Per patį vasarvidį – astronominės vasaros pradžią – Mindūnuose prasideda Molėtų krašto muziejaus projektas „Atviros skulptorių dirbtuvės – arba skulptūrų galerijos gimimas“. Būtent birželio 23 d. 21 val. Ežerų žvejybos muziejaus kieme vyks šio renginio atidarymas kartu su tradicine Rasų švente. Į šią šventę labiausiai kviečiame mindūniškius bei aplinkinių vietovių vasarotojus. Labiausiai laukiami, žinoma, Jonai, Jonės ir Janinos, nes tai ir Joninių šventė – Jonų ir Janinų vardadienis. Kaip senovėje švęsdavo Jonines? Dažniausiai slapčiomis ant pirkios durų užkabindami vainiką, kad atspėtų, kas Joną ar Janiną pagerbė ir pasikviestų, pavaišintų. Šv. Jono atlaidai švenčiami netoliese esančioje Rudesos koplyčioje, šalia kurios teka Šv. Jono upeliukas, yra senos kapinės.
Jonas Bobelis – Dalios Devenytės Bobelienės sūnus – teisėtas Didžiokų koplyčios savininkas dovanojo akmenis būsimoms skulptūroms. Simboliška ir prasminga, kad Molėtų krašto praeitis atgimsta ir interpretuojama naujomis formomis. 1965–1991 Didžiokų koplyčioje gyveno ir kūrė žinomas skulptorius Aloyzas Smilingis, kurio šalia koplyčios sukaupti akmenys šiemet bus atvežti į Mindūnus ir per patį vasarvidį pavirs simboliškais kūriniais: Lašu ir Purslu.
Molėtų krašto muziejus bando žadinti šiuos unikalius miegančius pastatus renginių ciklu: „Pažadintos buveinės“. Didžiokų ir Rudesos koplyčios, senasis gydytojo A. Jauniškio namas Molėtuose, kur birželio 23–28 d. veiks atviros profesionalaus meno dirbtuvės.
Molėtiškis skulptorius Vidas Steponavičius simpoziumo metu iš akmens iškals „Lašo“ skulptūrą. Lašas – trapumo, laikinumo simbolis. „Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį,“ – byloja senovės romėnų patarlė. Vandens lašo paslaptis išties įdomi. Vandens lašai sudaro debesis ir vandenynus, ir Joninių žolynų rasą. V. Steponavičiaus „Lašas“ iš esmės „prieštarauja“ lietuvių patarlės: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“ idėjai, nes autorius iš akmens tašys lašą… Lašo viršutinė dalis spindės poliruotu blizgėsiu, o šonai pasipuoš senoviniais variniais kranais, primenančiais mums svarbiausias ekologines užduotis.
Skulptorius Donatas Dovidavičius kurs skulptūrinę akmenų kompoziciją su daugėjančiais ir smulkėjančiais akmenimis „Purslas“. Tai daug minčių ir asociacijų keliantis kūrinys. Neįtikėtina, sunkūs akmenys tampa vandens purslais, fontanu, ar sprogimu. Tai struktūra, tąsa, ryšys, ar net progresija. Skulptorius nerūdijančio plieno strypais jungs specialiai tai skulptūrai atrinktus natūralius akmenis, kurie vis daugėdami sudarys begalybės įspūdį. Smulkiausių akmenukų viršūnės įgaus poliruotą blizgesį, tarsi užbaigdamos kompoziciją, sudarys galingo, ažūriško tūrio aurą. Skulptūra išties konceptuali, iškalbinga, šiuolaikiška ir solidi.
Abiems skulptūroms vietą rekonstruojamame Molėtų skulptūrų parke padėjo parinkt parko rekonstrukcijos autorius architektas Rimantas Narušis. UAB „Melingos“ įmonės vadovas Danielius Valiauga dovanojo pamatus. Dvi ekologiško Ežerų krašto dvasią atitinkančios skulptūros nuostabiai papuoš turistinio Molėtų regiono įvaizdį, suteiks galimybę praplėst ir atnaujint parką. Tai būsianti tarsi seniai laukta dvasinė intervencija parką, pritrauksianti lankytojus. Akmens skulptūros gyvuos daug metų, jų ekspozicija ateity bus pildoma.
Atviros skulptorių dirbtuvės „Vilkasalės“ kavinės teritorijoje veiks iki liepos 4 d. Čia bus tyrinėjami ryšiai tarp vietos ir kūrėjo, lokalumo ir komunikacijos, nagrinėjamas „medžiagiškasis mąstymas“ bei ateities veiklų perspektyvos. Lankytojai galės dalyvaut įdomiame ir patraukliame kūrybiniame procese, skatinančiame gilintis į regiono vietos identitetą, istoriją, galės matyt skulptūrų galerijos gimimą. Rugsėjo 19 d. vyks rekonstruoto Molėtų skulptūrų parko atidarymas bei naujų skulptūrų pristatymas.
„Atviros skulptorių dirbtuvės“ sujungs menininkų ir verslininkų interesus: „Vilkasalės“ savininkas (UAB Minduvos statyba) sutiko nemokamai apgyvendinti ir maitinti simpoziumo dalyvius, suteikt transportą, įrankius ir sudaryti sąlygas kūrybai. Skulptoriai turės galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas, išnaudoti unikalią vietą ir tinkamas sąlygas nevaržomai įkūnyti savo mintis.
Birželio 23 d. Saulė dangaus skliaute užsibūna net 17 valandų ir 18 minučių ir įkopia į pačią mitinio dangaus kalno viršūnę. Gamta kvieste kviečia pasigėrėti kuplumu, sodrumu, suvešėjimu. Tad ir tradicinės vasarvidžio šventės apeigos būdavusios gamtinio pobūdžio, atliekamos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Jos įprasmindavo, sutvirtindavo žmogaus saitus su gamta, kurios galios kitados personifikuotos dievybių įvaizdžiais. Iš to ir per šventę atliekamų veiksmų sakralumas.
Išliko merginų burtų paslaptys: su gėlių vainikais, devynerių žolynų puokštėmis, prausimusi rytmečio rasa, tikėjimais raganų kerais ir vakarojimas prie laužo.
Kviečiame kartu su Molėtų krašto muziejininkais, Mindūnų bendruomenės moterimis įsiklausyti į gamtos garsus, kupoliauti ir žoliauti, nuskaistinti veidą ir sielą žolynų rasa, ragaut garsiosios Irenos Rimydienės žuvienės su Joninių rasa, kaimyninės „Cepelinų gryčios“ bandelių su žolynais, susitikt su Molėtų Krašto Žmonių su Negalia Sąjungos raganėlėmis, burtais ir, kas išskirtiniausia, tapt tikro Rasų šventės stebuklo – akmeninių Purslų ir Lašo gimimo liudininku.