Seimo plenariniame posėdyje surengta diskusija, kurioje aptartas Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 m. Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatų įgyvendinimas ir diskutuota aktualiais užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, pristatydamas saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių įgyvendinimo apžvalgą, pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų privalomąją karinę tarnybą pratęsti ilgiau nei penkeriems metams, spręsti dėl karinio patriotinio auklėjimo ugdymo pamokų įvedimo mokyklose, taip pat mažinti atskirtį tarp socialinių grupių, tarp Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų. „Mes turime informacijos, kad Rusija nepajėgi šiuo metu inicijuoti karinio konflikto prieš NATO, tačiau <…> Vakarų šalys nejaučia, jog gyvename hibridinio karo zonoje. Tai reiškia, kad ateityje mes NATO turime aiškiai susitarti, kad informacinis, kibernetinis ar kitoks užpuolimas yra prilyginamas ginkluotam užpuolimui ir tai reikštų Šiaurės Atlantos sutarties 5 straipsnio aktyvinimą“, – tvirtino komiteto vadovas. A. Paulauskas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas apžvelgė pokyčius krašto apsaugos sistemoje. Ministras atkreipė dėmesį, kad kitų metų pirminiame valstybės biudžeto projekte, kuris yra svarstomas Vyriausybėje, numatyta krašto gynybai skirti jau 1,46 % nuo BVP. „Tai daugiau negu dvigubai, ką mes turėjome 2013 m.“, – sakė J. Olekas, akcentuodamas ir šių pinigų panaudojimo efektyvumo svarbą.
„2016 m. pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo tikimės, kad visi Lietuvos kariai turės visą reikiamą aprangą, ekipuotę, apsaugos priemones. Tai svarbus lūžis didinant karių motyvaciją ir Lietuvos kariuomenės kovinius gebėjimus“, – tvirtino krašto apsaugos ministras. Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos su Vokietija dėl savaeigių artilerijos sistemų įsigijimo, dėl kurių sutartį tikimasi pasirašyti 2015 m. pabaigoje. Anot J. Oleko, tai yra vienas iš didžiausių Lietuvos kariuomenės projektų, kuris iš esmės sustiprins Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Vyriausybės narys taip pat atkreipė dėmesį į pradėtas spręsti kariuomenės komplektavimo problemas tiek profesinės karo tarnybos kariais, tiek šauktinių grąžinimo iniciatyva ir ją papildžiusia savanorystės akcija. J. Olekas pažymėjo, kad „siekiant mūsų apginamumo ir atgrasinimo didėjimo yra labai svarbus didesnis Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO gynybinis įsitraukimas mūsų regione.
Parlamentarams grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pristatė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Alvydas Šiuparis.
Valstybės saugumo departamento vadovas tvirtino, kad šiuo metu susiduriama su intensyvesniais bandymais verbuoti Lietuvos piliečius. Anot jo, ypač taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją arba Baltarusiją. D. Jauniškis taip pat akcentavo labai stipriai suintensyvėjusį kibernetinį šnipinėjimą. Jis atkreipė dėmesį į informacinį karą ir priešiškas informacines akcijas per žiniasklaidą, televiziją, socialinius tinklus. Pasak Valstybės saugumo departamento direktoriaus, „labai stipriai stengiamasi skatinti socialinį nepasitenkinimą bandant organizuoti įvairius mitingus protestuojančius prieš Vyriausybės arba prieš politikų veiklą“.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius A. Šiuparis savo kalboje įvardijo, kad didelę žalą Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams daro ir grėsmę kelia šie veiksmai ir procesai: Rusijos ambicijos ir aiškus apsisprendimas jas įgyvendinant naudoti karinę jėgą, į NATO silpninimą ir dezintegraciją nukreipti Rusijos Federacijos veiksmai ir intencijos prieš NATO ir kaimynines valstybes nukreiptas Rusijos Federacijos karinės galios demonstravimas; prieš Lietuvos Respubliką vykdomas Rusijos Federacijos informacinės atakos ir operacijos; Rusijos vykdomas kibernetinis šnipinėjimas ir galimos kibernetinės atakos prieš Lietuvos Respublikos informacines sistemas ir tinklus, intensyvi Rusijos žvalgybinė veikla Baltijos regione ir prieš NATO ir kaimynines valstybes nukreiptas Rusijos karinės galios demonstravimas
Diskusijoje dalyvavusio Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus įsitikinimu, šiandien svarbiausia yra tinkamai pasirūpinti savo pakankamu kariniu gynybiniu pajėgumu. „Tam reikia kelių dalykų, – pirma, jeigu išlaikytume tokius pat gynybos finansavimo didinimo tempus, kokius visi kartu su Vyriausybe realizavome per pastaruosius keletą metų, galėtume pasiekti, kad 2 proc. nuo BVP krašto gynybai būtų skiriami ne 2020 metais, o jau 2018 metais“, – teigė A. Kubilius, kurio nuomone, po 5 metų karinės grėsmės Lietuvai nebus sumažėję. Opozicijos lyderis tvirtino, kad ir po 5 metų Lietuvai reikės šauktinių kariuomenės, tam kad turėtume pakankamai didelį ir tinkamai parengtą kariuomenės rezervą.
Kubilius taip pat akcentavo regioninės konsolidacijos svarbą. Jo tvirtinimu, santykiams tarp trijų Baltijos valstybių reikalinga nauja kokybė, nauja konsolidacijos kokybė tokių geopolitinių iššūkių, kuriuos dabar patiriame, akivaizdoje. „Šiandieninio laikotarpio iššūkiai reikalauja, kad mes, Lietuva, pateiktume naujų svarbių idėjų tolesnei mūsų regiono konsolidacijai, kas garantuotų mūsų efektyvesnį ir didesnį viso regiono saugumą“, – kalbėjo politikas.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo frakcijos atstovai Rasa Juknevičienė, Andrius Mazuronis, Viktoras Fiodorovas, Gediminas Kirkilas, Vytautas Antanas Matulevičius ir Petras Gražulis.
