Sietynas paskelbs antrą vasaros pusę
Liepos vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glausis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.
Apie liepos 10-tą prieš auštant pustrečio mėnesio slėpęsis Saulės spinduliuose vėl pasirodys gražusis padrikasis žvaigždžių spiečių – Sietynas. Esant geram orui plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės. Liaudies kalendoriuje Sietyno dingimas Saulės spinduliuose siejamas su pavasario pradžia (balandžio 23 d.), o pasirodymas – su antros vasaros pusės lietingumą lemiančia “septynių miegančių brolių diena” (liepos 10 d.). Kadaise pagal 7-ių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo pranašaujamas vasaros lietingumas. Įprasta sakyti, kad jei šią dieną lyja, tai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites.
Jupiteris kils vis aukščiau
Saturnas vakarais spindės link vakarų horizonto slenkančiame Mergelės žvaigždyne ir toliau sudarydamas su šio žvaigždyno žvaigžde Porima išsiskiriančią „žvaigždžių“ porą. Kiekvieną vakarą Saturnas rodysis vis žemiau, todėl jo stebėjimo sąlygos diena iš dienos prastės.
Jupiteris priešingai nei Saturnas kasnakt tekės vis anksčiau ir pakils vis aukščiau, Avino žvaigždyne. Pro žiūroną ar nedidelį teleskopą galima įžiūrėti keturis Saturno palydovus. Jei matysite ne keturis, o mažiau, tai reikš, kad vienas ar keli palydovai yra pasislėpę už Jupiterio disko, arba užslinkę ant jo.
Marsas šį mėnesį nors ir patekės ryto žarų nušviestame rytiniame danguje, Tauro žvaigždyne, tačiau dėl labai šviesaus dangaus jį stebėti bus dar nelengva.
Merkurijus po saulėlydžio, nors ir iškops trumpam virš vakarų horizonto, tačiau dėl nedidelio pakilimo aukščio ir šviesaus liepos dangaus, paliks nematomas.
Liepos pabaigoje Mėnulio delčiagalis taps neblogu orientyru Marso paieškoms. Liepos 24 d. seno Mėnulio pjautuvas atsidurs virš Jupiterio, o 25 d. jau švytės per vidurį tarp Jupiterio ir Sietyno, 26 d. prasilenkęs su Sietynu liepos 27 d. švies kiek aukščiau ir dešiniau Marso, o 28 d. tapęs visiškai plonu pjautuvu – švytės kairiau ir žemiau Marso.
Dangų puoš ankstyvi Perseidai ir sidabriškieji debesys
Nuo liepos 17 d. prasidės vienas garsiausių meteorų srautų – Perseidai. Nors daugiausia meteorų šis srautas pažers tik rugpjūtyje, tačiau jau ir liepą bus galima išvysti ankstyvųjų Perseidų meteorų strėlių. Prie Perseidų prisidės ir liepos 12 d. prasidėjęs pietinių Delta-Akvaridų meteorų srautas, pasieksiantis maksimumą liepos 28 d.
Liepą, kaip ir kasmet, susidarys progų pasidžiaugti nepaprasto grožio naktiniais debesimis, švytinčiais melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa ir todėl vadinamais sidabriškaisiais debesimis. Pasirodys jie šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšvies aukštai atmosferoje tvyrančias smulkias daleles, kurios ir sušvis sidabriška melsvai balta šviesa. Tai labai aukšti debesys, susidarantys mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje, kur šaltis siekia iki -120 C.
