Tai, ką mato keliautojai baidarėmis, dažniausiai yra taip vadinamoji prievaginė augalų juosta. Substratas čia gana judrus, todėl geriausiai auga šakniastiebiniai augalai, sudarantys gana monotoniškus sąžalynus, tik vietomis paįvairintus kitokiais nei žalios spalvos potėpiais.
Šen bei ten stiebiasi ryškiai raudoni paprastosios raudoklės žiedynai, vandenin įsibridę linguoja skėtiniai bėžiai, greta styro ieties antgalius primenantys strėlialapės papliauškos lapai, ar lyg miniatiūriniais vėzdais kažkam grūmoja šakotieji šiurpiai. Jeigu nelyja, upės vagoje mažažiedės vandens lelijos prabunda ir savo žiedus atveria jau 7 val., o pamažu užsimerkia ir nuskęsta 17–18 val. Pakrantės augalus apraizgę bujoja keisti moliūginių šeimos augalai – dygliavaisiai virkšteniai.
Jei pažvelgtume į akylesnio gamtos mėgėjo fotonuotraukas, baidarėmis įveikusio bet kurią Nevėžio vidurupio atkarpą, jose tikriausiai rastume daugumą čia paminėtų augalų. Nes jie tiesiog patys „lenda į akis“. Bet vargu, ar bent vieno eilinio keliautojo žvilgsnis bus užkliuvęs už kuklaus, bet nepaprastai įdomaus pakrantės sąžalynų augalėlio, kurio net ir vardas intriguoja savo taiklumu ir elegancija. Tai – uoginė krūmsargė, liaudyje dar vadinama vogūnu, uogene. Augalų pavadinimus atsiminti ir atpažinti tikrai nėra lengva. Tačiau užtenka nors kartą pamatyti kaip atrodo uoginė krūmsargė ir daugeliui atmintyje ji tikrai pasiliks visam laikui! Tokia tad magiška šito augalėlio išvaizdos ir vardo galia!
Uoginė krūmsargė (Silene baccifera) – gvazdikinių šeimos augalų rūšis, priklausanti naktižiedžių genčiai. Lietuvoje reta. Auga paupių miškuose ir krūmuose, pievose. Daugiametis žolinis augalas. Stiebas 0,5 –1,5 m ilgio, silpnas, labai šakotas, kylantis arba laipiojantis, bambliuotas. Lapai priešiniai, trumpakočiai, ištisiniai, plaukuoti. Žiedai gelsvai arba žalsvai balti, pavieniai, išaugę šakelių viršūnėse. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Vaisius – juoda, blizganti, apysausė, daugiasėklė uoga. Prinoksta rugsėjo – spalio mėn., nevalgoma.
Nors krūmsargės nerasite saugomų bei nykstančių mūsų krašto augalų sąraše, norėdami ją pamatyti gamtoje, turėsite nemažai pavargti. Bent jau Nevėžio pakrantėse tai yra lyg miniatiūrinis perlas, kurį rasti laimė nusišypso toli gražu ne kiekvienam.
