– Kai 2012-aisiais buvote pretendentas į premjerus, „Respublikai“ sakėte, kad bus revizuoti stambesni ankstesnės Vyriausybės vykdyti projektai, kitaip tariant, atliktas galimas milijardų litų iššvaistymo patikrinimas. Atlikote? Jei taip, kokie rezultatai?
– Revizija reikalinga, kad išliktų tam tikras tęstinumas, kas yra padaryta iki to momento, kai tu gavai įgaliojimus. Mes tikrai atlikome reviziją. Ne vienas projektas, kurį buvo galima pradėti greičiau, kai valdžioje buvo konservatoriai ir liberalai, buvo laiku nepradėtas ir darbas buvo imituojamas. Tą šiandien galima drąsiai teigti. Teko išjudinti ne tik renovaciją, bet ir tokius strateginius projektus kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos darbai, Visagino atominės elektrinės projektas. Dėl pastarojo net nebuvo tiksliai sutarta su lenkais, estais arba latviais.
Kaip vieną iš prasto tvarkymosi pavyzdžių galiu pateikti netgi skandalingą lėšų panaudojimą: Energetikos ministerijos, vadovaujant Arvydui Sekmokui, ir jos kontroliuojamų įmonių įsigytų paslaugų (teisinių, konsultacinių, viešųjų ryšių, mokymo) vertė 2009-2012 m. buvo apie 252 mln. litų. Iš jų teisinėms paslaugoms išleista 94,5 mln. litų, konsultacinėms paslaugoms – 136,5 mln. litų, mokymo paslaugoms – 11 mln. litų, viešųjų ryšių paslaugoms – 10 mln. litų.
Užsienio teisinių paslaugų įmonės, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, dažnai samdėsi vietines Lietuvos teisinių paslaugų įmones, tuo neekonomiškai įsigydamos teisines konsultacijas iš vietos subrangovų, kurių valandiniai įkainiai buvo trigubai didesni nei tuometinė rinkos kaina.
– Galbūt nusikalstamos veikos nebuvo užfiksuota?
– Visa mano minėta informacija buvo perduota Generalinei prokuratūrai, kad ji atliktų tyrimą. Galima susikurti tam tikrą sistemą, kad daug pinigų išleistum. Teisininkai sako, kad čia nėra nusikalstamos veikos. Bet reikia išsiaiškinti ir ekonominiu požiūriu, koks rezultatas pasiektas, kai tiek milijonų panaudota.
– Kalbant nebe apie Andriaus Kubiliaus, o apie dabartinę Vyriausybę, kokius išskirtumėte darbus, kuriuos jai pavyko atlikti geriausiai, ir kokie darbai, kurie nepavyko ar kurių nespėta atlikti?
– Džiaugiuosi Ministrų kabinetu, kuris iš tiesų sklandžiai vykdo patvirtintą Vyriausybės programą. Manau, svarbiausi tie darbai, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojus.
Šalyje stabiliai mažėja nedarbas, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo net 6,2 proc. Ir tai didžiausias atlyginimų augimas per pastaruosius penkerius metus. Tačiau Lietuva taps tikrai stipri, kai atsigaus jos regionai, kai į juos norės sugrįžti per sunkmetį išvykusieji. Todėl ir toliau mūsų dėmesio centre bus regionai – jiems skirsime milijardines investicijas.
Jau praėjusių metų pabaigoje priimti sprendimai leido sustabdyti elektros ir dujų kainų augimą. Atnaujintos derybos su Rusijos koncernu „Gazprom“ taip pat davė gerų rezultatų – nuo liepos 1 d. gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams sumažėjo vidutiniškai 20 proc. Išpirkę iš „Gazprom“ ir Vokietijos bendrovės EON akcijų dalį, užtikrinome strateginių įmonių, transportuojančių ir parduodančių gamtines dujas, valstybės kontrolę. Toliau tęsime pastatų renovacijos pagal naują modelį, šilumos ūkio pertvarkos, biokuro ir kitas programas, kurios padės modernizuoti Lietuvos energetiką ir mažins kainas vartotojams. Dėl renovacijos tai galiu pasakyti, kad per praėjusius metus renovuota tiek namų, kiek per 10 metų nebuvo renovuota.
Socialinėje srityje ne tik laikomės įsipareigojimo kompensuoti buvusios Vyriausybės nusavintas pensijas, bet ir nuo kitų metų planuojame pradėti jas didinti. Papildomas biudžeto lėšas panaudosime ir mažiausiai uždirbančių žmonių algoms kelti. Tiems, kurie neturi ar nesugeba surasti darbo, Užimtumo programa numato įvairias įdarbinimo, grįžimo į darbo rinką formas. Kuriame pensijų sistemą, kuri mažins politinio įsikišimo rizikas, numatys objektyvų vertės palaikymo mechanizmą. Darbo santykius reglamentuojantis Darbo kodeksas užtikrins kokybiškai naują socialinio saugumo ir santykių lankstumo balansą. Taip pat bus didinama minimali mėnesinė alga (MMA). Negaliu pasakyti, kiek. Tai paaiškės rudenį.
– MMA šiemet nebebus didinama dėl siekio įsivesti eurą?
– Su euru to nenorėčiau sieti. MMA padidinimas per metus iš savivaldybių biudžetų pareikalautų, kad asignavimai būtų didinami, mat darbuotojų atlyginimai yra susieti su MMA. Savivaldybių pasipriešinimas būtų didžiulis, jei tokiu atveju neperžiūrėtume jų biudžetų.
– O bloga savo Vyriausybės darbe regite?
– Savikritika tokia, kad visada norisi, jog iškelti tikslai būtų įgyvendinami kuo greičiau. Ne kartą esame kalbėję apie greitesnį projektų, kuriems gaunama ES parama, įgyvendinimą. Teikiant paraiškas ir vykdant projektus, ekonomika greičiau skatinama. Sutarimas yra, kad jau rugsėjį tai prasidėtų, bet tas biurokratinis darbas visada yra per ilgas ir man tai nepatinka.
– Pastaruoju metu pasikeitė trys ministrai. Ar jie dirbo blogiausiai? Na, du ministrai atsistatydino dėl kitų pareigų. Bet žemės ūkio ministras išėjo ne dėl to.
– Ir Vigilijus Jukna buvo labai geras ministras, inteligentiškas, labai kultūringas. Su tokiomis vertybėmis žmonėms yra sunkiau dirbti, jei kai kurie komandos nariai tų savybių neįvertina arba netgi pasinaudoja, turėdami blogų ketinimų. Tačiau aš nenoriu sakyti, kad šalia jo buvo tokie žmonės.
– Kodėl buvo pasiduota prezidentės spaudimui atleisti viceministrus iš juodojo sąrašo? Ir kodėl atleisti buvo net ir tie, kurie sąraše neminimi?
– Sąraše buvo aštuoni. Pirmą kartą, kai pernai įsigaliojo Kriminalinės žvalgybos įstatymas, teisėsaugos institucijoms suteiktos didesnės teisės vykdyti tam tikrą prevenciją dėl skaidrumo ir kitų dalykų. Tai aš galiu pasakyti, kad tiems aštuoniems viceministrams nei jokie kaltinimai, nei įtarimai nebuvo pateikti. Bet pagal tą įstatymą buvo išsakytos abejonės, kad ilgoje perspektyvoje gali atsitikti kažkokie dalykai, dėl kurių bus prasilenkta su tam tikru skaidrumu.
– Tačiau tai prasilenkia su nekaltumo prezumpcija.
– Manau, kad netgi labai stipriai. Jūs puikiai prisimenate, kad praėjusioje kadencijoje du viceministrai netgi buvo nuteisti, bet niekas nei per daug triukšmo kėlė, nei reikalavimų buvo. O kodėl atsistatydino visi viceministrai? Todėl, kad mes peržiūrėjome visų jų kompetenciją ir nuveiktus darbus per pusantrų metų. Dabar kiekvienas turi iššūkį save įvertinti, kaip jis dirbo tuos pusantrų metų. Ir gali būti, kad jis jau nebebus pakviestas ministrų į jų komandą.
– Sakėte, kad Vyriausybės programa labai gerai vykdoma, bet pedagogai su tuo nelabai sutinka. Per mitingą jie badė pirštais į Vyriausybės programą, kad daugelis jos punktų neįvykdyta: finansavimas švietimui ne didinamas, o bus mažinamas (tai numatyta Konvergencijos programoje), moksleivio krepšelis nenaikinamas ir t.t.
– Suprantama, kad visuomet norisi geriau, bet svarbiausia kalbėtis. Ir tą mes darome, ieškome išeičių, ir pedagogai turi pasistengti suprasti, kad pyragas gali būti dalijamas tokiu atveju, jei turi iš ko jį iškepti. Vyriausybė tikrai atkreipė dėmesį į mokytojų problemas, mokyklų tinklo problemas. Išsaugojome kaimo mokyklų tinklą regionuose – 2013 m. mokinio krepšelį padidinome iki 3348 litų, o tai daugiau nei 60 mln. litų papildomų asignavimą, kurių dėl mokinių skaičiaus mažėjimo būtų netekusios regionų mokyklos. Toliau mažėjant moksleivių skaičiui sutaupytos lėšos liks tai pačiai ugdymo sistemai stiprinti.
– Brandos egzaminų sesija parodė, kad moksleivių žinių lygis vis prastėja. Moksleiviai ir jų tėvai kelia reikalavimus, jog egzaminų turi būti kuo mažiau, kad moksleiviai nepatirtų streso. Juk jūs pats laikėte egzaminus beveik iš visų dalykų. Negi jie pakenkė?
– Aišku, jei pasakyčiau, kad į egzaminus ėjau be jokios įtampos – meluočiau. Aš laikiau labai daug egzaminų: abituriento egzaminus, paskui 5 metai institute, kur po kiekvieno semestro būdavo 5-6 egzaminai. Per metus – 2 semestrai, o tai reiškia 12 egzaminų. Per 5 metus – 60 egzaminų. Plius dar kursiniai darbai, kurių semestre būdavo 8-9. Atsimenu, rekordas buvo 10. Juos irgi reikėdavo apsiginti. O dar 2 metai magistrantūroje, mokslinis darbas, kurį parašius reikėjo dar 3 egzaminus laikyti. Bet nemanau, kad tai blogai, nesutinku, kad reikia mažinti egzaminų skaičių.
Aišku, egzamino užduotys turi būti parengtos nepriekaištingai. Į tai turi atkreipti dėmesį pirmiausiai Švietimo ir mokslo ministerija ir pareikalauti, kad būtų griežta kontrolė, reikia spręsti šį klausimą, kartu su ekspertais ir specialistais įvertinti egzamino užduotis. Ir ne tik egzamino. Jei jau yra pasipiktinimas moksleivių žinių lygiu, gal vertėtų padiskutuoti ir šia tema apskritai – kokių programų reikia, gal reikia pokyčių. Į tai turi atsakyti tos srities ekspertai.
– Kodėl jūs esate už nelietuviškų rašmenų įteisinimą dokumentuose?
– Lietuvių kalba yra mūsų gimtoji kalba, mūsų turtas, kurį turime saugoti, taikyti visiems vienodus reikalavimus, pagal galiojančius teisės aktus, o jei jie keičiami, turi būti išdiskutuota ir sudėti visi saugikliai. Keičiantis situacijai, kai pasaulis tampa mažesnis, kai susituokia vis daugiau porų, kurių vienas iš sutuoktinių yra ne lietuvis – pavardžių klausimą spręsti būtina. Manau, tai bus išspręsta rudenį.
–Bet ar tai Lietuvos, turinčios savo valstybinę kalbą, problema?
– Mes neketiname įteisinti bet kokių rašmenų. Tai būtų lotyniški rašmenys, bet nesudarytų nepatogumų visuomenei.
Siekiama užtikrinti veiksmingesnę vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, taikant visuomenės ir individualių asmenų interesų apsaugos proporcingumo principą, sudarant teisines prielaidas dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių nelietuviškus vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
