VU rektorius prof. A.Žukauskas: planuoti ir nuveikti darbai yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje

Stiprėja mokslo, studijų ir verslo sąveika. Kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvers du nauji mokslo centrai. Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad jie VU pakylės į geriausių pasaulio universitetų 300-tuką ir galbūt sudarys prielaidas išugdyti Nobelio premijos laureatus.

–  Su kokiomis mintimis, lūkesčiais, tikslais pasitinkate Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centrų atidarymą?

–  Šių centrų atidarymas yra didžiulė ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visos Lietuvos šventė. Saulėtekyje ima veikti svarbiausias Lietuvos mokslo branduolys, kuris daugelį dešimtmečių lems šalies pažangą perspektyviausiose technologijų kryptyse. Čia ne tik koncentruosis didelė dalis iškiliausių Lietuvos mokslo grupių, čia bus kuriamos naujos žinios. Be to, reikšmingai sustiprės skatinanti pažinti ir suprasti studijų aplinka, kurioje bus ugdomi mūsų talentai – studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai. Pagerės sąlygos tiek mūsų, tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetui realizuoti savo socialinės atsakomybės funkciją – teikti aukštos kokybės mokslinių tyrimų paslaugas verslui ir komercializuoti vykdant mokslinius tyrimus atsirandančias praktines idėjas.

–  Kaip manote, ar naujieji mokslo centrai turės įtakos Vilniaus universiteto pozicijoms tarptautiniuose reitinguose, ar padės pasiekti mūsų tikslą – patekti tarp 500 geriausių pasaulio universitetų?

–  Manau, kad ir dabar Vilniaus universitetas yra tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, tik mes iki šiol kryptingai nesirūpinome savo įvaizdžio formavimu, kad tai atsispindėtų tarptautiniuose reitinguose. Naujieji centrai leis mums kilti aukščiau – turima infrastruktūra sudaro prielaidas ilgainiui atsidurti tarp 300 geriausiųjų.

–  Vilniaus universiteto mokslinis potencialas stiprėja. Ar realu ateityje tikėtis mūsų mokslininkus išvysti tarp Nobelio chemijos, fizikos, medicinos premijų laureatų?

–  Tokios premijos neatsiranda tuščioje vietoje. O vieta šiandien jau nebe tuščia. Tolesnė sėkmė priklausys nuo mūsų pačių – kiek sugebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kiek pavyks susitelkti į beribes pažinimo erdves atsiribojant nuo antraeilių dalykų, kiek pavyks apsaugoti tikrąsias mokslo vertybes nuo trumpalaikės konjunktūros. Mūsų mokslininkai nėra mažiau talentingi nei kitų šalių – sudarius jiems sąlygas, galima sulaukti atitinkamų rezultatų.

–  Kovo viduryje Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus atidaryta CERN paroda „Accelerating Science“, o Lietuva ketina teikti paraišką tapti asocijuotąja šios prestižinės organizacijos nare. Ką tokia narystė duotų Vilniaus universitetui?

–  Simboliška, kad ši unikali paroda pradės veikti naujųjų mokslo centrų atidarymo metu. Savo mastais ir vaizdingumu ji gerokai pranoks Lietuvoje iki šiol vykusias CERN instaliacijas. Parodos ypatumas tas, kad jos lankytojus aptarnaus tikri profesionalai – Vilniaus universiteto mokslininkai, daugelį metų dirbantys bendruose projektuose su CERN, paskelbę šimtus publikacijų elementariųjų dalelių fizikos srityje. Todėl šios parodos, kuri veiks iki pat vasaros vidurio, poveikį Lietuvos visuomenei, ypač jaunimui, sunku pervertinti. Ji, be jokios abejonės, žadins instinktą suprasti ir suteiks pažinimo džiaugsmą daugeliui Lietuvos žmonių. Tai vienas svarbiausių žingsnių mūsų šalies narystės šioje unikalioje mokslo organizacijoje link. Tokia narystė visų pirma svarbi supratimui apie mus supantį pasaulį, savo vaidmens šiame pasaulyje suvokimui, domėjimuisi didžiosiomis Visatos paslaptimis – dalykams, kurie skatina talentus atsiskleisti ir atnešti didžiausią naudą žmonijai.

–  Gamtos mokslų fakulteto profesorius, JGMC projekto vadovas Juozas Rimantas Lazutka prisipažino, kad ilgą laiką bene vienintelis su buvusiu rektoriumi prof. Benediktu Juodka tikėjo, kad šie centrai gali tapti realybe. Kada ir kokiomis aplinkybėmis tuo patikėjote Jūs?

–  Ko gero, priklausau tiems „bene“ – niekad neabejojau abiejų projektų sėkme, nuo pat pradžių dalyvavau rengiant „Saulėtekio“ slėnio programą, pagal savo kuklias išgales prisidėjau ją įgyvendinant, įtikinant kitus jos būtinumu, ginant ją nuo skeptiško ir net ciniško požiūrio. Buvau ir esu visiškai tikras, kad planuoti ir nuveikti darbai yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.

Vilniaus universitetas šiuo metu intensyviai ruošiasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų tiksliųjų mokslo centrų ir didžiosios kilnojamosios Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) parodos atidarymui. Kovo 15 d. duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda. Plakatais, interaktyviomis instaliacijomis, filmukais ir kompiuteriniais žaidimais bus papasakota Visatos atsiradimo istorija, pristatomi didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve vykdomi eksperimentai, neįžiūrimų dalelių ypatumai.

JGMC tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Šio centro plotas – 24 tūkst. kvadratinių metrų. 

NFTMC po vienu stogu suvienys Vilniaus tiksliųjų mokslų arsenalą, kuriame mokslininkai aktyviai plėtos lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos tyrimus. Daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse kuriama didžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.