Pernai Oršos mūšio 500 metų jubiliejus buvo minimas ypatingomis sąlygomis – 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės laimėta pergalė, kuri sulaikė Rusijos agresiją, priminė 500-ųjų jos metinių aktualijas, nes atsinaujino Rusijos ekspansija Vakarų kryptimi.
Oršos mūšis sustabdė Rusiją ties lemtinga riba. Nors 1514-aisiais nusistovėjusią LDK sieną Rusijai pavyko peržengti XVII–XVIII a., bet tai jau buvo tik laikinas laimėjimas: į vakarus nuo 1514-aisiais nusistovėjusios linijos Rusijai nebepavyko įtvirtinti savo tapatybės gyventojų galvose. Šių teritorijų skirtingumas išryškėjo 1918-aisiais, kai buvusioje LDK teritorijoje kūrėsi nepriklausomos Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybės, o galutinai politiškai buvo įtvirtintas 1991-aisiais, žlugus Sovietų Sąjungai.
Nenuostabu, kad ši pergalė pernai buvo paminėta visose trijose 1514-ųjų LDK teritorijoje susikūrusiose valstybėse, įskaitant ir oficialiai prorusišką Baltarusiją. Visose jose buvo išleistos ir atminimo monetos (Baltarusijoje moneta dedikuota ne pačiam mūšiui, o jo vadui Konstantinui Ostrogiškiui). Savo ruožtu Rusijos istorikai deda pastangas, siekdami sumenkinti Oršos mūšio reikšmę (būdingas pavyzdys – Rusijos istoriko Aleksejaus Lobino straipsniai ir monografija).
Vienu iš šio mūšio atgarsių galima laikyti ir jau šiemet pasirodžiusį studijos „Baltų Atlantida“ ir režisieriaus Sauliaus Noviko sukurtą televizijos dokumentinį filmą „Mūšis, pakeitęs istoriją. Orša“.
Filme Oršos mūšis pristatomas per karybos istoriko Valdo Rakučio pasakojimą. Pirmojoje dalyje „Karyba atnešusi pergalę“ pristatytas mūšio politinis ir karybos istorijos kontekstas. Antroji dalis „Orša. Įvykiai ir skaičiai“ skirta karo kasdienybei, mūšio vietai, statistikai, pačiai mūšio eigai.
Pirmoji dalis: Karyba atnešusi pergalę
httpv://youtu.be/kuALtW0Px0Y
Antroji dalis: Orša. Įvykiai ir skaičiai
httpv://youtu.be/PmKuz4UFNhg
