
Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo” laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims. Siūlomos pataisos, kurias parengė Seime sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, sumažins vartotojų galimybes gauti kreditus, o kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą.
„Seimo darbo grupės pasiūlymas labai platus – apima palūkanų, delspinigių ribojimus, reikalavimus kreditingumo vertinimui, reklamos reglamentavimą, papildomų duomenų bazių naudojimą, privalomą kasmetinį auditą, draudimą teikti kreditus naktį ir protu nesuvokiamo dydžio baudas įmonėms. Mūsų jau niekas nenustebins, tačiau daliai įmonių tokia reguliavimo našta taps nepakeliama ir jie nutrauks savo veiklą. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, verslui teks prisitaikyti. Svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir reguliuotojai bei Seimo nariai neapipintų jo naujais pavieniais reikalavimais“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.
Įregistruotame projekte numatyta dar labiau mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), iki 75 proc. apribojant metines kredito palūkanas. Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą ir tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos.
Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas visiškai nieko nemokėdami. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto. Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių.
„Siūlymą apriboti metines kredito palūkanas ir administravimo mokesčius vertiname kritiškai. Tai reiškia, kad 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus vos 1 euras, o mėnesinės palūkanos – vos 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. „Nusiraminimo” laikotarpis verslui dar lems papildomas sąnaudas, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės privalo patikrinti kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos, šių išlaidų niekas nekompensuos. Tokie ribojimai yra per griežti ir gerokai sumažins vartotojų galimybes pasiskolinti. Iš esmės, tai reiškia smulkiųjų kreditų draudimą ir dar labiau mažinamą konkurenciją komerciniams bankams ir kredito unijoms“, – tikina L. Valickas.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kreditai negali būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims.
L. Valicko teigimu, iki šiol bent jau LSVKA priklausančios įmonės neteikė kreditų nepilnamečiams. Ribojimai teikti kreditus neveiksniems ar ribotai veiksniems asmenims labiau susijęs ne su jų mokumo galimybėmis, o su sukčiavimo prevencija. Ši priemonė turėtų būti panašiai veiksminga, kaip jau minėtas registras asmenų, dėl kurių pateikti prašymai neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių.
Anot L. Valicko, į įstatymo projektą būtinai reikėtų įrašyti nuostatą, kad kredito gavėjai privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie savo pajamas, išlaidas, turimus įsipareigojimus bei kitą svarbią informaciją.
„LSVKA įmonės klientų mokumą tikrino ir iki šiol. Toks tikrinimas ir sudaro didžiąją smulkiųjų kreditų išdavimo sąnaudų dalį. O reikalavimas įmonėms tikrinti duomenis dar vienoje duomenų bazėje kainuos papildomai. Taigi iš vienos pusės sakoma, kad reikia saugos pagalvių, iš kitos – kad už tai negalima imti mokesčio“, – teigia L. Valickas.
Anot jo, nors Seimo darbo grupė surinko duomenis iš kelių dešimčių institucijų, konsultavosi su valstybės institucijomis, ekspertais ir rinkos dalyviais, gavo informacijos apie užsienio šalių gerąją verslo praktiką, tačiau dabar įstatymo projektas atrodo lyg visų įmanomų ribojimų ir reguliavimo būdų mišinys.
„Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną paskubomis užregistruotame įstatymo projekte gausu naujų punktų, dėl kurių darbo grupėje net nebuvo diskutuota ir kurie neproporcingai išplečia prižiūrėtojo galias. Daugelį sugriežtinimų ir apribojimų pasiūlė Lietuvos bankas, kuris juos surinko jau net ne iš Europos Sąjungos, o viso pasaulio ir sulipdė. Susidaro įspūdis, kad įstojus į euro zoną Lietuvos bankas prarado savo vaidmenį ir taip ieško būdų įrodyti savo reikalingumą ir galią“, – svarsto L. Valickas.
Anot LSVKA vadovo, verslo jau niekas nenustebins, tačiau daliai įmonių tokia reguliavimo našta taps nepakeliama ir jie nutrauks savo veiklą. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, verslui teks prisitaikyti. Svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir reguliuotojai bei Seimo nariai neapipintų jo naujais pavieniais reikalavimais.
Neribojamas lupikavimas iš Lietuvos privertė bėgti jaunimą.Jokie partijų susitarimai nepadės jų sugrąžinti, jei nenumarinsit šitų plėšikų gaujos.Bet ji yra globojama,kaip ir lošimų, lažybų “versliukai” tų pačių partiečių, todėl kova-tik imitacija.
Būtina uždrausti bet kokią skolų didinimo reklamą, jokių telefoninių ir greitųjų paskolų.
Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicija nesutinka su šio rašinio motyvais.
Ji atkreipia dėmesį, kad valdžios institucijų pareiga riboti visuomenei žalą keliančius veiksnius kyla iš LR Konstitucijos 46 str. (Valstybė gina vartotojo interesus). Kai teikiamos paslaugos žala visuomenei yra didesnė už jos teikiamą naudą, paslaugą privaloma riboti. Tai rodo ir kitų šalių praktika: greitųjų kreditų verslas yra uždraustas 23 JAV valstijose, kai kuriose ES šalyse jis ribojamas. Pvz., Švedijoje draudžiama suteikti greitąjį kreditą spontaniškai (per kelias minutes), paliekama naudotojui laiko apsigalvoti ir teikiamas tik sudarius kredito sutartį. Atsižvelgiant į visuomenės brandą bei atskirų socialinių grupių ypatumus Lietuvoje šis gyventojus skurdinantis verslas taip pat turi būti ribojamas dėl jo sukeliamų itin negatyvių pasekmių.
Atsižvelgdama į tai, kad Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų pagal savižudybių skaičių pasaulyje, kad plinta narkomanija ir alkoholizmas, kad beveik trečdalis Lietuvos šeimų gyvena ties skurdo riba, o 20 proc. žemiau skurdo ribos, kad socialinės atskirties didėjimas yra gyventojų emigraciją skatinantis veiksnys, Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę nedelsiant priimti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis būtų:
– Greitųjų kreditų bendrovių reklama prilyginta alkoholio ir tabako gaminių reklamai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis;
– Neleidžiama greitųjų kreditų bendrovių reklamai skverbtis į privačią žmogaus gyvenimo erdvę (SMS žinutės, el. laiškai, individualūs telefoniniai pokalbiai reklamos tikslais ir kt.);
– Nustatytos ne didesnės kaip 40 proc. metinės skolinimo palūkanos;
– Greitieji kreditai suteikiami tik pajamų gaunantiems asmenims;
– Neskolinama asmenims, įtrauktiems į priklausomybės ar psichiatrijos ligų įskaitą, neveiksniems asmenims;
– Skolinama tik pasirašant paskolos sutartį su nustatytos tapatybės asmeniu;
– Teisė teikti paskolas suteikiama tik Lietuvos bankui leidus užsiimti tokia veikla (licencijuojama veikla).
LINVO koalicijos atstovai:
SAULIUS ARLAUSKAS – MRU profesorius, teisės mokslų daktaras
RITA ALEKNAITĖ- BIELIAUSKIENĖ – kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, M. Romerio universiteto profesorė
ANTANAS BURAČAS
– LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
BRONIUS GENZELIS – humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, Valstybinės mokslo premijos laureatas
LAURA JANULEVIČIŪTĖ
– teologė, teisės magistrė
ALDONA JANKEVIČIENĖ – advokatė
VLADAS KANČAUSKAS – skulptorius, dailininkas
ANTANAS KUDZYS – habilituotas daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys, Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys
JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ – kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė
GEDIMINAS MERKYS – sociologas, profesorius, habilituotas daktaras
ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS – medicinos mokslų daktaras, profesorius
VYTAUTAS RUBAVIČIUS – rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
KRESCENCIJUS STOŠKUS – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras
GYTIS VAITKŪNAS – dailėtyrininkas, kultūrologas
GINTAUTAS VAITOŠKA – psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute (Trumau, Austrija) vadovas
Nevyriausybinės organizacijos:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
– VYTAUTAS BUDNIKAS
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
– ROMUALDAS POVILAITIS
Piliečių gynimo paramos fondas
– STASYS KAUŠINIS
Lietuvos Helsinkio grupė – STASYS STUNGURYS
Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas – EDITA MILAŠEVIČIŪTĖ
Jaunimo sambūris „Pro Patria“ – PAULIUS STONIS
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentų ateitininkų korporacija „Iustitia“
– JUSTINAS JARUSEVIČIUS
Vakarų Lietuvos tėvų forumas – KRISTINA PAULIKĖ
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija – ALVITA ARMANAVIČIENĖ
Visuomeninis judėjimas „Tautos ateities forumas“ – ALGIMANTAS MATULEVIČIUS
Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga – TOMAS MARKEVIČIUS
Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija – GEORGIOS MACUKATOV
Asociacija Vartotojų teisių gynimo centras – PAULIUS MARECKAS
Asociacija „Vilniui ir tautai“ – SAULIUS POVILAITIS
“Pilietinės iniciatyvos” grupė – JONAS GEDIMINAS PUNYS
Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija – VIRGINIJA JURGELEVIČIENĖ
Lietuvos aeroklubas – JONAS MAŽINTAS
VšĮ Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba – JUOZAS DAPŠAUSKAS
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija – GRASILDA MAKAREVIČIENĖ