Vilniaus Senamiesčio grindinyje vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiandien gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas aštuonių žydų genocido metu žuvusių garbių vilniečių atminimas.
Aštuonios atminimo plokštės neatsitiktinai atsirado Rūdininkų, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Vasario 16-osios gatvėse, – čia dirbo, mokėsi ar gyveno iškilios ir daug Vilniui nusipelniusios asmenybės: garsūs gydytojai, Vilniaus geto metraštininkas, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje įkūrėjai ir kt.
Šiandien „Atminimo akmenų“ projektas pristatytas Rūdninkų g. 8, kur buvusioje Žydų realinėje gimnazijoje mokėsi talentingas paauglys Icchokas Rudaševskis, palikęs ateities kartoms bręstančio paauglio akimis atpasakotą gyvenimo gete dienoraštį. Rūdninkų gatvės grindinyje atsiradusi varinė plytelė liudys Vilniaus istoriją ir čia gyvenusius asmenis.
Dar du atminimo akmenis galima rasti ties Vokiečių g. 14 pastatu, kur žydų šeima Fania Lewando ir jos vyras Lazar Lewando įkūrė turbūt pirmąjį Lietuvoje vegetarišką restoraną. Fania buvo ne tik puiki šefė, bet ir pedagogė – savo pačios įkurtoje kulinarijos mokykloje vietos moteris mokė gaminti vegetarišką maistą, o receptus detaliai aprašė 1938 metais pasirodžiusioje knygoje „Vegetariškų-dietinių receptų knyga: 400 patiekalų, pagamintų išimtinai iš daržovių“, kuri pernai metais išleista ir lietuvių kalba.
„Atminimo akmuo“ ties Vilniaus g. 33/Islandijos g. 2 įamžina gydytojo dr. Samuelio Margolio atminimą, kuris čia gyveno ir priiminėjo ligonius. Visai šalia – Vilniaus g. 31/Islandijos g. 1 – esanti plytelė grindinyje skirta gydytojui Dr. Jakovui Vygodskiui atminti, kuris 1918-1919 m. ėjo ministro be portfelio žydų reikalams pareigas. Dar tris „Atminimo akmenis“ bus galima aplankyti ties Vasario 16-osios g. 8/Šermukšnių g. 1 – Šemiavičių šeimai – Lejbai, Chajai ir Lejai, nužudytiems žydų genocido metu, atminti.
Tai tarptautinis projektas, o Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių prie jo prisijungsi. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę po 18 Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų.
Aštuonias tokias plokšteles Vilniuje įrengė „Atminimo akmenų“ idėjos autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Asmenis, kuriems skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Projektą finansuoja fondas „Remembrance, Responsibility and Future“ (EVZ) bei „Geros valios fondas“, remia Goethe’s Institutas Lietuvoje.
“Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių prie jo prisijungsi” – ir vėl suskubta tolerantiškon vieton “pakštelt” (iškart prisiminiau Lisabonos sutarties pasirašymą :)). Jau matau, kaip iš to dėkingumo iškart išseks ant mūsų tautos ir valstybės pilamų šmeižto srutų krioklys. 😀
Pradžiai reikia savigarbos išmokti – padlaižiaujančių niekas negerbia. Čia vertėtų iš lenkų pasimokyti – anie griežtai baudžia už tautos ir valstybės juodinimą, o ne visokius nesuskaičiuojamus nuolankumo ženklus rodo. Užkniso įnirtingos mūsų valdžiagyvių pastangos paversti Lietuvą palinkusiu karklu – visų ožkų džiaugsmui.O gal jie įsivaizduoja, kad jeigu lipa – reiškia, myli? 🙂
Tikra tiesa.
Kas man bus jeigu aš netyčia ant jos užminsiu…
Nieko tau nebus, o jiems jau tas pat…