusa, Linkewicziusem, Linkewicziusie. Čia kas – lenkinimas? Ne, tai tik rašymas SAVO DAUGIATAUTĖJE šalyje pagal SAVO šalies VALSTYBINĖS kalbos taisykles. Daugiausia, ką užsienyje padaro – SUPANAŠINA, parašydami Linkeviciusa, bet be diakritikų, todėl nesidomintis užsieniu skaitytojas jau negalės pavardės ištarti panašiai į originalų jos skambesį, todėl geriau jie rašytų pagal raštingų žmonių sudarytas SAVO kalbos taisykles 🙂
Atsiprašau, prirašiau daug, o patikrinti nebeturiu kada. Prabočykit, žmonės gerieji už visus neaiškumus, kur palikau…
Žemyna,
14 straipsnis (v_i_s_i_e_m_s)
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Mes, lietuviai, esam Lietuvos šeimininkai (suvereninė Lietuvos valdžia priklauso mums). Nuolat, bandantys pavergti mus visokie maskvėnai, varšaviakai, briuseliokai, vatikaniokai, vašingtoniokai ir jųjų padlaižiai atsidurs mums po padu, anksčiau ar vėliau. Valdovų mūruose (rūmuose), vyriausybėje, seime kažkada bus mūsų stiprūs pagalbininkai, mūsų tikslams įgyvendinti. Prezidentūros mums nereikia, nes prezidentas – pre_žydo_tas. Dabar, labai sudėtingom aplinkybėm, mūsų bemaž svarbiausias rūpestis – išlikti žmonėmis, kad išsaugoti lietuviškumą, lietuvišką valstybę bekuriant.
Neužmirškime registrų! Kyla klausimas, ar turi lietuvių kalba savo rašybą? Ar turi tą rašybą tobulinti politikai? Net pripažindamas galimybę pasuose rašyti tris svetimas raides, kalbininkas A. Smetona nusijuokė: lietuviai teisingai tos pavardės neperskaitys… (2017 03 24~Info TV pokalbis su I .Makaraityte). Yra dar kalbotyrininko V. Urbučio visa knygelė apie svetimų pavardžių rašymą. Negi politikai bei žurnalistai negali bent jos paskaityti?! “Talkos” surinkti maždaug 70.000 Lietuvos gyventojų parašų liudija, kad gyventojai bent jau nujaučia, kas yra lietuvių ir kalba ir kas yra rašyba. Jei svetimai pavardei įdėsi kokią svetimą raidę, tai visvien liks daug neaiškumų, ypač iš tų kalbų, kur daug antženklių ir poženklių. Neištaisysi juk visų registrų (nuosavybės, santuokų ir pan.) Lenkijoje lietuviams taip ir atsitiko: su savo lietuviškomis pavardėmis jie nieko susitvarkyti negali. Kitame paso lape įrašius svetimkalbius vardus, visvien būtina nurodyti, kokių kalbų ar valstybių registruose jie gali būti perskaitomi!