Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Paskutiniai dešimtmečiais išryškėjo dar viena opi problema – daugybę paukščių žūva atsitrenkę į langų stiklus ar blizgius pastatų fasadus. Ne išimtis ir Lietuva. Matydami stikluose atsispindinčius gamtos objektus, ypač medžius, paukščiai žūva tiek veisimosi metu, tiek žiemos mėnesiais. Tačiau daugiausia į stiklus atsitrenkusių paukščių aptinkama migracijų metu, kuomet daugybė jų susitelkia atskirose šalies vietose. Skaudžiausios netektis rudeninės kelionės metu stebimos Vakarų Lietuvoje, kur driekiasi didžiausias Šiaurės-vakarų Europos paukščių migracijos kelias. Nykštukai, alksninukai, įvairių rūšių zylės, žaliukės, kikiliai ar net slankos neretai baigia savo kelionę prie verslo centrų, gyvenamųjų namų ar net jaunimo ugdymo įstaigų.
Įvairių tyrimų duomenimis kasdien Europoje dėl atsitrenkimo į stiklus žūva apie 240 000 paukščių, o tai yra virš 80 milijonų sparnuočių per metus. Visgi tiksliau įvertinti šios problemos mastą, ypač atskiruose regionuose, nėra lengva – dalis paukščių dėl sužeidimų žūva vėliau, dalį suėda naminiai bei laukiniai gyvūnai, be to, visų pavojingų vietų apžiūrėti neįmanoma.
Siekiant išvengti paukščių žūties dėl susidūrimų su pastatų ar kelių atitvarų stiklais, Europos valstybėse vis dažniau naudojami įvairių spalvų piešiniais žymėti, specialiai apdirbti, grublėti bei neskaidrūs stiklai. Vokietijoje ir kitose valstybėse yra gaminami specialūs paukščiams lengvai pastebimi stiklai, kurie stipriai sumažina paukščių susidūrimų su stiklais skaičių. Tačiau neretai užsakovus atbaido nemaža jų kaina, be to, gamybos apimtys tikrai nesugebėtų patenkinti visų statybos sektoriaus poreikių. Todėl pati paprasčiausia, pigiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė išlieka plėšriųjų paukščių siluetų klijavimas ant stiklų. Nors migruojantys paukščiai, galbūt, ir nekreipia dėmesio į ant stiklo užklijuoto silueto formą, tačiau pati užklijuota aplikacija su paukščio atvaizdu jau padidina stiklų matomumą. Šiuo metu specialius įvairaus dydžio paukščių siluetų lipdukus galima įsigyti internetinėje prekyboje, todėl bet kuris mūsų šalies pilietis gali jų nusipirkti, pasirinkdamas tinkamą jų dydį bei norimą skaičių. Čia taip pat galima įsigyti specialių pieštukų, holograminių juostų, balionų ir kitų priemonių, skirtų paukščių atbaidymui nuo įvairių objektų ir jiems grėsmę keliančių kliūčių, kas tiesiogiai sumažina jų žūties mastus, mažina konfliktinių atvejų skaičių.
Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos miestą, išsamesni tyrimai, leidžiantys vertinti šios problemos mastą, nėra atlikti. Tuo tarpu Klaipėdos mieste surinkti duomenys parodė, jog kasmet dažniausiai ir masiškiausiai žūva smulkūs žvirbliniai paukščiai – įvairių rūšių zylės ir nykštukai. Daugiausiai atsirinkusių į stiklinius pastatų fasadus ar langus paukščių randama saulėtomis rugsėjo dienomis, t.y. intensyviausios paukščių migracijos metu. Todėl būtent dabar būtina pasirūpinti paukščių apsauga, pirmiausiai lipdukus su paukščių siluetais užklijuojant ant tonuotų ar veidrodinio atspindžio stiklų.
Klaipėdoje kiekvienų metų rudenį pavojingiausi pastatai paukščiams yra tie, kurių šiaurinėje ar vakarinėje pusėje auga medžiai. Paukščiui skrendant pietų ar pietryčių kryptimi kaip tik tokie medžiai ir atsispindi pastatų stikluose. Tačiau visi medžių apsupti pastatai, nesvarbu kurioje Lietuvos vietoje jie yra, ypač kurių stiklai padengti šviesą atspindinčiu paviršiumi, kelią pavojų greta besilaikantiems paukščiams.
Norint įvertinti bent apytikslius paukščių atsitrenkimų skaičius visoje šalyje, būtina sukaupti kiek įmanoma daugiau duomenų apie paukščių atsitrenkimų atvejus įvairiose Lietuvos vietose, kartu nustatant ir masiškiausio paukščių žuvimo vietas. Todėl Lietuvos ornitologų draugija, norėdama atkreipti visuomenės dėmesį bei siekdama sumažinti dėl atsitrenkimo į stiklus žūvančių paukščių skaičių, renka duomenis apie dėl atsitrenkimo į stiklus žuvusius ar sužeistus paukščius. Surinkus duomenis bus galima planuoti apsaugos priemones pavojingiausiose paukščiams vietose. Tačiau kiekvienas, kad ir pavienis atvejis, yra labai svarbus. Tik tinkamai įvertinę šią problemą galėsime ieškoti optimalių sprendimų, o geresnių rezultatų galima pasiekti su visuomenės pagalba. Todėl, jeigu aptikote paukščius atsitrenkusius į stiklus, prašome pranešti Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatui elektroniniu pašto adresu: lod@birdlife.lt arba telefono numeriu: 8(5) 2130498.
