Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta“ būna nekokybiška vyro sperma. Pagal Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatus, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų pagalbinių apvaisinimų šiame regione padaugės net 7 proc. Birželis pasaulyje skelbiamas nevaisingų porų mėnesiu, siekiant didinti visuomenės suvokimą apie nevaisingumo problemas, jo sukeltą psichologinę naštą šeimai, prevenciją bei gydymą.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad spermatozoidų skaičius spermos mililitre per 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai dvigubai, tačiau teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus – neteisinga: Lietuvos vyrai vis dar gali džiaugtis geresne nei vidutiniška spermos kokybe, nes Skandinavijos šalims šioje situacijoje daug blogiau, – sako medicinos mokslų daktaras, gydytojas urologas Stasys Auškalnis. – Kadangi pasaulyje nevaisingumo problema tik didėja, birželio mėnuo sutelkia tūkstančius nevaisingomis poromis besirūpinančių organizacijų. Jų tikslas – suvienyti dėl nevaisingumo kenčiančias poras, griauti mitus ir plačiai įsišaknijusius stereotipus: stengiamasi kreiptis į visuomenę, griauti klaidingą požiūrį į nevaisingumo gydymą, aiškinti šio gydymo ypatumus, laimėjimus ir būtinybę“.
Vyrų spermos kokybei kenkia vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti genetinės ligos, imunologiniai faktoriai, kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.
Pasak urologo, iki šiol mokslininkams buvo neaišku, kas priverčia spermatozoidą prasiskverbti į kiaušialąstę ir ją apvaisinti, tačiau neseniai Kalifornijos universiteto biologai ant spermatozoido uodegėlės aptiko receptorius, kurie reaguoja į kiaušinėlio išskiriamą progesteroną ir aktyvuojasi, kai tik atsiduria netoli jo. Šis atradimas, galbūt, paaiškina dalį nevaisingumo priežasčių.
Vaisingumui įtakos turi ir vėlyvas pastojimas, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20–25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30–40 metų, kai žalingi veiksniai jau „atliko savo darbą“ – vyresni vyrai netgi rizikuoja susilaukti apsigimusių vaikų, nes sėklidėse per amžių kaupiasi „genetinė bomba“.
Vyrų nevaisingumo problemas dažniausiai sukelia spermatogenezės (fiziologinio proceso, kurio metu formuojasi ir bręsta spermos ląstelės) sutrikimai, dėl kurių atsiranda tiek kiekybinių, tiek kokybinių spermos ląstelių gamybos proceso rodiklių sumažėjimas. Iš esmės tai reiškia, kad palyginus su normaliomis reikšmėmis (būtinomis sėkmingam apvaisinimui), žymiai sumažėja spermos ląstelių kiekis arba judrumas, ir / arba žymiai padidėja blogai susiformavusių spermos ląstelių kiekis. Dažniausiai stebimas visų šių reiškinių derinys.
Priešingai nei moterų atveju, kai galimi įvairūs gydymo būdai, priemonių, padedančių pagerinti vienintelį vyrų vaisingumo rodiklį – spermos kokybę – yra labai nedaug. Tyrimai rodo, kad kai kurie mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys (L-argininas, L-karnitinas) gali turėti teigiamą poveikį spermos ląstelių skaičiui, judrumui ir formavimuisi, todėl vyrų vaisingumą galima pagerinti mitybos, t. y. fiziologiniu būdu.
Spermatogenezė yra labai kompleksinis ir biologiškai sudėtingas procesas, trunkantis keletą savaičių (dažniausiai apie dvylika). Šio proceso metu vyro organizmui būtinos įvairios maistinės medžiagos, tokios kaip vitaminai, į vitaminus panašios medžiagos, mikroelementai, mineralinės medžiagos ir aminorūgštys, reikalingos atskiriems spermos ląstelių formavimosi etapams. Tik šios konkrečios medžiagos gali sukurti optimalias sąlygas taisyklingai ir sveikai spermatogenezei.
Vaisingumo sutrikimų turintiems vyrams šių maistinių medžiagų poreikis žymiai išauga, galima įrodyti, kad reguliariai ir tikslingai įvedus subalansuotą konkrečių maistinių medžiagų derinį reikiamais kiekiais, natūralus spermos gamybos procesas gali priklausyti nuo mitybos.
„Spermos kokybei, o tai reiškia – vaisingumui, didelę įtaką daro mityba: nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami nitritai ir nitratai sąveikauja vieni su kitais ir mūsų organizmu. Taip pat, valgome per mažai šviežio, ekologiško, daug žalumynų turinčio maisto. Vienas iš galimų sprendimų – vartoti specialus vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių kompleksus, kuriuose yra visų normaliai spermos gamybai reikalingų elementų“, – sako urologas dr. S. Auškalnis.
Tiriant vaisingumo sutikimų turinčius vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: vitamino E ir seleno (padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų), seleno (padedančio palaikyti normalų spermos ląstelių formavimosi procesą – spermatogenezę), cinko (padedančio palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją), foliatų (padedančių palaikyti normalią homocisteino gamybą ir aminorūgščių sintezę). Dėl homocisteino sankaupų gali sutrikti kraujotaka į sėklidę, dėl to gali sumažėti spermatozoidų. Tad, siekiant užtikrinti spermos kokybę, svarbu normalizuoti aminorūgščių sintezę. Ypač svarbus yra aminorūgščių L-arginino ir L-karnitino kiekio užtikrinimas.
Viename iš tyrimų dalyvavo 136 vyrai, kurių amžius – 23–58 metai, o nevaisingumas – daugiau nei 2 metai. Jie 3 mėnesius vartojo vitaminų, mineralų ir aminorūgščių kompleksą, į kurio sudėtį įeina minėtieji mikroelementai (aminorūgštys L-argininas, L-karnitinas, selenas, cinkas, folio rūgštis, kofermentas Q10) . Vėliau buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. Tyrimo pabaigoje 32-iems jų buvo nustatyti normalūs spermos rodikliai, 21 vyro partnerė pastojo per 6 mėnesius. Rezultatų pagerėjimas buvo matomas ir vertinant visus kitus parametrus, ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas.
„Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelerius ar net keliolika metų, veikdama poros psichiką bei tarpusavio santykius, dėl ko lytiniai santykiai tampa retesni, o patiriamas stresas ir įtampa apsunkina net tas retas galimybes pastoti, porą apninka depresija, nepasitikėjimo savimi ir kiti neigiami jausmai. „Kaltininkas“ izoliuojasi, jaučiasi atsakingu ir „brokuotu“. Minint nevaisingų porų mėnesį, svarbiausia nepamiršti, kad kantrybė ir nuoseklus gyvenimo būdo gerinimas, pilnavertė mityba bei pagalbinių medžiagų vartojimas spermos kokybei pagerinti gali duoti džiuginančių netikėtų rezultatų“, – sako urologas dr. S. Auškalnis.
