Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai 2015–2021 metams. Jose numatomos šalies ginkluotųjų pajėgų organizavimo kryptys ir kariuomenės plėtros prioritetai.
Pasak Prezidentės, Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, užtikrinti tinkamą sąjungininkų priėmimą bei vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas. VGT nutarė siūlyti Vyriausybei rengiant kitų metų valstybės biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį
finansavimą. Pagal politinių partijų susitarimą, iki 2020 m. numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų BVP.
VGT taip pat priėmė sprendimą dėl kariuomenei būtinų įsigijimų 2016 metams – pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, kitų ginklų sistemų ir karinės įrangos pirkimų. Taip pat nuspręsta papildomai investuoti į karinės infrastruktūros ir poligonų plėtrą, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimą.
Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą ginkluotai gynybai, VGT siūlo Seimui priimti įstatymo pataisas, kuriomis būtų įsteigta antroji brigada sausumos pajėgose.
VGT sprendimu taip pat siūloma Lietuvos kariuomenėje didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių – kitąmet papildomai priimant 1 tūkst. karių. Nuo šių metų atnaujinus privalomąją pradinę karo tarnybą ir didinant profesinės karo tarnybos karių skaičių, taip bus užtikrintas tinkamas kariuomenės sukomplektavimas.
Susiję straipsniai:
- Genenerolas majoras J.V.Žukas paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu
- D. Grybauskaitė apžiūrėjo naujai formuojamas greitojo reagavimo pajėgas
- Prezidentė ragavo kareiviško maisto
- Kariuomenės ir visuomenės šventėje pasirodė ir NATO sąjungininkų naikintuvai (nuotraukos)
- Valstybės gynybai turi būti rengiamasi atsakingai (video)
- Valstybės gynimo taryba sutarė gausinti ir stiprinti kariuomenę
- Prezidentė pasirašė įstatymą dėl šauktinių
- Į Lietuvą atvyksta JAV Kongreso delegacija
SVARBU, KAD FINANSUS TINKAMAI PANAUDOTŲ. Tarpukariu Lietuvos karinis biudžetas, o ir kariuomenė buvo didesnė, nei Suomijos, bet sumių kariniam pasirengimui vadovavo C.G.Manerheimas . Todėl suomių pasiruošimas ir apginklavimas buvo daug efektyvesnis, racionaliau išnaudotas. To niekaip negalima tikėtis iš kariuomenės griovėjo Olekos. Iš tokių girdime tik kvailystes. Ko verta kūda mintis, kad šauktinių tereiks vieniems metams? Paiškinu: sukurti tam infrastruktūrą užima laiko, daug kainuoja, o po metų viską sugriauti – tikra išdavystė, verta įtakos agento vardo. Vėl prarastos investicijos, laužomi jaunų žmonių likimai, grobstomas iždas. Taigi darykime išvadas
Nežinau, kaip ten iš tiesų, tačiau turiu nuojautą – skirs papildomai 150 ar kiek ten tų milijonų, tačiau iš NATO bendro katilo gaus dar daugiau.
Taip kad viskas čia gerai, Lietuvos apsauga tikrai stiprės. Ramiai miegosim.
—————————————————————————————————
O bejuokaujant pasakysiu: kai po metų liks tos karinės patalpos,tai nieko baisaus – bus kur rusų belaisvius laikyti !
CHA