Kaip ir kiekvienais metais būriai Pabaltijo liaudies šokių mėgėjų sugužėjo į Kelmo krašto sostinę Kelmę. Tam, kad galutinai atsikratytų žiemos sąstingio ir šokių siautuliu išjudintų visas gyvybines jėgas. Svarbiausia: kad akyse įžiebtų pavasarinį žibėjimą, nušviečiantį visų metų kelius į meilę tarp žmonių, tarpusavio sutarimą ir darną.
Įsisukusios poros, besišypsantys veidai kūrė laimingo pasaulio vaizdinį, kuris sulig kiekvienu šokiu vis giliau įsitvirtino pasąmonėje. Liaudies šokių naktys- tai galingiausias neurolingvistinio programavimo įrankis, pasąmonėje įtvirtinantis nuostatą, kad žmogus yra sutvertas laimingam gyvenimui, jis yra čia pat, jį reikia pasiekti ir juo gyventi. Šokant dešimt valandų tarsi išsivaloma nuo rūpesčių ir negandų, jų vietą užima džiaugsmas ir žinojimas, kad gyvenimas yra puikus. Kelmo šokių nakties dalyviai ypatingi šokėjai – jiems nerūpi įmantrumas, todėl čia šokami palyginti paprasti šokiai, leidžia įsijungti ir nemokantiems. Per šokių naktį sušokama net iki šimto skirtingų šokių, kas yra visiškai neįmanoma kitokių šokių stilių gerbėjams – jie paprastai gali šokti tik kelis skirtingus šokius.
Kelmo šokių nakties muzikantai grojo kaip dievai, nes būtent liaudies šokiuose yra be galo gerbiami ir vertinami muzikantai – muzika čia yra visuomet gyva, skirtingai nuo kitų šokių stilių, kur daugiausiai šokama pagal muzikinius įrašus. Muzikantai grojo visų Pabaltijo šalių liaudies šokių muziką, už jų meistriškumą po kiekvieno šokio šokėjai atsidėkojo gausiais plojimais ir šypsenomis.
Kad nepristigtų jėgų, tarp šokių galima buvo sočiai pasivaišinti, netgi ir karštų patiekalų. Čia pat mezgėsi naujos draugystės, lydimos nuoširdžiais pokalbiais.
Kai užgiedojo pirmieji gaidžiai, užgiedojo ir šokėjai – visi apsikabinę dainavo meilės dainą „Kur sakalėlis – ten gegutėlė“. Šie „kelmašokiai“ pasižymėjo dar ir tuo, kad buvo surengtas ir prasmingas aptarimas: kaip sukurti Lietuvos jaunimui didelę šventę, galinčią atverti kelią esminiam proveržiui įtraukiant jaunimą į laimingesnės Lietuvos kūrimą.
Patekėjus saulei, kaip ir visada Kelmo šokių naktis baigėsi. Per naktį virš galvų supavęsis senasis kelmas iškilmingai buvo sudegintas aukščiausioje Kelmės vietoje, atsisveikinta su žiema, ir su šokiais jau lauke pereita į šviesųjį vasaros pusmetį. Kartu tai reiškia, kad atidaromas ir šokių po atviru dangumi sezonas.
Kelmo šokiais ne tik Kelmėje sutinkamas pavasaris, bet ir pradedama eilė lietuviškų gyvų švenčių su gausiais šokiais, kur bus tęsiama gyvųjų liaudies šokių tradicija, vėl sukviesime ne tik kelmiškius, bet ir visus iš Lietuvos, Pabaltijo į lietuviškas meilės deivės Mildos, Rasos, Žemaičių vienybės, Rudens Lygiadienio, Kalėdų šventes. Iki susitikimo, mielieji šokėjėliai, mes jūsų lauksime visus metus!
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros fondas.
