
Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesne ir įtraukti daugiau žmonių. Vadovaudamasi šiuo principu, Teisingumo ministerija kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kuri bus pateikta visuomenei svarstyti. Kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip jie būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?
„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengėme teismų tarėjų koncepciją, kad būtų galima dalykiškai diskutuoti dėl šios institucijos ateities, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. – Parengtoje koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kuomet tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio bei teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio“.
Tarėjai dalyvautų bylose dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo); bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų; darbo bylose; civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo; civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti bei bylose dėl tarnybinių ginčų.
Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.
„Kartu su teisėju šias bylas nagrinėjantys tarėjai iš esmės turėtų tokias pačias teises kaip ir teisėjas. Jeigu bylą nagrinėtų vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmos instancijos teismuose“, – pažymi J. Bernatonis.
Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, mokantys lietuvių kalbą ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tarėjais negalėtų būti valstybės politikai, valstybės pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai (advokato padėjėjai), notarai (asesoriai), antstoliai (antstolio padėjėjai), teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kariai. Taip pat į tarėjų sąrašą nebūtų atrenkami asmenys, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti tarėjo pareigų.
Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais. Jei savanorių kandidatų nepakaktų, tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
„Dalyvauti konkrečiose bylose į sąrašą įtraukti tarėjai taip pat būtų skiriami atsitiktinės atrankos būdu, pasinaudojant Lietuvos teismų informacine sistema. Siūloma nustatyti, kad per vienus metus tas pats asmuo gali būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1-2 bylas. Prioriteto tvarka bylos būtų skiriamos nagrinėti asmenims, įrašytiems į tarėjų sąrašą savanoriškais pagrindais“, – pasakoja teisingumo ministras.
Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti sugaištą laiką, t. y. mokama už tas dienas, kuomet tarėjas posėdžiauja. Šiuo metu apylinkės teisėjo pareiginės algos dydis, neatskaičius mokesčių, yra 1853,10 euro. Pavyzdžiui, už vieną darbo dieną būtų mokama 88,24 euro kompensacija. Skaičiuojama, kad tarėjų kompensacijoms kasmet reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų.
Teisingumo ministerijos nuomone, norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją ir 9 įstatymus.
„Tarėjų instituto įdiegime aš matau daug teigiamų pasekmių – didesnį visuomenės pasitikėjimą teismais, didesnes demokratijos garantijas, papildomą apsaugą nuo galimo poveikio teismui ir nuo paties teismo piktnaudžiavimo“, – teigia J. Bernatonis.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra labai populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.
Jeigu vienų asmenų bylose galėtų dalyvauti tarėjai, o kiti tokios teisės neturėtų, tai tokia įstatymo nuostata visų pirma prieštarautų Konstitucijos 29 str., pagal kurį įstatymui, teismui visi asmenys yra lygūs, tai viena. Antra, tarėjų institucijos įvedimas apskritai telaikytinas žaidimo su visuomene elementu naudojamu teisingumo vykdymo sistemoje. Be to, šiuo atveju kiltų problemų su teismų praktikos formavimu, keltų dar didesnę maišalyne teisingumo vykdymo procesuose. Padidėtų teisingumo vykdymo išlaidos, kurios nebūtų vertos siekto veiksmingumo jame.
Reikalingas esminis teisingumo vykdymo pertvarkymas, kuriuo būtų konstitucinio rango Teisingumo vykdymo priežiūros ir kontrolės inspekcijos įsteigimas. Ji vykdytų visų teismų ir prokuratūrų veiklų, teisėjų ir prokurorų pareigų, teisinių procesų vykdymo inspektavimą. Inspekcijos vadovas būtų renkamas visuotiniu balsavimu, tarkim, 7 metų kadencijai. Gi nieko struktūriškai esminio nedarant, o įsivedant tik tarėjus, būtų toliau blaškomasi, valstybės einama ne tuo keliu. Taigi tokia čia ir revoliucija siūloma…
Nenorėčiau sutikti arba norėčiau nepritarti:
Na ir kas pasikeis, kai įsteigs dar vieną viršinstituciją … iš savų. na ir kas , kad išrinksime iš pasiūlytų , sistemos patikrintų ir jai atsidavusių kandidatų?
Tas siūlomas tarėjų institutas vis šiokia tokia pajudėjimo link didelesnio teisingumo siekio beviltiškoje teisingumo situacijoje Lietuvoje.O gal ir teisėjai turėtų būti renkami?
Keista logika – tarėjai pagal patį tai jau būtų ne “iš savų… sistemos patikrintų ir jai atsidavusių”, o tas, kurį institucijos vadovu išrinktų visuotiniuose rinkimuose Tauta, butų “iš savų…” Žodžiu, vienu atveju pesimistiška, kitu tokiu pačiu – ne.
Kas dėl teisėjų rinkimo, tai jų rinkimas padėties nekeistų, jeigu išrinkti teisėjai liktų administruojami teismo pirmininkų bei ir toliau teisingumo vykdymas liktų be inspekcinės priežiūros ir kontrolės. Beje, “telefoninės teisės” galimybės galėtų būti kiek suvaržytos ir atsisakius teismų pirmininkų, darant teisėjo darbą mažiau grupinio pobūdžio procesu, o daugiau asmeniniu, individualiu. Žodžiu, galėtų būti atskiriamas teismas kaip jo techninės pusės įstaiga nuo teismo kaip bylų nagrinėjimo – teisingumo vykdymo proceso, teisėjai taptų administraciškai nepriklausomi jai ir apskritai. Teisėjo darbas nemažai priklauso ir nuo veikiančios advokatų sistemos. Dabar yra tik vienoje organizacijoje asocijuoti advokatai. Tai taip pat savotiškas vienas jų būrys. Manau teisingumo vykdymą galėtų pagerinti ir laisvo advokato kategorijos įvedimas – taip rastųsi sveikos konkurencijos teisinių paslaugų srityje.