Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.
Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Tai yra vienas iš Okupacijos ir genocido ir Gedulo ir vilties dienų minėjimo renginių. Organizatoriai – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aleksandras Barauskas gimė 1899 m. liepos 15 d. Panevėžio aps. Krekenavos vls. Butrimonių k. neturtingų ūkininkų šeimoje. 1920-1923 m. A. Barauskas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, nuo 1929- ųjų liepos – Alytaus baro pasienio policijoje, pradžioje – eiliniu policininku, vėliau sargybos – viršininku.
A. Barauskas, kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje, Ūtoje. 1932 m. vasarą, tarnaudamas Perlojoje, susituokė su Ona Bučinskaite (1914-2002). Gimė 2 dukros: Onutė (g.1933) ir Marytė (1935-1993).
1940 m. birželio 15 d. ankstų rytą vyr. policininkas A. Barauskas, naktį patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi name, kuris kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Pastaroji buvo įkurta neseniai – 1940 metų sausio mėn., kai buvo baigtas naujos – Lietuvos Respublikos – Sovietų Sąjungos – sienos ženklinimas. Buvusi administracinė linija po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo panaikinta ir Lietuvos valstybės siena perkelta į rytus. Valstybės siena su Baltarusija ėjo upeliu apie 100 m nuo pasienio būstinės. Sovietų kariai 3 val. 40 min. perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą. Apie 20 min. jie šaudė iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Po to apie 20 raudonarmiečių, prislinkę arčiau, metė 2 granatas. Viena jų sprogo prie namo langų. Įsiveržę į pastatą šešetas užpuolikų išsitempė vien baltiniais vilkintį sargybos viršininką A. Barauską į kiemą. Čia pat prie prieangio kirto kardu. Pasieniečiui nugriuvus, iššovė į galvą.
Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas. Pirmoji sovietų agresijos auka – Pasienio policijos Alytaus baro 6 rajono Ūtos sargybos viršininkas A. Barauskas, sovietų kariuomenės nužudytas 1940 m. birželio 15 d. savo poste. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejus fotografija)
A. Barauskas, vežamas į ligoninę, mirė. Tą pačią dieną 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo Lietuvos okupacija ir neregėtas jos gyventojų genocidas. Alytaus apskrities Pasienio policijos sargybos viršininkas vyr. policininkas atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys A. Barauskas palaidotas Perlojos (Varėnos r.) bažnyčios šventoriaus kapinėse.
2005 m. gegužės mėn. Respublikos Prezidentas įteikė A. Barkauską apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Ordinas buvo įteiktas jo dukrai Onai Marijai Brasiūnienei. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2006 m. A. Barausko vardu pavadino vieną iš Varėnos rinktinės užkardų Dubičiuose.
Lietuvos okupacijos ir Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginių programa
Parengta pagal lrs.lt informaciją
Esu Lavoriskiu pasienio uzpuolimo vienintelis liudininkas.Turiu foto Perlojos pasienieciu prieVyt.Didziojo paminklo16vyru.tarp ju du vyr.laipsnio,manau vienasA.Keraitis.Atskira A.Keraicio foto su paradinia uniforma.Nesu visai tikras,bet vienojfoto Barauskas su dukrele
Mano tevasJul.Miezlaiskis buvoLietuvos karo aviacijos fotografas ir tt.Jo autorines teises paveldejau as.tarnybos reikalais skrisdavo atlikti ivairias uzduotis.Paliko dideli archyva.