Nerijus Šilingis – sveikuolis, aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas ir visuomenės veikėjas. Prieš keletą metų kardinaliai savo gyvenimą pakeitęs vaikinas sutiko pasidalinti savo istorija tikėdamasis įkvėpti tuos, kurie norėtų gyventi sveikiau, tačiau nežino nuo ko pradėti.
„Pradžia buvo sunki, tačiau rezultatas fantastiškas“
Nerijus pasakoja pokyčiams buvęs pasirengęs anksčiau, tačiau kaip pagrindinę abejonių ir nesiryžimo kliūtį įvardina tai, jog aplinkoje nematė gyvų pavyzdžių. „Kol nesi sveikos gyvensenos judėjime, tol atrodo, jog aplinkoje nėra žmonių, į kuriuos galėtum lygiuotis. Todėl kurį laiką nesiryžau keisti gyvenimo būdo, nors kūnas ir reikalavo. Atrodė, kaip dabar iškrisiu iš sistemos, būsiu vienas kitoks. Ir dabar, po kelerių metų, mano pažįstamų daugumą sudaro tokį gyvenimo kelią kaip ir aš pasirinkę žmonės.“
Paprašius papasakoti, kaip būtent įvyko esminis lūžis, vaikinas atvirauja, jog būdamas 25-erių jautėsi kaip sulaukęs 50-ties. „Ėjau tuo sisteminiu materializmo keliu, kai atrodė, jog geras darbas, karjera, naujas automobilis ir kiti daiktai suteiks pasitenkinimą ir gyvenimo džiaugsmą. Dirbau daug, o laisvalaikis būdavo leidžiamas su draugais ir alkoholiu. Uždirbti pinigai būdavo leidžiami perdirbtam maistui, po jo ir vaistams nuo skrandžio skausmų. Užburtas gyvenimo dėl išgyvenimo ratas. Skaudėjo visą kūną – galvos, skrandžio, sąnarių skausmai kamavo nuolat. Nebuvo jokio fizinio aktyvumo. Bloga savijauta iššaukė informacijos paieškas. Ne tik dėl fizinio, bet ir dvasinio bei psichologinio tobulėjimo. Tuo paieškų laikotarpiu radau Sigitos Kraučiūnienės (Lietuvos Sveikuolių sąjungos viceprezidentės) seminarą internete, kurio pabaigoje ji nurodė el.paštą besidomintiems. Parašiau jai, nesitikėdamas gauti atsakymo. O atsakymą gavau šiltą ir labai motyvuojantį. Po kurio laiko ji man atsiuntė savaitės programą, skirtą savęs valymui. Programą sudarė griežta dieta, valgymas tyloje, ir šaltas dušas kas rytą. Pirmas tris dienas ištvėriau pragariškas kančias – nuolat skaudėjo galvą, ir tiesiog sienomis lipau. O ketvirtą rytą buvo taip lengva, taip gera gyventi! Pasaulis nusidažė visai kitomis spalvomis, turėjau tiek energijos, kaip niekada iki tol. Tuomet supratau, jog visada noriu taip jaustis, kad ir ką reikėtų dėl to padaryti“ – juokiasi aktyvistas.
„Anksti kėlęs – nesigailėsi“
Nerijus tikina, jog atsikėlus ryte, su saule, diena būna visiškai kitokia, nei atsikėlus „įprastu“ metu. „Ankstyvas rytas yra pats produktyviausias, tuomet diena būna darbingesnė, kupina optimizmo. Tas laikas, prieš šeštą valandą ryto, yra magiškas, atrodo jog ne tik žmonės, bet ir visa gamta dar miega. Ta ryto ramybė įkvepia energijos visai dienai. Žinoma, tam turi būti sudarytos sąlygos, kaip kad ir ėjimas miegoti anksti, kaip mano draugai juokiasi „kaip mažas vaikas“. Tačiau kai tai tampa tavo gyvenimo rėžimu, tai nebesudaro jokių nepatogumų.
Paklausus Nerijaus, ar laiko save užkietėjusiu sveikuoliu, jis siūlo neprisirišti prie sąvokų, nes skirtingi žmonės tą patį žodį gali suprasti skirtingai. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuspręs mažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir valgyti liesesnę kiaulieną, galbūt jis jau tai vadins sveiku gyvenimo būdu. Ir galbūt tikrai užkietėjęs sveikuolis, išgirdęs, jog aš retkarčiais leidžiu sau paragauti traškučių ar išgerti kavos, manęs sveikuoliu nepavadintų. Tačiau aš manau, kad visame kame reikia išlaikyti harmoniją. Jeigu savęs ribojimas ir didelės pastangos sukelia įtampą, tada aš siūlyčiau savęs neprievartauti ir palaukti, kol tas suvokimas ateis savaime. Tik tada bus galima iš tikrųjų pasimėgauti pokyčiais“ – įsitikinęs pašnekovas.
„Mano asmeninės permainos mamai sukėlė baimę“
28-erių metu vaikinas pasakoja, jog prieš trejus metus pradėjus kardinaliai keistis gyvenimo būdui, aplinkiniai tikrai jo nesuprato, o apie palaikymą taip pat nebuvo kalbos. „Ir tuomet, ir dabar gyvenu Šakiuose, aplink čia nėra ryškių pavyzdžių ar ypatingo sveikos gyvensenos paplitimo, todėl kai mama pamatė, jog atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių, ji labai išsigando manydama, kad dabar tai būtinai susirgsiu nepagydomai. Anksčiau mane nuolat kankindavo peršalimo ligos, gripas, angina sirgdavau kasmet, todėl ir pas gydytojus lankydavausi dažnai. Mamos nuraminimui, po keleto mėnesių nuėjau pas šeimos gydytoją išsitirti, ir savo gydytoją labai nustebinau puikiais kraujo tyrimais, ji sakė, jog kaip iš vadovėlio. Nuo to laiko nesu buvęs pas jokį gydytoją.“
Kalbant apie aplinkinių požiūrį į tokius pasikeitimus, vaikinas pastebi, kad vis tiek labiausiai aplinkiniams bendraamžiams užkliuvo visiškas alkoholio, nikotino atsisakymas. „Iš pradžių visi žiūrėjo tarsi į kokį nenormalų, ir vis bandė atversti mane į tą „teisingą“ kelią, kuriame savaitgalis yra skirtas alaus gėrimui ir šašlykų kepimui. Tačiau negaliu nepasidžiaugti, jog pradedu matyti pažįstamų, bendradarbių pagarbą, kai dabar net ir patarimo paklausia, kaip atsisakyti vienos ar kitos silpnybės. Jaučiuosi kur kas tvirčiau ir užtikrinčiau, net ir visiškai nepažįstamų žmonių kompanijoj „šašlykų savaitgalį“ – šypsosi Nerijus.
„Svarbiausia – teisinga motyvacija“
Po kelerių kitokio gyvenimo būdo metų, vaikinas pasakoja užsibrėžęs trijų mėnesių griežtos sporto programos tikslą. „Nors ir valgiau sveiką ir natūralų maistą, kasdien grūdinausi, važinėjau dviračiu ir bendrai jaučiausi gerai tiek fiziškai, tiek dvasiškai, vis tiek nusprendžiau sau išsikelti iššūkį tapti geresnės fizinės formos. Kadangi nuo pat mažumės buvau lieknas, esu bandęs įvairių būdų pasiekti reikiamų rezultatų, kol nesupratau, jog esminis faktorius yra tinkama motyvacija. Mano supratimu, kūnas – tai įrankis, padedantis siekti aukštesnių tikslų gyvenime. Taigi, jeigu kūnas silpnas ar paliegęs, tai ir tie tikslai atrodo labai toli. Geros fizinės būklės siekimas man yra tik tarpinis tikslas, atveriantis duris į kur kas didesnes galimybes. Ieškojau tokios sporto programos, kuri suteiktų laisvę nuo sporto klubų, nuo specialios įrangos, ir kitokių geležinių mašinų.
Mano pasirinktos programos treniruočių principas paprastas – visi pratimai daromi tik su savo paties svoriu, todėl gali treniruotis miške, namuose, kelionėje, ir pan. Darydamas pirmą treniruotę jau po kelių minučių vos gaudžiau kvapą ir mintyse šaukiau „tai neįmanoma!“. Tačiau net sunku apsakyti tą jausmą, kai pagaliau užbaigiau treniruotę ir gulėdamas kryžiumi ant grindų galvojau kaip čia nušliaužus iki vonios“ – juokiasi Nerijus ir priduria – „Tačiau nepaisant geliančių raumenų ir beprotiško išsekimo, labai džiaugiausi savo pasiekimu. Tą pirmą kartą užbaigti treniruotę man prireikė beveik valandos, kai dabar, po 4 mėnesių, ją atlieku greičiau nei per pusvalandį, ir kaskart tą laiką pagerinu. Apibendrinant galėčiau pasakyti, jog svarbiausia yra atsakyti sau į klausimą „o kam to reikia?“. Jeigu atsakymas bus tinkamas, vadinasi niekas negali sustabdyti jūsų nuo pergalės. Jeigu galiu aš, vadinasi gali ir tu. Nuoširdžiai linkiu, jog žmonės atsikratytų baimių, nesaugumo jausmo, ir išeitų iš komforto zonos.
Žmogus turi neribotas galimybes, tik jeigu tikės savo jėgomis ir prisiims atsakomybę už savo gyvenimą, galės pasiekti puikių rezultatų. Kad ir kaip sunku pradžioje būtų, esu įsitikinęs – verta.“
Straipsnis parengtas vykdant 2014-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“.
